„Nuotolinių pamokų keliamus iššūkius vieni vaikai įveikė sunkiau, kiti lengviau, tačiau su tokių mokslų pasekmėmis susiduria visi, – įsitikinusi tarptautinėje Lietuvos ir Izraelio gabių vaikų ugdymo programoje „Gifted“ dirbanti psichologė Eglė Totoraitienė. – Su kolegomis stebime sumenkusią moksleivių motyvaciją mokytis, sumažėjusį norą pažinti save, bendrauti su bendraamžiais.“
Pasak E.Totoraitienės, po pertraukos sugrįžę į mokyklų suolus vaikai iš tiesų sunkiau susikaupia, jiems niekaip nepavyksta grįžti prie anksčiau įprastų elgesio ir bendravimo taisyklių.
Iki trečios klasės vaikai sunkiai mokosi iš savo klaidų, juos motyvuoja tik jų teigiamų poelgių, sėkmingų elgesio modelių ir pastangų pastebėjimas bei pagyrimas.
Psichologė atkreipia dėmesį, kad gabūs vaikai ir iki pandemijos sunkiau išsėdėdavo pamokose, nes jie greičiau nei klasės draugai įsisavina dėstomą medžiagą ir, jei mokytojas neskiria jiems papildomo dėmesio ir užduočių, ima nuobodžiauti. E.Totoraitienė kviečia nenumoti ranka į sumažėjusią moksleivių motyvaciją ir dalijasi patarimais, kaip susigrąžinti norą mokytis.
„Vaikai nuo mažens apdovanoti smalsumu ir vidiniu ryžtu viskuo domėtis ir viską pažinti, – kalbėjo psichologė. – Augant natūraliai mažėja patiriama apčiuopiama nauda, ilgėja jos gavimo laikotarpis, tad vaikui vis sunkiau pajusti malonumą ir pasitenkinimą. Tai veda į motyvacijos stengtis kritimą.“
Todėl labai svarbu skatinti vaiko smalsumą, nestabdyti jo iš karto pateikiant atsakymus, vertinant jo idėjas kaip teisingas ar neteisingas. Pasak E.Totoraitienės, maždaug iki trečios klasės vaikai sunkiai mokosi iš savo klaidų, juos motyvuoja tik jų teigiamų poelgių, sėkmingų elgesio modelių ir pastangų pastebėjimas bei pagyrimas.
Psichologės E.Totoraitienės patarimai, kaip tėvai gali padėti vaikui mokykloje išlaikyti motyvaciją.
-
Pasirūpinkite, kad vaikas būtų fiziologiškai pasiruošęs mokytis: pailsėjęs, sotus, pabuvęs gryname ore, pajudėjęs fiziškai.
-
Domėkitės vaiko gyvenimu ir mokymusi mokykloje. NEKLAUSKITE „Kaip sekėsi?“, KLAUSKITE „Ką šiandien sužinojai naujo?“, „Kas šiandien sekėsi geriau nei vakar?“, „Kas sukėlė daugiausiai klausimų?“ Taip pagelbėsite vaikui stebėti savo pažangą ir atpažinsite smalsumą žadinančius dalykus.
-
Ugdykite vaiko laiko planavimo įgūdžius skatindami pasižymėti, ką ir kada jis ketina nuveikti, kaip koreguos planus pasikeitus aplinkybėms, kam skirs prioritetus: kas tądien svarbiausia, o ko galima atsisakyti ir pan.
-
Bendradarbiaukite su mokytojais NE REIKALAUDAMI, o KLAUSDAMI, kaip galėtumėte prisidėti prie vaiko ugdymo(si), kad jis būtų įkvepiantis ir įvairus. Pavyzdžiui, planuokite šeimos keliones po istorines vietas ar pažintinius takus, derindami išvykas prie mokykloje dėstomų temų, žiūrėkite filmus aktualiomis temomis, diskutuokite.
-
Nepamirškite pasakyti vaikams, kad jais didžiuojatės. Skatinkite juos pačius savimi didžiuotis, taip augindami vidinę motyvaciją, savivertės jausmą. Galite tiesiog pasakyti „Turėtum savimi didžiuotis, puikiai atlikai šią užduotį!“ ir atrasti, kaip vaikas galėtų išreikšti pasididžiavimą savimi, pavyzdžiui, paplekšnodamas sau per petį.
-
Priminkite, kad motyvacija ir noras dažniausiai ateina bedarant, o ne prieš pradedant. Tad pirmiausia reikia pradėti.
Motyvacijai skatinti tinka ir apdovanojimai. Nors tai išoriniai noro stengtis kurstytojai, vis dėlto dažniausiai jie laikini ir nepadeda vaikui suvokti paties mokymosi vertės. Todėl skatinimas apdovanojimais naudingas tais atvejais, kai reikia ugdyti vaiko gebėjimą laukti, stengtis ilgesnį laiką. Jei vaikas sėkmingai renka taškus (pupeles, žvaigždutes, pliusiukus), galite apdovanoti jį leisdami daugiau, nupirkdami ką nors reikalingo ir geidžiamo (bet nekenkiančio sveikatai) ar suteikdami galimybę dalyvauti priimant sprendimus (dėl savaitgalio pramogų, šeimos išvykų ar pan.).
Gabių vaikų ugdymo programoje dirbanti E.Totoraitienė sako, kad visi šie patarimai galioja ir kalbant apie gabių vaikų motyvacijos skatinimą. Jiems papildomo mokytojo dėmesio reikia lygiai taip pat, kaip ir specialiųjų poreikių vaikams, kuriems mokytis sekasi sunkiau.
Norint, kad vaiko smalsumas, žingeidumas, taigi ir motyvacija būtų maksimaliai išsaugomi – labai svarbūs:
-
geranoriškas tėvų įsitraukimas;
-
atsakomybės pasidalinimas;
-
ribų ir galimybių supratimas ir abipusė pagarba;
-
būdų ugdytis papildomai paieška, t. y. neformalus ugdymas, laisvalaikio ir ugdymosi derinimas, įvairūs projektai, savanorystė ir pan.
„Ir pagaliau: nebijokite pasakyti, kad ne tik gali būti, bet ir bus sunku, – ramina psichologė. – Tai visiškai normalu. Būtinai patikinkite vaiką, kad būsite šalia, kai jam reikės pagalbos ir apkabinimo.“ Dažniausiai tiesiog reikia pradėti dirbti (skaityti, rašyti, piešti, statyti ir kt.) Tada atsiras ir susidomėjimas, ir motyvacija, džiaugsmas, pasitenkinimas, pasididžiavimas savimi.
