Skirtingos lytys – skirtingi taupymo įpročiai?

Pasak M. Motiejūnės, kalbant apie finansinį raštingumą, lytis turi labai didelę įtaką. Taip, ne tik asmenybės bruožai, charakterio ir būdo savybės, skirtinga vaikystė, bei aplinka.

„Tyrimai atskleidžia, kad auginant berniukus ir mergaites ilgainiui, jų auklėjimo procese, išryškėja atskirtis tarp vyrų ir moterų, kalbant ir apie finansinį raštingumą, ir apie taupymą. Vyrai ugdomi taip, kad neva jie čia atsakingi už šeimos finansus (neša esminius pinigus į namus, tvarko išlaidas ir pan.). Dažnai jie pasižymi ir geresniais loginiais ir matematiniais įgūdžiais, nors situacija keičiasi, kalbant apie dabartinės vaikų kartos finansinio raštingumo ugdymą. Jie auginami gerokai kitaip“, – sako M.Motiejūnė.

Psichologė tai pailiustruoja ankstesniais laikais sklandžiusia iliuzija, kad mergaitės turėtų rūpintis, kaip susirasti princą ant balto žirgo, kuris ir užtikrins finansinę gerovę.

Tuo metu su berniukais daugiau kalbėta apie tai, kaip valdyti pinigus. Kai kur dar ir dabar tai juntama: jei paauglys pasikviečia panelę į kavinę ar į kiną, jis tampa tarsi atsakingas už ją: turi už ją sumokėti, ja pasirūpinti. Taigi, nors dar ir nedirba, tarsi jo reikalas yra turėti pinigų.

Ankstesniais laikais sklandė iliuzija, kad mergaitės turėtų rūpintis, kaip susirasti princą ant balto žirgo, kuris ir užtikrins finansę gerovę.

Taip pat specialistė pastebi, kad moterims dėl ilgesnės gyvenimo trukmės ir įsipareigojimų šeimai, kyla specifinių finansinių iššūkių. Daugelis moterų dėl motinystės pertraukų karjeroje ar darbo ne visą darbo laiką susiduria su mažesnėmis pajamomis ir santaupomis. Tai dažnai turi įtakos jų finansiniam saugumui vėlesniame amžiuje. Vis dėlto situacija keičiasi, nes moterys vis aktyviau įsitraukia į finansinio raštingumo sritis, įskaitant investicijas bei taupymo planus.

Finansinę elgseną nulemia ir asmenybės tipai

Pasak M. Motiejūnės, žmogaus asmenybės bruožai stipriai veikia jo požiūrį į finansus. Optimistai, tikintys teigiama ateitimi, dažniau linkę kaupti santaupas, tikėdamiesi geresnės ateities. Pesimistai, priešingai, dažniau pinigus leidžia greitai, nes netiki, kad ateityje situacija gali pagerėti. Šis elgesys lemia, kad jie rečiau turi santaupų, todėl dažniau susiduria su finansiniu nesaugumu.

Taip pat žmonės skirtingai reaguoja į problemas: vieni jas sprendžia aktyviai, kiti linkę vengti. Finansiniam saugumui labai svarbu gebėti išlaikyti ilgalaikius tikslus ir planus, o vengiantys realybės ir planavimo rečiau taupo bei planuoja finansinę ateitį. Todėl žmonės, tikintys, kad viskas yra jų rankose, yra labiau linkę taupyti ir kontroliuoti savo išlaidas.

Psichologė išskiria ir žmones, gyvenančius šia diena. Dažniausiai šis požiūris susijęs su tuo, kad šiandieninės pajamos leidžia gyventi patogiai. Vis dėlto šis požiūris gali pasikeisti, kai žmonės susiduria su finansinėmis krizėmis arba tampa atsakingi už kitus, pavyzdžiui, turėdami šeimą. Tokios aplinkybės skatina susimąstyti apie taupymą ir saugumą ateičiai.

Žmonės, tikintys, kad viskas yra jų rankose, yra labiau linkę taupyti ir kontroliuoti savo išlaidas.

„Kadangi turiu pinigų, galiu sau leisti ir vandenį leisti iš krano neatsakingai, ir šviesos neišjungti. Uždirbu pakankamai, kad galėčiau ir šviesos neužgesinti… Taip matome tik šia diena gyvenančius, bet reiktų paminėti, kad taupymo įpročiai kinta su dabartine karta, tą labai taikliai atsispindi ir nekilnojamojo turto rinka: namai tampa mažesni, ekologiškesni, nebelieka poreikio statyti didelius būstus“, – pastebi M.Motiejūnė.

Kodėl taupyti yra sunku?

Taupymo įgūdžiai dažnai susiję su gebėjimu atidėti pasitenkinimą, o tai daugeliui žmonių yra iššūkis. Dažnai pirkinys suteikia staigų pasitenkinimo jausmą, kurį dažnai sunku pakeisti ilgesnio laikotarpio taupymu. Todėl, siekiant kaupti santaupas, svarbu turėti aiškų tikslą ir planą, kuris motyvuotų.

Siekiant kaupti santaupas, svarbu turėti aiškų tikslą ir planą, kuris motyvuotų.

Taupyti be konkretaus tikslo yra sunku, nes trūksta motyvacijos laikytis griežtų išlaidų ribojimo. Pavyzdžiui, jeigu žmogus siekia sukaupti santaupas kelionei, tai gali tapti stipriu motyvaciniu veiksniu. Psichologė rekomenduoja nustatyti laiko tarpą ir konkretų tikslą, nes tai padeda išvengti impulsyvių išlaidų.

„Net ir ateičiai taupant svarbu nuoseklus planas. Gal taupau ankstyvai pensijai? Gal išėjimui iš darbo? Šiuo atveju svarbus susitarimas su savimi. Ilgalaikės vizijos turėjimas padės taupyti. Pamėginkite ant kompiuterio darbo lauko išsisaugoti jus motyvuojančias nuotraukas, kurios primintų, kodėl taupote. O ypač, jei taupymas pats savaime nekuria malonumo. Nors tikrai esama žmonių, kuriems vien nuo atlyginimo atidėta suma ir galimybė stebėti, kaip ji keičiasi (didėja), savaime kuria saugumo jausmą, kad ateitis bus saugi“, – įsitikinusi specialistė.

Finansinio raštingumo pagrindai įgyjami vaikystėje

Finansinio raštingumo įpročiai dažnai yra perduodami iš kartos į kartą. Psichologė pastebi, kad šeimos, turinčios sudėtingas istorines patirtis (pvz., tremtį), dažnai pasižymi stipriu taupymo įpročiu ir vertina net paprastus daiktus. Pavyzdžiui, seneliai laikydavo pinigus skirtingose „krūvelėse“ namuose, siekdami apsaugoti santaupas, tačiau šiandien žmonės naudoja labiau struktūruotus metodus, skirstydami išlaidas ir taupydami tikslingai.

M.Motiejūnė pabrėžia, kad vaikystėje įgytos žinios apie finansus ir šeimos finansinės tradicijos daro didelę įtaką žmogaus suaugusiojo finansiniams įgūdžiams. Vaikams finansinis raštingumas dažniausiai lavinamas duodant kišenpinigius, kurie gali būti fiziniai arba skaitmeniniai.

Vaikystėje įgytos žinios apie finansus ir šeimos finansinės tradicijos daro didelę įtaką žmogaus suaugusiojo finansiniams įgūdžiams.

Skaitmeniniai pinigai, pasak psichologės, kartais mažiau suprantami, nes vaikai jų negali apčiuopti ir supranta kaip skaičius ekrane. Taip pat šiandien svarbu, kad mokyklose vaikai įgytų finansinio raštingumo pagrindus, kurie padėtų jiems suprasti pinigų vertę ir išmokti juos taupyti.

Emocijų įtaka finansiniams sprendimams

Emocijos, tokios kaip nerimas ar džiaugsmas, turi didelę įtaką žmogaus elgesiui su pinigais. M. Motiejūnė atkreipia dėmesį, kad pirkimas dažnai siejamas su nerimu ar noru trumpam pasijusti laimingam, tačiau šie pojūčiai paprastai būna trumpalaikiai. Dėl to žmonės dažnai patenka į „užburtą ratą“, kai laikiną laimės jausmą bando pakartotinai patirti per impulsyvius pirkimus.

„Psichologė Irma Skruibienė atliktame tyrime aprašo, kaip skirtingos emocijos veikia mūsų įpročius ir tai, kaip mes kuriame savo aplinką. Ji mini, kad pirmykščio žmogaus sprendimai buvo paremti emocijomis. Jam nebuvo kada strateguoti, todėl vadovavosi principu: greičiau griebk ir bėk, kitaip pražūsi“, – dalinasi M.Motiejūnė.

Nrimas taip pat gali paskatinti žmones atidėti pinigus ateičiai, nes tai padeda jaustis kontroliuojančiu situacijos šeimininku. Tie, kurie daugiau galvoja apie ateitį, yra linkę kaupti santaupas kaip saugumo garantiją.

Pasak psichologės, stabilios finansinės pagalvės sukūrimas gali padėti sumažinti kasdienį stresą ir suteikti pasitikėjimo jausmą. Gebėjimas sutaupyti ir turėti pinigų nenumatytiems atvejams, suteikia žmonėms ramybę, kad jie gali susidoroti su netikėtais gyvenimo įvykiais, pavyzdžiui, sveikatos problemomis ar pajamų praradimu. Be to, nuolatinis taupymas ir finansinio stabilumo siekis padeda kurti ir palaikyti pasitikėjimą savimi bei aplinka.

Stabilios finansinės pagalvės sukūrimas gali padėti sumažinti kasdienį stresą ir suteikti pasitikėjimo jausmą.

ERGO gyvybės draudimo pardavimo vadovė Renata Kaminskė pritaria, kad kad finansinis stabilumas ir taupymo įgūdžiai yra svarbūs ne tik materialiniu, bet ir emociniu požiūriu. „Sėkmingam taupymui būtina išsiugdyti savikontrolę, gebėjimą planuoti bei suvokti ilgalaikės naudos svarbą. Šiandieniniame pasaulyje gebėjimas taupyti ne tik didina asmeninį saugumą, bet ir padeda jaustis pasiruošusiu susidoroti su įvairiais gyvenimo iššūkiais“.