Pirmąją Rugilės teksto dalį apie abortus skaitykite čia.
Tęsdama nėštumo nutraukimo temą, noriu parašyti apie tai, kas mane pykdo labiausiai. Įsivaizduokite, kad kepate pyragą. Užmaišote puikiausią tešlą, o įdarui gaminti pasirenkate supuvusius obuolius.
Žinote, kad su supuvusiais obuoliais pyragą jau kepėte: nebuvo skanu ir niekas nevalgė. Bet pagalvokite – išmesti obuolius kažkaip negražu, neetiška, reikia sunaudoti, pirkti naujus pyragui kažkaip nefainai. Iškepate pyragą su tais senais obuoliais. Labai neskanu, keikiate pyragą, nes jis kaltas sugadinęs jums šventę, gėdijatės savo kepinio prieš svečius.
Pyrago tešla – jūsų vaikas, pyrago įdaras – vertybės ir lytiškumo žinios, kurių jūs jį mokote. Kažkaip nefainai tam bręstančiam paaugliui pasakoti apie seksualumą ir kontracepciją, mokyti pagarbos sau ir savo kūnui, pasakyti, kad visgi nieko kieto tampyti mergaites už kasų.
Gaila išmesti senus, papuvusius obuolius, todėl įdarui pasirenkate juos, nors žinote, kad pyragas taip niekad neišeis skanus. Papuvę obuoliai – jauno žmogaus kaltės bei gėdos jausmų kurstymas ir siaubo varymas. Bet jūs juos namie jau turite, per kurį laiką ir savi jie tokie, jaukūs pasidarė, išmesti gaila. Po to tik labai gėda prieš gimines ir bendradarbius, kai tas pyragas išeina nei šioks, nei toks. O galiausiai – jis pats kaltas dėl to, kad neišėjo.
Dažnai susimąstau, ko tikimasi iš šito kaltės žaidimo. Paauglystėje mergaitės kaltos, kad nešioja trumpus sijonus ir vilioja nekaltus, niekuo dėtus berniukus. Mergaitės kaltos, jeigu turi lytinius santykius – todėl yra mokomos susilaikyti ir iš viso nesimylėti. Kiek naudos iš tokio vaikų mokymo „įjungus durnių“?
Tegu kalba statistika – neseniai Kauno klinikų gydytojų atlikto tyrimo duomenimis, Lietuvoje trečdalis vienuoliktos ir dvyliktos klasės moksleivių jau turėjo lytinius santykius. Apie ypač skurdų lietuvių lytinio ugdymo žinių bagažą žinome visi.
Taigi... suaugusieji moko paauglius neturėti lytinių santykių, ignoruoja tai, kad vieną dieną – paslapčiomis ar ne – lytiniai santykiai vis tiek atsitiks, ir kai kartu su jais atsitinka ir neplanuotas nėštumas, sulaukiama didžiulės nuostabos.
Kas nutinka tuomet? Jeigu mergina pastoja ir renkasi gimdyti ir kurti šeimą, ji dažnai pašiepiama tiek bendraamžių, tiek suaugusiųjų, laikoma neatsakinga ir kvaila, jau nekalbu apie tolimesnę jos integraciją į visuomenę, jeigu ji pastojo paauglystėje. Jeigu mergina renkasi nutraukti nėštumą, ji lieka kalta dėl to, kad nesirinko vaiko gimdyti ir auginti. Neatrodo nei sąžininga, nei teisinga, ir, atrodo, teisingo kelio nėra.
Kaip galime tikėtis, kad neplanuotų nėštumų nebus, jeigu taip nenorime „išjungti durniaus“ ir pradėti paauglius mokyti tiek apie lytiškumą, kontracepciją, lytiškai plintančias ligas ir visas su lytiniu aktyvumu susijusias atsakomybes, tiek apie tokią svarbią pagarbą sau. Juk ne kas kitas, o meilė ir pagarba savo ir partnerio kūnui paauglį gali sustabdyti nuo rizikingo elgesio ir galiausiai ankstyvų, niekam gyvenimo nepalengvinančių lytinių santykių.
Negana to, kad švietimo sistema, tėvai ar globėjai neužtikrina menkiausių lytiškumo pagrindų ir vaikams tenka gyventi likusį gyvenimą remiantis buitine bendraklasės pusseserės patirtimi, suaugusieji vietoje mokslu pagrįstų žinių diegimo paaugliams parūpina siaubo istorijų.
Tobulame pasaulyje neplanuotų nėštumų nebūtų.
Siaubo istorijų tikslas – gąsdinti, kad „atšoktų“ noras rizikuoti, kurstyti kaltės ir gėdos jausmą. Viena tokių yra istorija (netgi su videomedžiaga), kaip kūdikiai gimdoje spiriasi, muistosi ir gal net verkia vengdami įrankio, su kuriuo atliekamas nėštumo nutraukimas. Ją mokykloje rodė mano mamos klasei, ją tikybos pamokoje mačiau ir aš.
Tobulame pasaulyje neplanuotų nėštumų nebūtų, nes visi išmanytų apie būdus, kaip apsisaugoti nuo nėštumo, gerbtų ir mylėtų vieni kitus bei nesiimtų seksualinio ir emocinio smurto – neliktų ne vien prievartos atvejų, bet ir partnerio įtakos kontraceptiniams moters pasirinkimams.
Bet gyvename šiandien ir dabar tokiame pasaulyje, koks jis yra, ir patys nesistengiame jo pakeisti. Nes gi taip gaila ir gėda išmesti tuos namie mėnesį besivoliojusius supuvusius obuolius, o vietoje jų pyrago įdarui pasirinkti naujus ir blizgančius.
