Psichologės V.Lakis-Mičienės patarimai tėvams: ką daryti, jei vaikas grasina savižudybe?

Manipuliacijos ir grasinimai – ne tokia jau reta paauglių pasirenkama bendravimo forma su tėvais, mokytojais. Kaip elgtis išgirdus, kaip vaikas grasina išeiti iš namų, o kartais – ir iš gyvenimo?
Paauglio depresija
Paauglio depresija / 123rf.com nuotr.

Santykių situaciją komentuoja Paramos vaikams centro psichologė Veronika Lakis-Mičienė.

„Tie išėjimai iš namų dažnai būna susiję su tuo, ką jūs prieš tai įvardinote – su tėvų ekonominiu šantažu vaikui: „Mes tave išlaikome, tu pas mus gyveni, tai ir būk savo vietoje.“ Tada impulsyviai paauglys ir pasako: „Tai nenorit – negyvensiu.“

Taip elgiasi paaugliai, kurie jaučiasi užspeisti į kampą. Tada jie tėvams meta dar didesnį kozirį – taip, būna, kad išeina iš namų.

Valdo Kopūsto / 15min nuotr./Paramos vaikams centro psichologe Veronika Lakis-Mičienė
Valdo Kopūsto / 15min nuotr./Paramos vaikams centro psichologe Veronika Lakis-Mičienė

Aišku, tėvai į tokius vaiko pareiškimus negali nereaguoti. Jie turi permąstyti, kas vyksta su tuo santykiu, gal kreiptis pagalbos, skambinti į policiją, į „Tėvų liniją“ ir ieškoti to vaiko. Jam siųsti žinią, kad tai tavo namai, ir mes tavęs laukiame.

Juk išėjimas iš namų rodo, kad komunikacija nutrūko, kažko namuose neišveriama arba kažkam nėra erdvės. Kai konfliktas tampa nekonstruktyvus, vaikai jaučiasi negalintys pasakyti tam tikrų dalykų – jiems tada neužtenka žodžių, jie imasi veiksmų.

Pavojinga būtų sakyti, kad kalbomis apie savižudybę vaikai tik grasina, kad tai yra tik manipuliacijos. Labai svarbu sureaguoti į signalus, kuriuos siunčia vaikai, paaugliai. Tie signalai gali būti tokie: „Nematau prasmės gyventi, nenoriu gyventi, esu jums našta“ ir pan. Iš elgesio gali būti padidėjęs domėjimasis mirtimi, pasinėrimas į liūdesį, vaiką gali būti apėmęs beviltiškumas, apatija, nebedominti anksčiau dominusios veiklos.

VIDEO: Kaip elgtis tėvams, kai paauglys grasina išeiti iš namų ar nusižudyti?

Tada vėl geriausia kalbėtis atvirai: „Man neramu, kai tu taip kalbi; tavo elgesys man primena elgesį žmonių, kurie galvoja apie savižudybę; ar tu turi minčių apie savižudybę?“ Nebijoti tiesiai įvardinti, bet nenuvertinti, nesakyti, kokias čia kvailystes kalbi, kaip čia nusišneki.

Tiesus įvardijimas ir paklausimas tarsi legalizuoja tą savižudybės temą, tada galima jau galvoti apie pagalbą ir ją taip pat siūlyti vaikui. Gal verta kreipti į mokyklos psichologą, paskambinti į jau minėtą „Tėvų liniją“, kreiptis į Psichikos sveikatos centre dirbančius psichologus. Tos pagalbos tikrai yra gana daug“, – teigia Paramos vaikams centro psichologė Veronika Lakis-Mičienė.

Emocinė pagalba: kur kreiptis
Emocinė pagalba vaikams
„Vaikų linija“
Kasdien (11-23 val.):
Tel.: 116 111
www.vaikulinija.lt
Emocinė pagalba jaunimui
„Jaunimo linija“
Visą parą:
Tel.: 8 800 28 888
www.jaunimolinija.lt
Emocinė pagalba suaugusiems
„Vilties linija“
Visą parą:
Tel.: 116 123
www.viltieslinija.lt
Emocinė pagalba moterims
„Pagalbos moterims linija“
Visą parą:
Tel.: 8 800 66 366
www.moters-pagalba.lt
Emocinė pagalba rusakalbiams
„Linija Doverija“
Darbo dienomis (16-20 val.):
Tel.: 8 800 77 277
Krizių įveikimo centras
Antakalnio g. 97, Vilnius
www.krizesiveikimas.lt
krizesiveikimas
Psichologinė pagalba emigrantams

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis