„Tuojau atiduosiu tave tam dėdei!“ – supykusi mama rikteli besiožiuojančiam vaikui parduotuvėje. „Neturiu pinigų ledams, rytoj nupirksiu“, – tėtis sako dukrelei. Tai taip įprasta, kad niekas nė nebesistebi. Mokslininkai ištyrę konstatuoja, kad, pasirodo, daugelis tėvų melą naudoja kaip auklėjamąją priemonę.
Kodėl meluojame vaikams?
Vaikai nėra angelėliai. Kartais jų reikalavimai, kaprizai ir riksmai peržengia visas kantrybės ribas. Ir tuomet tėvai, ieškodami išeities, kaip sugrąžinti atžalėlę į civilizuoto elgesio rėmus, nenaudojant fizinės jėgos, išbando gąsdinimus arba atvirą melą.
Bendrame tyrime amerikiečių ir kinų psichologai nustatė, kad populiariausias toks melas: „Jei tu dabar su manimi neisi, paliksiu tave vieną gatvėje.“ Buvo apklausta 200 šeimų (114 amerikiečių ir 86 kinų) – 84 proc. amerikiečių ir 98 proc. kinų prisipažino, kad ne kartą melavo savo vaikams, siekdami, kad jie elgtųsi gerai.
Populiariausios tokios melo rūšys: „Tuoj tave paliksiu“, „Jei nesielgsi padoriai, tai...“, melas apie pinigus, melas apie maistą, „Tau puikiai sekasi“ ir pasakų melas. Tyrimo objektas buvo įprastas kasdienis melas – nebuvo liečiamos rimtos temos, kai tėvai tiesiog nori ką nors nutylėti (pvz., situacijos, kai mamos vaikas primygtinai klausia, kodėl jis neturi tėčio).
Kinų tėvai naudoja visus išvardytus melo būdus maždaug po lygiai, o amerikiečių mėgstamiausias – pasakų melas. Šioje srityje lyderiauja Kalėdų Senis ir dantukų fėja. Čia vertėtų pabrėžti, kad mokslininkai nesutaria, ar pasakų personažus verta laikyti melu. Apklaustieji tėvai irgi nurodė, kad to daryti negalima: priešingai – iš pasakų galima daug ko pasimokyti, jos perduoda ankstesniųjų kartų patirtį.
Abiejose šalyse taip pat populiaru gąsdinti vaikus tetomis ir dėdėmis: „Jei neklausysi ir tyliai nesėdėsi, tai tas piktas dėdė dar labiau supyks, ir pamatysi, kas tada bus...“ Amerikoje nepriimtina vaikus gąsdinti policininkais (jais gąsdina tik 13 proc. apklaustųjų), o Kinijoje jais gąsdina beveik kas antras tėvas (48 proc.).
Tėvai dažnai meluoja vaikams nenorėdami pirkti žaislų ar saldumynų. Ypač Kinijoje dažniausiai sakoma: „Mes nupirksime tau kitą kartą“ arba „Šiandien neturiu tiek pinigų“.
Reikėtų išskirti ir esą motyvuojantį melą „Tau puikiai sekasi!“. Tokio posakio tikslas – ne nuraminti vaiką, o motyvuoti jį tolesniems pasiekimams net ir tuomet, kai tais pasiekimais net nekvepia. 50 proc. jaunųjų amerikiečių ir 60 proc. kinų nuolat iš tėvų girdi pataikaujančius žodžius „Tu puikiai pagrojai!“ net tuomet, kai visiškai nepataikoma į natas.
Melo pasekmės
Melagingos pagyros gali net sugriauti likimą. Kai vidutinių gabumų vaikas, nuolat tėvų giriamas, taip įtiki savo išskirtinumu, kad vėliau patiria šoką, kai jo gabumai aplinkinių visiškai neįvertinami, nes jų tiesiog nėra... Talentai, kuriuos tėvai stengėsi jam įdiegti, viso labo tebuvo muilo burbulas.
Dar žiauriau, kai vaikai gąsdinami net mirtimi: „Jei dar verksi, ateis vilkas ir suės tave!“ Net toks nekaltas melas apie maistą kartais gali irgi sukelti didelį nusivylimą ateityje („Jei valgysi daug morkų – nereikės nešioti akinukų“ arba „Jei valgysi daug daržovių – užaugsi didelis didelis“).
Toks „šventas“ melas patikimai įsitvirtinęs daugelio šeimų gyvenime, o šalia viso to deklaruojama, kad meluoti negerai. Juokingiausia, jog tai pareiškę, kas penktas amerikietis ir kas trečias kinas pridurdavo, kad jei vaikas meluos, jam išaugs didelė nosis kaip Pinokiui...
Auklėjimo instrumentas ar paskutinė viltis?
Palyginę abiejų šalių patirtį, mokslininkai nustatė, kad Kinijoje tėviškas melas laikomas kone pripažintu auklėjimo būdu. Ten dažniau nei Amerikoje naudojami visi melo būdai, be to, jie laikomi būtinais, norint gerai išauklėti vaikus. Ypač mėgstama melaginga motyvacija: tenykščių tėvų nuomone pagyra, kad ir nepelnyta, palaiko vaiko pozityvų nusiteikimą ir apsaugo nuo noro mesti pradėtą darbą ir išklysti iš teisingo kelio.
Kodėl melas laikomas nebloga auklėjimo priemone? Pirmiausia todėl, kad tėvai taip bando susidorori su stresu, kurį kelia vaiko auklėjimas. Dažniausiai gimdytojai nemąsto apie melo pasekmes, jiems svarbu suvaldyti konkrečią situaciją.
