Vos tik gimus naujagimių oda pradeda palaipsniui prisitaikyti prie gyvenimo „sausame“ pasaulyje. Plonai, jautriai ir pažeidžiamai kūdikių odelei šiuo metu reikalinga ypatingai rūpestinga priežiūra, užtikrinanti ne tik komfortą, bet ir tinkamą apsaugą nuo žalingo aplinkos poveikio.
Kūdikių oda skiriasi nuo suaugusiųjų
Pirmosiomis gyvenimo dienomis kūdikių oda keičiasi, prisitaikydama nuo drėgnos gimdos aplinkos prie sausos atmosferos. Odos struktūra ir funkcijos po gimimo dar tik vystosi ir bręsta, tad kūdikių oda skiriasi nuo suaugusiųjų ir morfologiškai, ir funkciškai.
Maudynių vandens temperatūra turėtų būti ne aukštesnė nei kūno temperatūra (37–37,5 °C) arba nedaug už ją žemesnė (34–36 °C).
Tik gimus odos pH būna artimas neutraliam (pH 6,2–7,5), raginis odos sluoksnis plonesnis nei suaugusiųjų, ląstelės mažesnės, kūdikių oda pralaidesnė vandeniui, ji labiau absorbuoja įvairias medžiagas ir lengviau jų netenka, turi mažiau riebalų, nes riebalų liaukos dar ne tokios aktyvios, ir mažiau natūralių drėkinančių medžiagų, tačiau daugiau vandens. Naujausi moksliniai tyrimai rodo, kad oda bręsta iki pirmųjų metų po gimimo.
Maudyti ar prausti kempine?
Moksliniai tyrimai rodo, kad odos apsauginis barjeras mažiau pažeidžiamas maudant vonelėje nei prausiant kempine. Maudymas vonelėje taip pat suteikia daugiau komforto kūdikiui, nes primena buvimą gimdoje, jis nurimsta, atsipalaiduoja. Prausiant kempine, oda sausėja bei prarandama kūno šiluma.
Maudynių vandens temperatūra turėtų būti ne aukštesnė nei kūno temperatūra (37–37,5 °C) arba nedaug už ją žemesnė (34–36 °C). Prausimasis, ypač naudojant muilus, turėtų užtrukti iki 5 minučių.
Kokias priemones pasirinkti kūdikių odos priežiūrai?
Moksliniais tyrimais nustatyta, kad pradėti naudoti įvairius prausiklius geriausia nukritus virkštelės bigei.
Renkantis prausimo priemones, svarbu, kad jos būtų pritaikytos specialiai vaikams, nedirgintų odos bei akių ir nepažeistų natūralaus odos drėgmės apsauginio barjero.
Prausiant kūdikius, reikia vengti šarminio muilo, nes jis didina odos pH. Manoma, kad didesnis odos pH susijęs su gausesniu bakterijų dauginimusi ir didesniu proteolizinių fermentų aktyvumu, kurie žalingi apsauginei odos funkcijai. Taip pat buvo pastebėta, kad vaikų, sergančių atopiniu dermatitu, odos pH buvo aukštesnis nei kontrolinės grupės. Derėtų vengti ir muilo su glicerinu, kuris pasižymi odą sausinančiomis savybėmis.
Renkantis prausimo priemones, svarbu, kad jos būtų pritaikytos specialiai vaikams, nedirgintų odos bei akių ir nepažeistų natūralaus odos drėgmės apsauginio barjero. Idealu, kai tai skystos, bemuilės, neutralaus ar lengvai rūgštinio pH priemonės, kurių sudėtyje – tik švelnūs surfaktantai.
Prausikliai, pagaminti sintetinių detergentų pagrindu, yra puiki alternatyva, nes nors ir mažai putoja, gerai pašalina nešvarumus, jų pH neutralus ar lengvai šarminis, tad nedirgina odos.
Ypač gerą poveikį turi tos prausimosi priemonės, kurių sudėtyje yra odą minkštinančių emolientų. Tokie prausikliai ne tik pašalina nešvarumus, bet ir saugo odą nuo drėgmės praradimo. Po prausimo tokiomis priemonėmis kūdikių odelė tampa minkšta, švelni.
Su maudynėmis nereikėtų ir persistengti. Svarbiausia kasdien palaikyti vaiko veidą, kaklą, kūno raukšles ir užpakaliuką švarius, o maudyti, iki pradedant šliaužioti, pakanka du kartus per savaitę.
Kol kūdikio plaukai trumpi, ploni ir jautrūs, šampūno naudoti nebūtina. Ta pati priemonė tinka ir kūnui, ir plaukams. Jei nusprendžiate naudoti šampūną, jo savybėms taikomi tokie pat reikalavimai, kaip ir kūno prausikliams.
Vengtinų priedų sąrašas – ilgas
Kuo kūdikis jaunesnis, tuo didesnis jo jautrumas galimai žalingiems išorės veiksniams, didesnė galimybė prarasti skysčius per epidermį (viršutinį odos sluoksnį) ir sunkiau palaikyti vidinės organizmo terpės pastovumą. Medžiagos, ypač lengvai patenkančios į kūdikių organizmą per odą, gali sukelti sisteminį toksinį poveikį.
Burbulų gausios vonelės su stipriais surfaktantais gali sudirginti kūdikių šlapimo takus ar net sukelti kontaktinį dermatitą.
Burbulų gausios vonelės su stipriais surfaktantais gali sudirginti kūdikių šlapimo takus ar net sukelti kontaktinį dermatitą. Derėtų vengti ir priemonių, sudėtyje turinčių alkoholio, kuris gali nudeginti odą, o jodo preparatai gali sutrikdyti skydliaukės veiklą. Prireikus antiseptiko, geriau naudoti 0,5 % chlorheksidino tirpalą.
Kūdikių odos priežiūros priemonių sudėtyje taip pat siūloma vengti šių medžiagų: prilokaino, tetrakaino, propilenglikolio, natrio laurilsulfato (SLS), metilizotiazolinono, parabenų. Šios priemonės, dažnai randamos prausikliuose ir šampūnuose, gali sudirginti jautrią odą ir pažeisti jos apsaugines savybes.
Boro ar salicilo rūgštis, šlapalas odos priežiūros priemonėse lengvai patenka į kūdikio organizmą, dėl to gali sukelti vidinės terpės sutrikimus ir turėti toksinį poveikį.
Kūdikiams ir vaikams skirtų priemonių sudėtyje neturėtų būti kvapų ir dažiklių, galinčių sukelti kontaktinį dermatitą, o saldus, vaisius primenantis kvapas, padidina tikimybę, kad vaikas gali priemonės praryti.
Specialistai pataria vengti ir pudrų, nes šios, būdamos ypač lengvai įkvepiamos, gali sudirginti plaučius.
Pasirenkant odos priežiūros priemones kūdikiams svarbiausia, kad jos būtų švelnios, nedirgintų jautrios odelės ir nepažeistų jos vientisumo bei puoselėtų natūralų apsauginį odos drėgmės barjerą. Daugiau informacijos ieškokite čia.
Literatūra:
- Lorena S. et al. The Infant Skin Barrier: Can We Preserve, Protect and Enhance the Barrier ?, Dermatology Research and Practice 2012.
- Ulrike Blume-Peytavi, M.D. et al. Skin Care Practices for Newborn and Infants: Review of the Clinical Evidence for Best Practices, Pediatric Dermatology 1-13, 2011.
CHLT/CHOIL/0006/15
Informacija parengta 2015.06.19
Daugiau informacijos teiraukitės UAB „GlaxoSmithKline Lietuva“, Ukmergės g. 120 Vilnius, tel. (8 5) 264 9000.
Parengta kartu su projekto partneriu:
