Ši istorija sujaudino Norvegijoje jau 13 metų gyvenantį jos kraštietį, kuris su pagalbos prašymu kreipėsi į kitus tautiečius. Bergeno lietuviai visus reikalingus daiktus surinko beveik per parą.
Dūmus pamatė dukra
Kaip pasakojo pati moteris, įtariama, kad gaisras įvyko dėl elektros, tačiau kol kas dar galutinės išvados nėra. Namo atstatyti neįmanoma – jį reikia statyti iš naujo. Pati Irina tuo metu su vaikais buvo namuose, vyras – darbe.
Pilviškių seniūnas Vytautas Judickas patikino, kad tai tvarkinga šeima, nepriklausanti socialinės rizikos grupei. Mažiausiai mergaitei šiandien sukako penkeri, o jos sesei – šešeri. Vyriausiai dukrai rugpjūtį bus dešimt, o sūnui iš pirmos moters santuokos yra 14 metų.
Nulėkiau į namą pasižiūrėti, kas vyksta, tačiau antrame aukšte jau matėsi atvira liepsna. Kaip moteris, puoliau į isteriją.
„Kadangi buvo geras oras, pasiūliau vaikams eiti į kiemą atrinkti malkų, kurias reikia skaldyti. Praėjo maždaug 10 minučių ir viena dukra sako: „Mama, žiūrėk, dūmai rūksta“. Aš atsisuku – iš tiesų, iš pastogės rūksta dūmai. Nulėkiau į namą pasižiūrėti, kas vyksta, tačiau antrame aukšte jau matėsi atvira liepsna. Kaip moteris, puoliau į isteriją. Paskambinau vyrui, bet jis per mano rėkimą tik iš trečio karto suprato, kas vyksta. Iš namo nieko nebeliko per pusvalandį. Džiaugiamės, kad patys esame sveiki. Nežinia, kaip būtų buvę, jei būtume viduje“, – pasakojo moteris.
Iš sudegusio namo pavyko išnešti tik orkaitę, dujų balioną ir dokumentus.
„Kai gaisras buvo užgesintas, paaiškinome ugniagesiams, kad ant sekcijos rankenos kabėjo mano rankinė su dokumentais. Ugniagesiai ją rado. Nors oda nuo karščio buvo išsilydžiusi, dokumentai liko sveiki, tik sušlapę. Taip pat radome sveikus namo dokumentus, kurie buvo sekcijoje po užraktu.
Aišku, stresas buvo didžiulis. Vyresnę dukrą iškart nusiunčiau bėgti pas kaimyną pagalbos. Vakare ji visa drebėjo, jai buvo bloga. Ir iki šiol labai jautriai į viską reaguoja. Sūnus išvažiavo pas savo tikrą tėvą. Sakė, kad jam per sunku dabar čia likti. Mažosios taip pat verkė, bet mažesni vaikai kitaip situaciją priima“, – atviravo Irina.
Namą patys pasistatė vos prieš trejus metus
Laikinai prisiglausti šeimai seniūnija skyrė pusę tuščio namo – vieną kambarį su virtuve. Tačiau prieš įsikeliant į jį teko pasidaryti kosmetinį remontą. Irinai su vyru tai ne problema. Namą, kuris sudegė, jie taip pat pasistatė savo rankomis.
„Tame name gyvenome trejus metus. Su vyru jį pasistatėme savo jėgomis, viską darėme patys, tik stogą dengti padėjo kaimynai. Užtrukome devynis mėnesius – nuo rugsėjo iki birželio. Statyboms ir įrengimui ėmėme paskolą. Ir viską praradome. Susitaikyti su situacija sunku, bet nuleisti rankų nesiruošiame. Turime eiti į priekį ir dėl vaikų, ir dėl savęs. Turime rūpintis vienas kitu ir žiūrėti į priekį, o ne atgal, todėl visomis išgalėmis stengsimės kuo greičiau atstatyti namą.
Namas buvo apdraustas. Vyras kaip tik šiandien kalbėjosi su draudimo specialistu, bet dar nežinau, kuo viskas pasibaigs. Žinia, popieriuose viskas pažadėta, o po to visaip būna. Laimė, bendruomenė padėjo. Žmonės nuo mūsų nenusisuko, pagelbėjo ir materialiai, ir morališkai. Surinko ir drabužių (vienai mergaitei dar ir Komunija artėja,), ir čiužinių, ir maisto, ir šiek tiek pinigų. Nesitikėjau, kad taip gali būti, bet ne be reikalo sako, kad žmogų pažinsi bėdoje“, – gerų žodžių negailėjo pašnekovė.
„Geriau, kad tokių dalykų neatsitiktų, bet kai atsitinka, kiek gali žmonės, tiek padeda. Kas buvo lauke, tas liko, o kas buvo viduje, supleškėjo viskas. Vagis bent jau kažką pasirenka, kažką palieka, o ugnis pasiėmė viską iš eilės“, – antrino Pilviškių seniūnas.
Į prašymą atsiliepė žaibiškai
Kai žmonės socialiniame tinkle „Facebook“ pradėjo dalintis raginimu padėti šeimai, ši informacija pasiekė iš tų pačių kraštų kilusį Robertą Matulevičių, šiuo metu gyvenantį Norvegijoje, Bergene. Kaip jis sakė, ši istorija sujaudino, kad tai šeima su keturiais vaikais, antra vertus, ir todėl, kad jo tėvas, dirbantis mokykloje, ir dėdė pažįsta tą šeimą – dėdė, dirbantis mokykloje vairuotoju, vežiodavo vaikus namo. Taigi vyras žino, kad nors šeima finansiškai verčiasi sunkiai, gyvena labai tvarkingai, tėvai negeria, nerūko.
„Mes turime „Facebook“ grupę „Bergeno lietuviai“. Patalpinau skelbimą į tą grupę, siūlydamas surinkti šeimai daiktų, kuriuos pats galėčiau nuvežti, kadangi kaip tik šį savaitgalį vykstu į Lietuvą. Jau vakare visi pradėjo rinkti daiktus, o kitą dieną viskas buvo surinkta. Važinėjau po visą miestą ir juos pasiėmiau. Žmonės atidavė savo drabužius ir daiktus, pavyzdžiui, kai parašiau, kad dar reikia mikrobangų krosnelės, viena mergina, nusprendusi, kad vis tiek retai ja naudojasi, išplovė, supakavo ir atidavė. Kiti daiktai buvo perkami, pavyzdžiui, nupirktas naudotas šaldytuvas.
Stengiausi koordinuoti procesą, kad visų buitinės technikos daiktų būtų po vieną. Taigi dabar yra viskas, ko reikia: šaldytuvas, šaldiklis, mikrobangų krosnelė, skrudintuvas, blenderis, indai, televizorius. Dalį daiktų sukroviau į savo automobilį, o didesnius taip pat nemokamai pasisiūlė atvežti dvi krovinių pervežimo firmos, priklausančios lietuviams – „MD siuntos“ ir „Bolsta“, – pasakojo vyras.
Į Lietuvą bus atgabenta netgi dvigulė lova. Pašnekovas pasiruošęs netgi rasti vietą, kur tuos daiktus laikyti, jeigu šeima neturės, kur juos priglausti.
Patys norvegai linkę aukoti pinigais
Pasak Roberto, Norvegijoje tokios iniciatyvos įprastos. Per dar vieną „Facebook“ grupę – „Bergeno lietuviams rūpi“ – nuolat renkami daiktai, kuriuos tos pačios siuntų ir krovinių pervežimo įmonės kaip labdarą atgabena į Lietuvą – vaikų globos namams arba ligoninėms.
Patys norvegai, kaip teigė pašnekovas, labiau linkę paremti pinigais negu daiktais. Aukoti daiktų nėra labai įprasta, nors keli jo bendradarbiai, išgirdę, kad Robertas renka paramą, jau kitą dieną atitempė į darbą didelius maišus drabužių.
„Tuo tarpu mano viršininkas padavė 2 tūkst. kronų ir paprašė perduoti šeimai. Lietuviai po truputį taip pat pinigų siunčia į mano sąskaitą. Planuoju pakeliui sustoti prekybos centre Švedijoje ir pripirkti už juos negendančių maisto produktų. Beje, Norvegijoje gaisrai nėra tokios tragiškos nelaimės, nes ten labai gerai veikia draudimo sistema. Buvo netoliese sudegęs namas – iš karto suvažiavo ekskavatoriai, sulygino viską su žeme ir po 2-3 mėnesių jau stovėjo naujas namas“, – pasakojo Robertas.
Pašnekovas tikino, kad po Bergemo lietuvių paramos šeimai tolesniam gyvenimui daiktų praktiškai netrūks. Belieka atstatyti namą. Todėl jis labai norėtų, kad Lietuvoje atsirastų žmonių ar firmų, kurios norėtų prisidėti prie namo statybos.
„Facebook'e“ taip pat paskelbtas raginimas aukoti tiesiogiai šeimai. Daugiau informacijos galima rasti Pilviškių miestelio bendruomenės paskyroje.
