Priežasčių, kodėl atsisakoma televizoriaus, rastume daugybę. Viena svariausių – dėl vaikų. Įsijunkime televizorių nors valandėlei pačiu brangiausiu eterio laiku ir sulaukime filmų anonsų. Ką matome ir girdime? Dažnai nuo pat pirmųjų epizodų cypia automobilių stabdžiai, aidi šūviai ar girdisi klyksmai, o ekrane sproginėja automobiliai, paklaikę bėgioja kruvini žmonės... Būtent tada mažyliai įsistebeilija į ekranus. Manote, kad darželinukus, kurie kartoja matytus kung fu judesius arba mosuoja žaisliniu pistoletu, to mokė tėvai? Tam yra dėdė Volkeris – Teksaso reindžeris. Na, o nuo vaikams skirtos animacijos, kurioje karaliauja arba supergalių turintys veikėjai, arba robotai, suaugusiesiems greitai paskausta galvą. Logiška, kad ir vaikus tai veikia ne itin teigiamai. Be to, mokslininkai pateikia įdomių ir dėmesio vertų pastebėjimų apie blogą ir gerą televizijos poveikį mūsų atžaloms.
Kiek žiūri ir ką mato
„TNS Gallup“ duomenimis, 4–14 metų Lietuvos vaikai prie televizoriaus praleidžia bent 2,5 val. per dieną. Štai kuo gali pasibaigti rūpestingų tėvų perspėjimas: „Grįžęs iš mokyklos neik į kiemą, padaryk pamokas ir pažiūrėk televizorių!“ Spoksojimas į televizorių suryja kitą veiklą: skaitymą, žaidimus gryname ore, bendravimą su draugais ir tėvais.
Kitas ne mažiau dėmesio vertas dalykas yra laidų turinys. Turbūt mažai tėvų susimąsto, kad vaikams skirtose programose smurto rodoma daugiausia! Be to, jis neretai pateikiamas itin nuotaikingai (pažiūrėkite „Tomo ir Džerio“ animacinius filmukus), o skriaudikai dažniausiai nenubaudžiami. Muštynės ir peštynės – smagus nuotykis. Mažyliai nesupranta gėrio ir blogio kovos. Daugelis vaikučių neskiria ribos tarp to, ką mato, ir nesuvokia, kas yra tikrovė. Štai kodėl mažyliui gali atrodyti, kad brolis ar sesuo, šuniukas ar paukštelis turi kelias gyvybes.
Įdomu:
Nustatyta, kad JAV 32 proc. 2–7 m. vaikų ir 65 proc. 8–18 m. jaunuolių televizorius turi savo miegamuosiuose.
Paaugliai, žiūrėdami įvairias laidas, filmus, kuria savą pasaulio viziją. Ši informacija jiems padeda spręsti, kas (ne)madinga, populiaru, (ne)gražu ir pan. Be to, įvairių sričių specialistai sutinka, kad televizija, kaip ir kitos žiniasklaidos priemonės, formuoja jauno žmogaus požiūrį į save ir aplinkinius. Dėl to itin didelis dėmesys skiriamas išvaizdai – juk merginos diena iš dienos mato lieknas gražuoles, o berniukai – sportiškus jaunuolius. Be to, labai populiariame MTV muzikos kanale dažnai rodomas alkoholis, tabako gaminiai ir narkotikai. Net ketvirtadalyje vaizdo siužetų herojai vartoja alkoholį ir rūko! Nustatyta, kad tokie vaizdai skatina paauglius vartoti alkoholį ir rūkyti.
Svarbu žinoti
Smurto scenos gali padidinti vaiko baimes. Mažus vaikus gali traumuoti net vakaro žiniose pamatytas kraupesnis reportažas ir sukelti naktinius košmarus. Specialistai pataria kuo dažniau televizorių žiūrėti su atžalomis, diskutuoti apie tai, kas rodoma (gera ar bloga).
Teigiamas žodis
Apie televiziją negalima kalbėti tik blogai. Juk kasdien rodomos edukacinės laidos, filmai, skatinantys žmogiškumą, atjautą, tiesą, drąsą, draugystę, pagalbą, bendravimą. Nors filmai ir laidos apie gyvūniją nepakeičia realaus gamtos pažinimo, taip praplečiamos vaikų žinios.
Yra nuomonių, kad vaikams, dažnai žiūrintiems į dvimatį ekraną, atrofuojasi erdvės suvokimo ir pastabumo įgūdžiai. Mokslų daktaro F. J. Zimmermano JAV atlikti ilgalaikiai tyrimai parodė, jog televizoriaus žiūrėjimas neigiamai paveikė iki 3 metų amžiaus mažylių intelektą. 3–6 metų vaikams šis poveikis nebuvo pastebėtas, o kai kuriais atvejais buvo teigiamas.
Baltos varnos, arba gyvenimas be televizoriaus
Vieną dieną pastebite, kad jūsų šeimos rytas prasideda nuo stebuklingo mygtuko paspaudimo. Jūs triūsiate virtuvėje, o vaikai kažką žiūri savo kambaryje, vyresnėlis, dar neišlipęs iš lovos, maigo savo televizoriaus pultelį ir, o varge, nuo jo neatsilieka vyras šeimos miegamajame. Jūsų kvietimą: „Pusryčiai! Prie stalo!“ šeima išgirsta tik po trečio karto. Kantrybė trūksta. Kitą dieną jūs nusprendžiate atsisakyti kabelinės televizijos.
Dažniausiai tokį žingsnį žengę tėvai pastebi, kad, atsisakius televizoriaus, padaugėja laiko. Vaikai pirmomis dienomis niršta, nes neturi ką veikti. Peržengus sunkiausią periodą, jie mokosi būti vienas su kitu, kalbėtis, žaisti, susidomi maisto ruoša, tėvai atranda laiko pokalbiams su vaikais ir net anksčiau eina miegoti. Tiesa, net ir atsisakę televizijos neapleidžia mėgstamų serialų ar filmų – tiesiog žiūri juos per kompiuterį ar DVD grotuvą patogiu laiku, o ne tada, kai siūlo televizijos programa.
 |
| Fotolia nuotr. / Šeima žaidžia stalo žaidimus |
Rodos, to pakanka, kad vaikai neatsiliktų nuo bendraamžių, t. y. žinotų populiarius personažus ir pan. Tiesa, nereikėtų pamiršti, kad gyventi be televizoriaus – suaugusiųjų apsisprendimas. Pasitaiko, kad dėl to atžalos pravardžiuojamos, girdi pašaipas esantys keistuolių šeima, nes nežiūri ir neturi televizoriaus (supraskite, esate vargšai). Žengę šį žingsnį būkite tvirti. Vis dėlto nenusiminkite, jei vieną dieną nuspręsite paskambinti į telekomunikacijų bendrovę ir paprašyti grąžinti televiziją, kad jūsų šeima būtų „normali“ kaip kitos.
