Kadangi, kaip pastebi jis, tėvai vaikams skiria vos septynias minutes per dieną, Kalėdų Senelis gali tapti pedagogine priemone tėvams. Psichologės Kristinos Zelčiūtės tvirtinimu, šv. Kalėdos mums svarbios ir dėl kitų priežasčių.
Senoji žodžio „kalėdoti“ prasmė – elgetauti
K. Zelčiūtės nuomone, šv. Kalėdų metas – tai didysis virsmas. Metuose, pasak jos, yra keturi didieji saulės virsmai. „Esame gyvosios gamtos dalis, labai priklausome nuo saulės, būtent todėl žmonės tūkstantmečius taikė įvairius ritualus, kurie įprasmina saulės virsmą. Vieni pavirsta Kalėdų Seneliais, kiti – tikinčiais šiuo stebuklu“, – pamąstymais dalijasi psichologė.
Dovanėlių rinkimas, pasak jos, mus verčia pagalvoti apie kiekvieną mums svarbų žmogų, ko jam trūksta, ko galbūt jis sau neleistų pirkti.
Kalėdų Senelį K. Zelčiūtė supranta kaip ritualinį reiškinį, kurio ir su šaknimis išrauti nepavyks. Psichologė tvirtina, kad kalėdoti nuo seno reiškė elgetauti. „Pavyzdžiui, Suomijoje Kalėdų laiku žmonės persirengdavo ožiais ar kitokiais gyvūnais ir prašydavo likučių nuo vaišių stalo. Senovės Lietuvoje, pavyzdžiui, Anykščių krašte, seniu persirengęs vyras eidavo per namus ir linkėdavo merginoms grožio, greičiau ištekėti, namams – gausos“, – sako K. Zelčiūtė.
Kad linkėjimai išsipildytų, pašnekovės teigimu, reikėdavo už juos atsidėkoti, o vėliau tradicija keitėsi ir patys kalėdotojai atnešdavo vaikams riešutų, dovanėlių.
Psichologės teigimu, ir per šventes turime nepamiršti senukų, ligonių, našlaičių ir visų stokojančių. Dovanėlių rinkimas, pasak jos, mus verčia pagalvoti apie kiekvieną mums svarbų žmogų, ko jam trūksta, ko galbūt jis sau neleistų pirkti.
Kalėdų Senelis reikalingas ir vaikams, ir tėvams
G. Padegimas prisimena neseniai matytą vaizdą, tik patvirtinusį, kad Kalėdų Senelio vaikams būtinai reikia. „Tėtis įlindęs į išmanųjį, mama irgi, o didelėse vaiko akyse matyti neviltis – nėra gyvasties, nėra šeimoje bendrystės. Tuomet Kalėdų senelio vaikas laukia kaip išganymo. Senelis pažiūrės jam į akis, paims už rankos, paklausys eilėraštuko“, – samprotauja G. Padegimas.
Anot režisieriaus, Kalėdų Senelis vaikams skirs tikrai daugiau laiko nei septynias minutes, kiek jiems, kaip rodo statistika, skiria tėvai. O gal ir patys tėvai, viliasi G. Padegimas, stovėdami šalia pamatys, kaip vaikas šypsosi, kaip atšyla jo žvilgsnis, gal jie supras, kad kartu šokti, kalbėti apie Laplandiją ir Kalėdų ritualus būtina. Kalėdų senelis yra gera pedagoginė priemonė tėvams.
Pasak jo, dabar kiemuose vaikų mažiau, nes jie emigravo į virtualią erdvę. „Kalėdų Senelis vaikus surinks mokyklose, darželiuose, teatruose. Žaidimai, šokiai aplink eglutę – gal taip vaikai pajus bendravimo skonį, galbūt labiau norės būti kartu, o ne tūnoti prie kompiuterių, žaisti baisius kovos žaidimus“, – viliasi režisierius.
Kalėdinė legenda – pasas į nematerialų paveldą
Prisiminęs savo pirmąjį susitikimą su Kalėdų Seneliu, G. Padegimas ir pats dar vis laukia ateisiančio Senelio. „Visi susitiksime didelėje šeimoje, brolio namuose. Stebėsiu, kaip vaikai lūkuriuoja, kol Senelis pabels į langą. Tai sujungia kartas“, – tvirtina režisierius. Jo įsitikinimu, vaikai nebeturi netikėtumo pojūčio, stebuklo patirties.
„Susėdę prie stalo, visi truputį jaudinamės, pats laukiu į langą pabeldžiančio Senio – tai sujungia įvairiausio amžiaus žmones. Visi juk albumuose turime nuotraukų, kuriose su pritaisytomis zuikio ausimis stovime prie Senelio, deklamuojame eilėraštį. Tai pasas į mūsų nematerialų paveldą, tai ir šeimos išlikimo pagrindas“, – tiki režisierius.
Visi juk albumuose turime nuotraukų, kuriose su pritaisytomis zuikio ausimis stovime prie Senelio, deklamuojame eilėraštį. Tai pasas į mūsų nematerialų paveldą, tai ir šeimos išlikimo pagrindas
G. Padegimas sako, kad Kalėdų Senelio sutiktuvėms vaikai ruošiasi, mokosi eilėraščių – tai kaip testas, patikra. Jei Kalėdų Senelio nebūtų, jį būtinai reiktų išrasti, LRT Radijui teigia pašnekovas. Anot jo, suaugusiųjų uždavinys yra dovanų laukimą paversti procesu, kad Senelis netaptų kyšininku – paliko dovanas, ir sudie.
„Galima sakyti, ir meilės nėra – tik dauginimosi instinktas. Meilės juk nepačiupinėsi. Taip ir su Kalėdų Seneliu. Mes skiriamės nuo gyvūnų gebėjimu kurti. Sukuriame daug nuostabių dalykų, kurie mus ir daro žmonėmis“, – teigia G. Padegimas.
Vienijantis fenomenas
Psichologės K. Zelčiūtės nuomone, tūkstantmečius besikartojanti, gamtos virsmą pažyminti šventė ir per tą laiką susiklostę ritualai yra prasmingi, nes padeda lengviau išgyventi saulės virsmą. „Gali spardytis, kiek tik nori, bet tai yra kaip didžiulė tėkmė, į kurią įsijungi arba ne. Jei įsijungi, lengviau persiverti į kitą būvį, jei spardaisi – sunkiau tau pačiam“, – tvirtina pašnekovė.
G. Padegimas teigia, kad Kalėdų Senelio fenomenas žmogų jungia su šeima, tą šeimą įtraukia į bendruomenę, bendruomenę – į visuomenę. „Taip kuriama visuomenės bendrystė. Vien politiniais šūkiais ar ekonominiais pažadais žmonių nesuvienysi“, – LRT Radijui sako režisierius. Anot jo, Kalėdų Senelis yra ir politinis, ir sociopolitinis, ir kultūrinis veikėjas, kuris mus jungia, o ne skaldo.
