Slaugos ir senelių namai – vis dar karštų diskusijų objektas ar net tabu. Viena vertus, tai lyg ir negarbė šeimai, kuri neva „atsikrato“ pareiga. Kita vertus, vis daugiau žmonių, įvertinę fizines ir finansines galimybes, pasitiki kvalifikuotu slaugos personalu. Kol kas mažiausioji, bet labiausiai auganti slaugos ir globos namų gyventojų dalis – tai senoliai, kurie savarankiškai apsisprendė, kur leis senatvę, kai nebegalės savimi pasirūpinti.
Visuomenėje rūpinimasis artimaisiais dažnai suprantamas kaip pasiaukojimas, tačiau reikia įvertinti, kad tai nėra tik prasminga patirtis.
Svarbu į slaugymo namuose privalumus ir trūkumus žvelgti ne tik sergančiojo akimis. Būtina įvertinti ir šeimos narių, ilgą laiką slaugančių savo artimuosius namuose, problemas. Net keli atlikti tyrimai parodė, kad asmenų, slaugančių savo sergančius šeimos narius, gyvenimo kokybė yra žymiai blogesnė negu neslaugančių.
„Vienas iš paaiškinimų, kodėl taip nutinka, yra tas, kad sergančiojo slaugymas – ypač sunkus fizinis darbas, atsiliepiantis slaugančiojo sveikatai. Tam reikia ne tik fizinių jėgų, bet ir psichologinio bei medicininio pasirengimo. Dažnai slaugymas namuose blogina besirūpinančiojo gyvenimo kokybę, didina įvairių ligų, konfliktų su kitais namiškiais riziką“, – sako Valė Raudonė, reabilitacijos ir slaugos centro „Gemma“ klientų aptarnavimo ir verslo plėtros vadovė
Būtina pritaikyta aplinka
Jeigu artimieji nusprendė slaugyti senelį savo namuose, jie turi užtikrinti, kad jis nebus paliekamas vienas. Taip pat svarbu pritaikyti namų aplinką: įsigyti tokių specialių priemonių kaip maitinimo staliukas, vonios suolelis, tualetinė kėdė ir daugelį kitų, įrengti porankius patogiam ir saugiam judėjimui namuose. Jei slaugomas žmogus vaikšto, būtina pasirūpinti pagalbinėmis judėjimo priemonėmis (vaikštyne, lazdele), užtikrinti patalpos, kurioje jis gyvens, išplanavimą, kad galėtų saugiai judėti. Būtina atsižvelgti ir į slaugomo senolio specifines ligas, pavyzdžiui, Alzheimerio ligą, senatvinę demenciją, įvairias būkles po persirgtų ligų, įvertinti ir pasirūpinti buities sąlygomis, kad jos nekeltų pavojaus senoliui ir jo aplinkiniams.
„Nesant galimybių prižiūrėti namuose, artimieji turi surasti saugią vietą, pvz.,slaugos namus, kur senoliui būtų teikiama socialinė ir medicininė priežiūra“, – teigia reabilitacijos ir slaugos centro specialistė. Būtina skatinti socialinį, bendruomeninį ir fizinį aktyvumą, nes tai gerina sveikatą, psichologinę būklę, pažinimo funkcijas, padeda išgyventi sunkumus, skatina palaikyti ryšius, padeda išlikti labiau savarankiškesniems.
Senatvę dažnai lydi lėtinės ligos, pavyzdžiui, širdies ir kraujagyslių, sąnarių, akių, cerebrovaskulinės ir plaučių ligos. Taip pat dažnai susiduriama su psichikos sveikatos sutrikimais, tokiais kaip demencija, depresija, nerimas. Artimiesiems būtina prisiminti, kad slaugant senolį teks reguliariai lydėti pas gydytojus, padėti ligoniui laikytis medikų rekomendacijų. Slaugyti žmogų namuose reikia didelio pasiryžimo, pasiaukojimo bei fizinių ir psichologinių jėgų.
