Negalvokite, kad tai nieko ypatingo ir sureikšminti nereikia. Deja, padidėjęs nerimas sukelia kartais nepakeliamą stresą, įtampą. Nerimastingumas taip pat gali trukdyti bendrauti su bendraamžiais. Ką daryti, jei pastebėjote, kad vaiko nerimas nepagrįstai didelis?
Patarimais dalinasi psichologas ir Kauno suaugusiųjų mokymo centro direktorius Tomas Lagūnavičius.
Išsiaiškinkite potencialius stresorius. Kodėl vaikas stresuoja? Kodėl nerimauja? Įdėmiai nagrinėkite situacijas namuose ir stebėkite vaiko elgesį. Tai gali būti kasdienės situacijos namuose: tėvai per garsiai kalba, vaikas išpylė stiklinę vandens, ašaros namuose ir kt. Dažnai tokie vaikai jaučia kaltę, nors nėra kaltinami. Jie jautriau reaguoja į nesėkmes. Stebėkite vaiko elgesį ir žinokite, kas priverčia jį nerimauti.
Žinoma, jei tik įmanoma, pašalinkite stresorius. Pavyzdžiui, jeigu jūsų vaikas visada nerimauja ar nepavėluos į pamoką ir negaus papeikimo iš mokytojos, pradėkite vaikui priminti apie laiką: „Mums liko valanda iki pamokų pradžios“, „Dar 30 minučių kelio iki mokyklos“ ir kt. Kartodami laiką jūs savo punktualiai atžalai sumažinsite nerimo jausmą dėl vėlavimo. Jeigu pašalinti stresorių neįmanoma (tarkime, triukšmo lauke), paaiškinkite vaikui. Jis turi suprasti, kad tėvai visų, nerimą keliančių, problemų išspręsti negali.
Išmokykite vaiką vidinio dialogo. Kaip tai atrodo? Paaiškinkite vaikui, jeigu kyla abejonės jis gali jas išsklaidyti. Pavyzdžiui, jis bijo naktį miegoti vienas kambaryje dėl savo įsivaizduojamų monstrų spintoje. Mokykite vaiką pačiam spręsti problemas – tegu nueina iki spintos ir įsitikina. Be to, galite išmokyti vaiką įsivaizduoti ramią vietą, į kurią stresinėje situacijoje jis gali persikelti. Tai yra sudėtingesnis metodas, kuris reikalauja paties vaiko didesnių pastangų, tačiau taip pat efektyvus. Išmokęs vidinio dialogo, jis lengviau spręs problemas, ir nerimas ar įtampą sumažės.
Darykite kvėpavimo pratimus. Nerimastingi vaikai yra linkę užgniaužti savo emocijas, todėl jie nesąmoningai pradeda valdyti savo jausmus (net sumažina įkvepiamo oro kiekį). Kada oras sulaikomas viršutinėje krūtinės dalyje – emocijos užgniaužtos ir jos niekur nedingsta, nerimas tik didėja. Taigi pripratinkite vaiką prie kvėpavimo pratimo: įkvepiamas oras ir iškvepiant tarsi numetame savo atsipalaidavusiomis rankomis. Toks pratimas nuramina.
