„Huawei“ projekto „Svarbiausia istorija – tavo“ heroję I. Grytę ji išugdė empatijos, kantrybės ir gebėjimo džiaugtis mažais dalykais, o sutuoktinių vaikai Vakarė ir Jokūbas iš sesers mokosi tolerancijos, atsakomybės bei supratimo. Šeima rado jėgų savo patirtimi dalintis bei padėti kietiems, auginantiems vaikus su negalia, nes, kaip patys sako, mylėti savo vaikus yra svarbiausia – mes jiems esame viskas.
Dauno sindromas nėra nuosprendis
Ji nenustygsta vietoje, o balsas trykšta pavydėtinu optimizmu. Kol Austėja mokykloje, o vyras – darbe, I. Grytė rūpinasi namais, mažiausiomis atžalomis ir verslu. Pastarasis, pašnekovės teigimu, šeimą išmokė pasiskirstyti pareigomis bei darbais. Sutuoktiniai bei vaikai dabar kartu įsitraukę į bendrą veiklą „MadeByTetis“ ir gamina bei prekiauja medžio dirbiniais. Tačiau labiausiai gyvenime sutuoktinius ugdo ir vienija šeimos pavyzdys, kurį jie matė augdami.
„Su Aismantu susipažinome mokykloje, per šimtadienį. Jis mane pakvietė šokiui, bet tada viskas tuo ir baigėsi. Vėliau susitikome prabėgus penkeriems metams po mokyklos baigimo ir nebeišsiskyrėme. Kartu jau esame 10 metų. Abu su vyru augome didelėse šeimose kaime, aš – keturių vaikų šeimoje. Tėvai daug dirbo, bet visada rasdavo laiko mums visiems. Mano šeimos modelis buvo ir yra įkvėpimas. Tėvai man yra draugai, vyrui ryšys su savo dviem broliais taip pat labai svarbus. Jei jo paklaustumėte, kas yra geriausias draugas, užsimerkęs atsakytų – vyresnysis brolis. Manau, mes abu perėmėme vertybę, kad šeima yra pirmoje vietoje. Tėvų modeliai buvo mūsų pačių santuokos pavyzdys ir vizija”, – pasakoja „Huawei“ projekto „Svarbiausia istorija – tavo“ herojė I. Grytė.
Todėl pašnekovė sako visada žinojusi, kad turės savo namus ir daugiau nei vieną vaiką. Jie buvo ypač laukiami, o pirmagimė Austėja po širdimi atsirado per medaus mėnesį Italijoje. Meilės, supratimo ir palaikymo šeimoje niekada netrūko, todėl ir žinia, kad dukra gimė su genetiniu sutrikimu, priimta ne kaip likimo smūgis, bet kaip dovana.
„Austėjos laukimas buvo džiaugsmas visiems. Aismanto tėvams ji yra pirmoji anūkė. Kad vaikas į šį pasaulį atkeliaus su genetiniu sutrikimu, nenumanėme iki pat gimimo. Žinia apie įtariamą Dauno sindromą pirmąjį pasiekė vyrą. Šeima mums didelė vertybė ir dovana, todėl tuo, pirmiausia, jis pasidalino su savo mama. Ji pačiu reikalingiausiu momentu Aismantą palaikė ir suteikė stiprybės, viską metusi atskubėjo aplankyti savo anūkės ir matė ne Dauno sindromą, ji matė Austėją. Atvažiavusi, išbučiavo pirštukus ir be galo džiaugėsi anūke. Man šią žinią, vyro prašymu, pranešė gydytoja. Kaip ir visi tėvai, laukę sveiko vaiko, patyrėme pirminį šoką, Aismantas greičiau susitaikė su tuo nei aš. Bet iki šiol atmintyje liko vyro žodžiai – jei aš mylėjau savo kūdikį jam dar esant pilve, ką gali pakeisti frazė „Dauno sindromas”, – prisimena pašnekovė.
Žvelgdama į praeitį, I. Grytė neslepia – augindama vaiką su genetiniu sutrikimu, patyrė įvairius etapus: neigimą, klausimus, kodėl jai teko šis išbandymas? Tai, pasak pašnekovės, labai natūralu, bet, svarbiausia, kuo anksčiau susitaikyti ir džiaugtis tuo, kas yra.
„Mane, kaip mamą, visiškai išgydė dukra Vakarė. Kai po vaiko su raidos sutrikimu gimsta normalios raidos vaikas, tai yra geriausias vaistas. Tačiau Austėja paneigia visus mitus apie Dauno sindromą. Nors jai teko išgyventi dvi atviras širdies operacijas, dukra yra sveika ir tokia pati, kaip ir kiti vaikai. Patys renkamės sveiką gyvenimo būdą, tad Austėja serga net rečiau už kitus bendraamžius”, – džiaugiasi I. Grytė.
Meilė nugali viską
Austėją istorijos herojė dabar vadina ne tik šeimos džiaugsmu, bet ir gyvenimo mokytoja. Įkvėpimo iš jos semiasi ir vaikai, ir patys sutuoktiniai. Austėja niekada nebuvo slepiama, bet, pašnekovės teigimu, šeima nesistengia ir afišuotis, kad dukra auga su genetiniu sutrikimu.
„Esme tokia pati šeima, kaip ir visos – tik gausesnė. Darželyje Austėja visada buvo numylėta auklėtojų, niekada nepatyrė jokio išskirtinumo. Ji labai fotogeniška, dukros dėka jau septynerius metus gausiai pildome šeimos albumą. Austėja labai mėgsta piešti, tai gali daryti net kieme ant smėlio nuskynusi žolės stiebą. Muzika jai taip pat suteikia daug džiaugsmo, su sese kartu vaikšto į šokių pamokas. Austėja yra labai švelni ir meili mergina, jau lanko mokyklą, dienos centrą, kur sulaukia logopedų, kineziterapeutų, kitų specialistų rūpesčio. Tačiau, svarbiausia, ji mane išmokė empatijos, kantrybės ir gebėjimo džiaugtis mažais dalykais. O sesę ir brolį Austėja ugdo tolerancijos, atsakomybės bei supratimo”, – pastebi I. Grytė.
Pašnekovė pabrėžia – šeimos atžalos niekada nemato negalios: „Vaikams vaikai yra tiesiog vaikai. Ir Austėja yra puikiausias to įrodymas”.
„Huawei“ vykdomas projektas „Svarbiausia istorija – tavo“ kviečia ir kitus dalintis savo istorijomis apie įveiktus gyvenimo iššūkius bei pasiektus laimėjimus.
„Gryčių šeima yra pavyzdys, kad nuolat esame supami kasdienybės herojų. „Huawei“ tiki – jų istorijos geba įkvėpti kiekvieną tikėjimo, kad net didžiausius išbandymus nugali meilė bei rūpestis vieni kitais. Šiuo projektu norime paskatinti žmones iššūkius priimti kaip galimybę ir kietiems įrodyti, kokie stiprūs, unikalūs bei kupini ryžto galime būti”, – sako „Huawei“ komunikacijos vadovė Baltijos šalyse Justė Karpavičiūtė.
Išbandymus patyrusi I. Grytės šeima taip pat rado stiprybės ir laiko padėti kitiems. Moteris su vyru dabar dalina patarimus tėvams, auginantiems vaikus su negalia.
„Gimus Austėjai ir pradėjus intensyviai ją lavinti, daugiausia informacijos gavau iš kitų panašaus likimo šeimų. Vėliau natūraliai pasakojau apie dukros pasiekimus bei laimėjimus, o dabar daug mamų parašo ir klausia įvairių ugdymo, kitų specifinių patarimų. Šiuo metu visiems įdomu, kaip Austėjai sekasi mokykloje, kodėl pasirinkome būtent tokią. Mano misija – perduoti žinutę, kad dukra yra tokia, kaip ir visi, mes jos neišskiriame iš kitų savo vaikų. Tai priklauso nuo požiūrio. Svarbiausia yra mylėti savo vaikus, nes mes jiems esame viskas”, – įsitikinusi I. Grytė.
Savo unikalia istorija iki sausio 15 d. galite pasidalinti „Huawei“ projekto „Svarbiausia istorija – tavo“ svetainėje . Kiekvienas dalyvis dovanų gaus kvietimą į motyvacinį internetinį seminarą, vedamą Michal Woroch – keliautojo, nuotykių ieškotojo, kuris visą tai daro sėdėdamas neįgaliojo vėžimėlyje. Jis papasakos, kaip siekti savo tikslų nepaisant visų lydinčių iššūkių.
