Apie nerimą keliančias tendencijas Lietuvos kriminalinės policijos biuro atstovai prabilo dar pernai vasarą. Biuro duomenims, 2022 metais sausio–balandžio mėnesiais buvo registruota 16 vaikų išžaginimo atvejų, o 2023 metais tuo pačiu metu – 20 atvejų. Šiuo laikotarpiu seksualinę prievartą 2022 metais patyrė 11 vaikų, 2023-aisiais – jau 23 vaikai.
Oficialūs registrai neatspindi realybės
Pasak buvusios tardytojos Rasos Pavarienės, nusikalstamumo srities mastą reikia vertinti kritiškai. Nusikaltimai prieš vaikus, ypač seksualiniai, yra latentiniai, t. y. nematomi.
„Tiek JAV, tiek Europos vaikų teisių gynėjų organizacijų patirtis byloja: tėvai labiausiai baiminasi „to nepažįstamojo“, galinčio nuskriausti, seksualiai išnaudoti mūsų vaikus, tačiau didžiausios grėsmės tyko artimoje, vaikams gerai pažįstamoje aplinkoje. Išnaudotojais dažniausiai tampa artimi šeimos bičiuliai, sugyventiniai, giminės, treneriai, mokytojai, religinių bendruomenių nariai. Seksualinė prievarta dažnai patiriama ten, kur vaikams turėtų būti saugiausia – jų pačių namuose“, – komentuoja R.Pavarienė.
Pasak jos, kita didžiulė problema, jog nemaža dalis ikiteisminių tyrimų dėl seksualinės prievartos yra nutraukiami. Asmenys, linkę tenkinti savo aistrą viešose vietose, priekabiauti, prievartauti vaikus, išsisuka su lengvomis bausmėmis. Apie jų veikas nesužino net jiems artimi žmonės.
„Pedofilai gyvena „respektabiliose“ šeimose, yra gerbiami savo aplinkoje, išsilavinę, turi geras pajamas. Net apie pakartotinę jų prievartą prieš vaikus sužinome tik po fakto. Natūraliai kyla klausimas, kodėl pedofilo teisės yra svarbesnės už nukentėjusiojo? Kodėl saugomam įtariamajam yra sudarytos sąlygos daryti naujus nusikaltimus ir luošinti kitus vaikus?“, – retoriškai klausia R.Pavarienė.
Vadovaujantis atvirais IRD duomenimis, 2023 metais fizinio ar seksualinio nusikalstamumo prieš vaikus ištyrimo procentas siekė 71,9.
Vienos pirmųjų įtvirtinusių registrą – JAV
Siekiant užkardyti seksualinius nusikaltimus, demokratinėse šalyse yra taikomos kompleksinės prevencijos bei kontrolės priemonės. Viena iš jų – seksualinių nusikaltimų registras, kurį federaliniu mastu yra įtvirtinusi JAV.
„Dalyje ES valstybių, taip pat Jungtinėse Karalystėse, Kanadoje nuteisti už seksualinius nusikaltimus asmenys privalo užsiregistruoti teisėsaugos ar kitose oficialiose institucijose. Prieigą prie tokių duomenų turi teisėsaugos institucijos. Tuo tarpu JAV nuteisti už seksualinius nusikaltimus asmenys, atlikę bausmę privalo nurodyti paskutinę gyvenamąją vietą, nusikaltimo pobūdį bei kitas aplinkybes (darbovietę, artimiausius kelionių planus ir t.t.). Toks registras yra viešas, prieinamas visiems“, – kalba buvusi tardytoja.
Jos pastebėjimu, JAV modeliu pastaraisiais seka ir kitos šalys. 2012 metais visuomenei prieinamas pedofilų sąrašas buvo paskelbtas Vakarų Australijos valstijoje. O nuo 2018 metų pasitikrinti, ar kaimynystėje negyvena už seksualinius nusikaltimus teistas asmuo, gali ir lenkai.
„Vieni mano, kad ši priemonė yra žalinga nuteistojo atžvilgiu, kadangi persekioja prasikaltusį žmogų, neleidžia jam atsitiesti. Kiti (įskaitant ir mane pačią) – priešingai, jog registras suteikia galimybę ne tik visuomenei, bet ir pačiam nusikaltusiajam suvokti, ar taikoma elgesio keitimo programa veikia, ar sutrikimą turintis žmogus gali gyventi, nesukeldamas kitiems skausmo.
Svarbu suprasti, jog dalis pedofilų, net ir žinodami apie savo ligą, negali sau padėti – lygiai taip, kaip kenčiantys nuo nuo sunkių priklausomybių. Vieniems pavyksta sveikti, t. y. išmokti kontroliuoti savo veiksmus, kitiems nepadeda nei vaistai, nei terapija. Patekę į įkalinimo įstaigą, o vėliau išėję į laisvę, jie vos po kelių mėnesių daro tuos pačius nusikaltimus“, – Kalba R.Pavarienė.
Lenkijoje į registrą įtraukiami patys pavojingiausi nusikaltėliai
Vertinant ES lygmeniu, viešas seksualinių nusikaltimų registras kol prieinamas tik Lenkijoje. Šalyje jis įteisintas 2018 metais.
„Manau, jog šios šalies teisinė sistema, įstatymų leidėjai labai rimtai pasižiūrėjo į tai, kas yra seksualiniai nusikaltimai prieš vaikus, suprato jų milžinišką, neretai nepataisomą žalą aukoms, pamatė, jog iki tol veikusi atgrasymo sistema silpnai veikia“, – komentuoja Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro (KOPŽI) vadovė Kristina Mišinienė.
Kaip vertinamas šio registro efektyvumas šalyje? „Jo kūrėjai aiškina, jog tai dar pakankamai šviežia priemonė, nedaro kažkokių ypatingų išvadų dėl jo rezultatų. Lenkijos Nacionalinė pedofilijos komisija paskelbė, kad 2021 m. nukentėjo 188 mergaitės ir 173 berniukai. 2022 m. aukomis buvo 161 mergaitė ir 114 berniukų“, – atsako K.Mišinienė.
Jos įsitikinimu, toks registras turėtų atsirasti ir Lietuvoje. „Seksualiniai nusikaltimai prieš vaikus yra ypatingi nusikaltimai, jie ilgam sužaloja aukas ir jų artimus žmones, o prievartautojai, kurie neretai yra pedofilinį sutrikimą turintys asmenys, nesigaili savo veiksmų ir nesikeičia. Kita labai svarbi žinutė – aukų teisės, šiuo atveju, visuomenei yra svarbiau už šiuos nusikaltimus darančių asmenų, jei nusikaltėlis nusprendė užpulti ir prievartauti vaiką, jis turi žinoti, jog jis praranda anonimiškumą“, – teigia KOPŽI centro vadovė.
Lenkijoje registrą sudaro trys duomenų bazės, tačiau pagrindinės yra dvi: ribotos prieigos registras ir viešasis registras. Pirmuoju gali naudotis tik konkrečios valstybės institucijos, saugos tarnybos bei darbdaviai. Jame yra visi nusikaltėlių, nuteistų už seksualinius nusikaltimus, asmens duomenys bei kita su bausmės atlikimu susijusi informacija.
Patikrinti viešo registro duomenis gali bet kuris asmuo, nepriklausomai nuo gyvenamosios šalies. Į viešąjį registrą įtraukiami tik patys pavojingiausi nusikaltėliai, t. y. asmenys, teisti už jaunesnio nei 15 metų asmens išžaginimą, nusikaltėliai, įvykdę seksualinio pobūdžio nusikaltimus su ypatingu žiaurumu, bei recidyvistai.
Nusikaltėlio profilį sudaro nuotrauka, vardas, pavardė, gimimo data, lytis, gimimo vieta, pilietybė ir miestas, kuriame šiuo metu gyvena konkretus asmuo. Paspaudus ant profilio nuorodos, galima sužinoti daugiau informacijos apie atliktą bausmę.
