Renkantis studijas svarbu atlikti „namų darbus“
„Vienas svarbiausių dalykų, ką reikia padaryti prieš priimant sprendimą dėl būsimų studijų ar karjeros, tai atlikti „namų darbus“, – sako A.Railienė. Docentė patartų nebijoti kelti sau kuo daugiau klausimų: kas aš esu? Koks aš esu? Kokios mano stipriosios pusės? Ką man patinka veikti ir ar tai aš norėčiau daryti ir ateityje? „Atsakymai į šiuos klausimus yra labai vertingi, nes padeda geriau save pažinti ir priimti geriausius sprendimus“, – teigia edukologė.
Pasak jos, renkantis profesinį kelią svarbu yra pažinti ir aplinką, pavyzdžiui, domėtis darbo rinka, kintančiomis profesijomis, jų paklausos tendencijomis tarp darbdavių ir studijų programų pasiūla. „Surasta naudinga informacija padės lengviau išgryninti savo siekius, poreikius ar lūkesčius, projektuojamus ateities veikloms“, – pataria A.Railienė.
Žinia, dabartinė karta yra įpratusi ar tikisi visą informaciją gauti lengvai „čia ir dabar“, dažnai vadovaujasi emocijomis ir nepagalvoja apie ateities perspektyvas ar pasekmes. Jauni žmonės siekia būti nepriklausomi, savarankiškai priimti sprendimus, tačiau tiksliau atsirinkti reikalingą informaciją jiems gali padėti ir vyresni autoritetai – ne tik tėvai, bet ir kiti šeimos nariai, mokytojai, kurie gali pateikti išsamesnę informaciją apie reitingus, rinkos tendencijas, darbdavių pasisakymus viešoje erdvėje, įdarbinimo tarpininkavimo agentūrų pranešimus apie profesijų paklausą ir daugiausiai uždirbančius profesijų atstovus bei kitas darbo rinkos aktualijas.
Nuo tokios informacijos gausos, gali ne tik apsisukti galva, bet ir apnikti abejonės dėl savo priimto sprendimo tinkamumo. A.Railienei yra įstrigusi vieno karjeros konsultanto įžvalga, kad neįmanoma sužibėti ten, kur bus neįdomu, kur jausiesi ne savose rogėse, nepaisant atlyginimo dydžio, profesijos perspektyvos ar prestižo. Tad, jos nuomone, būtina suprasti, kad kiekvieno mūsų perspektyva priklauso nuo to džiaugsmo, kurį mums teikia mėgstama veikla.
Nespręskite apie prekę pagal jos įpakavimą
„Neretai nutinka ir taip, kad moksleiviai išsilaiko abitūros egzaminus, tačiau vis dar nežino, kokias studijas ar jų kryptį rinktis. Visada sakau, jog tai nėra pasaulio pabaiga, jei nežinote, ką norėtumėte nuveikti ateityje“, – pastebi A.Railienė. Pasak jos, karjeros kelio pasirinkimas nėra vienkartinis apsisprendimas žmogaus gyvenime, o visi sprendimai gali būti keičiami bei koreguojami.
„Taip pat ir galimybių tokioje situacijoje yra tikrai ne viena. Viena jų – pasirinkti kaip galima platesnes studijas, kurios suteiktų puikų bazinį aukštąjį išsilavinimą ir būtų tinkamas startas tolesniems ateities karjeros planams. Tai galėtų būti tokios studijos, kurių metu daug dėmesio skiriama socialinių ir emocinių kompetencijų, pritaikomų praktiškai ir reikalingų skirtingose profesinės veiklos srityse, ugdymui“, – savo patirtimi, dirbant su moksleiviais, dalijosi docentė.
Ilgametė darbo patirtis dirbant su būsimais abiturientais parodė, kad dauguma jų stokoja įgūdžių atsirinkti reikiamą informaciją ir dažnai kritiškai nevertina reklaminės medžiagos turinio. Dėl to kyla grėsmė pasiklysti informacijos gausoje. Kad taip nenutiktų, pašnekovė rekomenduoja vadovautis viena pagrindinių taisyklių – nespręsti apie prekę pagal jos įpakavimą.
„Dažniausiai visus reklaminius programų pristatymus mokiniai susieja su studijų programų pavadinimais, nors realiai tinkamas būna tik vienas. Tai parodo, kad reklama dažnai būna labai apibendrinto pobūdžio, neatskleidžia konkrečios studijų programos specifiškumo, – sako A.Railienė. – Todėl pagrindinis ir tikrai daug laiko atimantis darbas turėtų būti pasirinktų studijų programų, siūlomų skirtingose aukštosiose mokyklose, detali tinklelio analizė“.
Pasak jos, svarbu pasidomėti, ne tik kokie studijų dalykai bus dėstomi, kokia studijų trukmė, kaip vyksta studijų organizavimas, bet ir kokie yra studijų programos ekspertinio vertinimo rezultatai.
Ne per baimės, o per galimybių akinius
Kitas galimas sprendimas – po mokyklos baigimo iki studijų pradžios padaryti pertrauką ir turėti daugiau laiko apmąstyti galimas studijų alternatyvas. Beje, kaip rodo paskutinių metų tendencijos, tarp abiturientų vis labiau populiarėja vadinamasis „gap year“, kai imama metų pertrauka po mokyklos baigimo ir abiturientai bando padirbėti, keliauti ar savanoriauja.
„Žinoma, tokio sprendimo sėkmė labai priklauso nuo jį pasirinkusiojo elgsenos ir motyvacijos, nes jei šie pertraukos metai bus praleisti betiksliai, komfortiškai tupint ant sofutės tėvų namuose ir laukiant, kad kažkas kažką už jus nuspręs – siekiamo rezultato nesulauksite. Tad šį pertraukos laikotarpį būtų tikslinga išnaudoti gilesniam savęs pažinimui ir studijų paieškoms“, – pabrėžia A.Railienė.
Kokiu būdu tai realizuoti – priklauso nuo kiekvieno individualiai. Tai gali būti darbas ar savanorystė srityje, kuri buvo svarstoma kaip vienas galimų studijų pasirinkimo variantų. Taip pat populiaru rinktis ir tarptautinę savanorystę iššūkių kupinoje naujoje aplinkoje ar ilgalaikę kelionę, siekiant išstumti save iš komforto zonos ir taip išbandant savo jėgas neįprastose situacijose.
„Svarbiausia, prieš priimant sprendimą dėl metų pertraukos reikėtų labai aiškiai sau atsakyti, ko aš siekiu priimdamas tokį sprendimą? Kaip šį laikotarpį išbūsiu? Kokius tikslus sau keliu ir kokių rezultatų siekiu“, – pabrėžė pašnekovė.
Edukologė visiems abiturientams, planuojantiems tapti studentais, linki į būsimų studijų pasirinkimo situaciją pažvelgti ne per baimės, o per galimybių akinius: „Bet koks sprendimas bus tinkamas, jei jis bus priimtas apsvarsčius alternatyvas, skyrus laiko informacijos surinkimui bei atsižvelgus į savo siekius. Nepamirškite, kad sveika įtampa ir nerimas yra visiškai natūrali būsena pereinant iš žinomos situacijos į naują, nežinomą ir nepatirtą gyvenimo etapą.“