Mintis apie gyvybės draudimą paprastai jiems kirba jau kurį laiką. Žmonės puikiai supranta, kad apsaugos reikalingos, tačiau, anot Ž.Juodžio, kartais pritrūksta to paskutinio lašo, kuris pratašytų delsimo akmenį ir paskatintų neatidėti sprendimo rytojui.
Nors finansinio raštingumo srityje dar yra kur pasitempti, ekspertą džiugina jaunoji karta, kuri yra išprususi ir nemažai išmananti apie gyvybės draudimo naudas.
Veikia ir artima aplinka, ir viešoji erdvė
Kalbėdamas apie delsimą, Žygintas pasakoja istoriją, kuri nutiko prieš gerą dešimtmetį. Vienam žmogui reikėjo gyvybės draudimo, tačiau, tuo pat metu planuodamas didesnį pirkinį, sprendimą dėl sutarties sudarymo jis nutarė atidėti.
„Sutarėme, kad paskambinsiu po metų, pasižymėjau būsimo skambučio laiką savo kalendoriuje, tačiau sutartu laiku telefonu atsiliepė nebe jis, o žmona, kuri labai gailėjosi, kad prieš metus ar dvejus nebuvo sudaryta gyvybės draudimo sutartis, nes išmoka būtų labai palengvinusi šeimos finansinę situaciją po vyro netekties“, – prisimena Ž.Juodis.
Dažniausiai „paskutiniu lašu“ tampa nelaimingas atsitikimas artimoje aplinkoje arba informacija viešojoje erdvėje apie sunkią jauno žmogaus ligą ar be maitintojo likusią šeimą. Tokios istorijos, ypač nutikusios žinomiems žmonėms, nepalieka abejingų, paskatina žmones kreiptis į gyvybės draudimo konsultantus ir ieškoti sau bei savo šeimai tinkamo sprendimo.
Apie kritines ligas galvoja ir jauni
Eksperto teigimu, klientas, priėmęs sprendimą sudaryti gyvybės draudimo sutartį, stengiasi pasirinkti visas reikalingas draudimo apsaugas bei kaupimą. Prioritetai paprastai priklauso nuo poreikių, finansinės situacijos ir įsipareigojimų, gyvenimo būdo, taip pat nuo to, kuris šeimos narys draudžiamas.
„Patirtis rodo, kad šeimos maitintojui dažniausiai svarbu turėti gyvybės draudimo apsaugas, kurios suteiktų finansinį užnugarį šeimai nutikus nelaimei, o po to pasirenkamas kaupimas. Kai gyvybės draudimo sutartis sudaroma vaikui, tėvams labiau rūpi sukaupti pinigų jų ateičiai, o draudimo apsaugos pasirenkamos kaip papildomos“, – kalba Ž.Juodis.
Pašnekovo teigimu, draudimas nuo kritinių ligų buvo svarbus visais laikais, tačiau anksčiau apie sunkias ligas paprastai susimąstydavo jau brandesnio amžiaus sulaukę žmonės. Pastaruoju metu žiniasklaidoje ir socialiniuose tinkluose aprašomos jaunų ir žinomų žmonių istorijos turi įtakos, kad draudimą nuo kritinių ligų dažnai renkasi jauni žmonės.
Kylantis gyvenimo lygis keičia tendencijas
Ekspertas sako pastebintis, kad, augant atlyginimams ir kylant gyvenimo lygiui, didėja supratimas, kad savimi pasirūpinti reikia tinkamai – nepakanka „užsidėti varnelę“, esą turiu gyvybės draudimą.
„Žmonės stengiasi pasirinkti pakankamas draudimo apsaugas bei sumas, kurių jų šeimai užtektų, jeigu ištiktų nelaimė, ir kurios jiems patiems padėtų apsisaugoti nuo finansinių sunkumų kritinių ligų ar traumų atveju. Proporcingai kylančiam gyvenimo lygiui didėja ir kaupimui atidedamos sumos. Žmonės daugiau uždirba, daugiau ir atsideda“, – sako Žygintas.
Tikimasi ir iš darbdavių
Eksperto teigimu, vis dažniau gyvybės draudimo tikimasi iš darbdavių. Nors ilgalaikio darbuotojų finansinio skatinimo per gyvybės draudimą potencialas Lietuvoje išnaudojamas dar nepakankamai, tačiau įmonės vis dažniau įtraukia šią priemonę į motyvacinius naudų krepšelius.
„Klientai klausia, ar darbdavys gali už juos mokėti investicinio gyvybės draudimo įmokas, nes būna girdėję apie tai pasakojant savo draugus ar pažįstamus. Darbdaviai taip pat vis dažniau teiraujasi, kaip gyvybės draudimo įmokomis galėtų paskatinti bent geriausius savo darbuotojus“, – kalba Ž.Juodis.
Sutrumpinti paprasčiau nei pratęsti
Ekspertas atkreipia dėmesį į naudos gavėjų pasirinkimo svarbą. Nelaimės atveju pinigai būna reikalingi „čia ir dabar“, todėl naudos gavėju patartina paskirti konkretų asmenį, kad šeima gyvybės draudimo išmoką gautų kuo greičiau. „Juk būsto paskolą ar kitus įsipareigojimus dažniausiai reikia mokėti kas mėnesį, o paveldėjimas gali būti tvarkomas ir pusę metų“, – pažymi Ž.Juodis.
Ketinantiems sudaryti gyvybės draudimo sutartį Ž.Juodis pataria pirmiausia su konsultantu aptarti savo asmeninę ir šeimos situaciją, poreikius, taip pat pasitarti dėl draudimo sutarties laikotarpio.
„Kelios dešimtys metų yra gana ilgas laikas, kuris gali „išgąsdinti“, todėl kartais norima draustis trumpesniam laikotarpiui. Tarkime, jeigu iki pensijos liko 30 metų, žmogus sudaro sutartį dešimčiai metų ir planuoja vėliau ją pratęsti.
Tenka paaiškinti, kad sutrumpinti sutartį labai paprasta, o pratęsti gali būti kur kas sunkiau. Visada rekomenduoju, kol žmogus jaunas ir sveikas, draustis kiek įmanoma ilgesniam laikotarpiui“, – sako Ž.Juodis.
