Tačiau šiandien informacijos tiek daug, ji taip lengvai prieinama, kad dabar tėvams tenka kiek kitokia užduotis – padėti vaikui atsirinkti teisingą ir jam aktualią. Ir nors daugelis tėvų parausta įsivaizdavę, kaip gi reiks pasiruoši tam sunkiam pokalbiui apie intymumą, tačiau tikrovėje viskas yra kiek kitaip. Svarbu ne tik apie ką tėvai su vaikais kalbasi, bet ir kaip tai daro.
Būtent nuo to, kaip pateikiama informacija, neretai priklauso ir vaiko elgesys, jo savijauta. Savimi pasitikintys, mylimi vaikai net ir nelaimingą meilę išgyvena lengviau. Juk įsimylėjimas, koks didelis ir svarbus bebūtų jiems nėra vienintelė galimybė turėti artimą žmogų šalia. Todėl jie ir intymius santykius pradeda gerokai vėliau – tada, kai jaučiasi jiems pasirengę ir tikrai to nori.
Ir priešingai, tie paaugliai, kurie jaučiasi vieniši, nesuprasti, kontroliuojami, neria į pasimatymų pasaulį kartais vedini noro kuo greičiau pasprukti iš slogios namų aplinkos ir siekdami jaustis kam nors svarbūs, reikalingi. Dažnas pradeda lytinį gyvenimą tik todėl, kad taip tikisi būti labiau vertinamas ir mylimas. Tokie vaikai pirmosios meilės nusivylimus išgyvena itin giliai ir skausmingai.
Psichologai skiria kelis tėvų elgesio modelius, kuriais jie remiasi augindami ir auklėdami vaikus. Įvairioje literatūroje jie įvardijami kiek skirtingais terminais, tačiau jų esmė ta pati.
Žinoma, tikrovėje, pasitaiko nebūtinai tik tokie – galimos įvairios jų kombinacijos, kartais tėtis remiasi vienu, o mama kitu. Galbūt bus pravartu į save pažvelgti tarsi iš šalies ir pasvarstyti, kaip galima keisti savo elgesį, kad pavyktu kurti atviresnius ir draugiškesnius santykius su savo vaiku.
Griežti ir kontroliuojantys
Tokie tėvai į paauglį žvelgia taip pat, kaip į mažą vaiką. Jie nepripažįsta, kad vaikas gali turėti savo nuomonę, kad ji gali būti kitokia nei jų ir tuo pačiu teisinga. Jie nepasitiki paaugliu ir jį nuolatos kontroliuoja. Tokie tėvai turi begalę keistų nuostatų bei įsitikinimų. Pavyzdžiui, kad iki 18 metų jie atsakingi už vaiko elgesį ir todėl jaučiasi turį teisę jį visaip kontroliuoti. Jei sužino, kad jų sūnus ar dukra įsimylėjo, jų vaizduotėje tuoj pat iškyla neplanuoto nėštumo, lytiškai plintančių ligų grėsmė, ir jie imasi priemonių tą grėsmę įveikti.
Vaikams, net ir paaugliams patinka žinoti, kad yra tam tikros ribos, kurių peržengti nevalia.
Kaip jaučiasi vaikas? Paprastai tokių tėvų vaikai jaučiasi nemylimi. Vieni stengiasi įsiteikti tėvams ir taip pelnyti jų pripažinimą, kiti, priešingai, ima maištauti net ir nelabai norėdami, tačiau tik taip mato galimybę „pamokyti“ tėvus ar išsivaduoti iš jų kontrolės. Abiem atvejais vaikai nėra nuoširdūs, nes žino, kad tėvai pasirengę toleruoti tik tam tikrą, griežtai apibrėžtą elgesį ir asmenybės tipą. Daugelis anksti išmoksta apsimetinėti, kad išvengtų konfliktų ir priekaištų. Būtent tokiose šeimose neretai susiduriama su neplanuotu nėštumu – vaikai dažnai net nesąmoningai pasielgia taip, kad išpildytų baisiausius tėvų nuogąstavimus.
Kaip elgtis tėvams? Tikėtina, kad taip mąsto tie, kurie patys buvo labai griežtai auklėti, arba priešingai, tie, kurių jaunystė buvo itin audringa. Pagalvokite kodėl nepasitikite savo vaiku? Pasvarstykite, ar pažįstate savo atžalas, ar esate kada atvirai su jais kalbėjęsi?
Atviras pokalbis nereiškia kamantinėjimo. Pasitikėjimą parodyti pirmieji turėtų tėvai. Nuoširdus prisipažinimas, kodėl norite kontroliuoti vaikus, ko baiminatės – gera pradžia. Galite papasakoti vaikams savo pirmosios meilės istoriją. Nemanykite, kad galite nugyventi kito žmogaus gyvenimą – net jei jis jūsų vaikas.
Konservatyvūs
Jie supranta, kad vaikas gali mąstyti kitaip nei jie, tačiau nesuteikia paaugliui galimybės priimti sprendimus pačiam. Neretai tokie tėvai pirmosios vaiko meilės rimtai nevertina ir savo draudimus argumentuoja paprastai: "bus dar tų merginų/vaikinų". Neva, meilė ir įsimylėjimas suaugusiųjų reikalai.
Kaip jaučiasi vaikas? Tokių tėvų vaikai jaučiasi nevertinami, nesuprasti. Paprastai jie svajoja kuo greičiau užaugti ir pradėti tvarkyti gyvenimą patys. Natūralu, kad tėvai net neįsivaizduoja, kas vyksta jų atžalų gyvenimuose, nes rodydami nesupratingumą jie skatina vaikus slapukauti bei apsimetinėti.
Kaip elgtis tėvams? Jei nenorite, kad vaikas pridarytų gyvenime klaidų tik todėl, kad stengėsi išsivaduoti iš jūsų globos bei kontrolės, stenkitės auklėti ne tik vaikus, bet ir save. Leiskite vaikams priimti sprendimus patiems bent kai kuriose gyvenimo srityse.
Pavyzdžiui, leiskite eksperimentuoti su išvaizda arba neverskite vaiko tvarkyti savo kambario pagal jūsų supratimą. Neklota lova? Tebūnie, juk tai jo teritorija. Tačiau sutarkite, kad kai kuriuos dalykus sprendžiate jūs. Pavyzdžiui, paauglys gali išeiti į pasimatymą, tačiau sutartą valandą turi sugrįžti namo. Toks bendravimas kur kas draugiškesnis ir priimtinesnis paaugliui nei vienpusiai draudimai.
Demokratiški
Jie tariasi su vaikais, juos išklauso, tačiau supranta, kad kartais tenka būti ir griežtiems bei kategoriškiems. Tai žmonės supranta, kad bėgant laikui keičiasi daug dalykų. Santykiai su vaikais – irgi. Todėl pirmąsias vaikų meiles jie priima kaip natūralų gyvenimo įvykį, tačiau nepamiršta pasidomėti su kuo ir kaip bendrauja jų atžala.
Kaip jaučiasi vaikas? Paprastai tokie tėvai augina laimingus vaikus, kurie dažniau turi problemų bendraudami su kai kuriais savo bendraamžiais nei tėvais. Jie žino ribas, kas šeimoje toleruotina, ir kas ne, ir retai bando jas peržengti, nes supranta jog toks elgesys nėra naudingas niekam, gali įskaudinti artimuosius. Tiesa, paaugliai iš tokių šeimų kartais ryžtasi spontaniškiems poelgiams norėdami patikrinti, kas gi bus.
Kaip elgtis tėvams? Nors ir nevertinate pirmųjų sūnaus ar dukros santykių rimtai, tačiau nerodykite vaikui savo skepsio. Net ir tada, kai pirmoji meilė baigiasi, užjauskite vaiką, leiskite jam pasidaryti išvadas, kodėl santykiai nutrūko ir būtinai patikinkite, kad ateityje ši patirtis bus naudinga.
Draugiški
Tokie tėvai siekia būti pirmiausia draugais savo vaikams. Jie yra nusiteikę eiti į įvairius kompromisus su atžalomis taip tikėdamiesi kurti artimus ir gerus santykius. Jie mano, jog nėra temų, kuriomis nebūtų galima kalbėtis su savo vaikais. Todėl kai kurie nemato bėdų pasidalinti savo seksualine patirtimi ar rekomenduoti patikimus kontraceptikus. Kai kurie norėdami pasirodyti šiuolaikiški, leidžia atžalos vaikinui ar merginai nakvoti, bendrauja su vaikų draugais itin neformaliai.
Smulkmeniškas knaisiojimasis po vaiko asmeninį ar net intymų gyvenimą yra ne kas kita, kaip pastangos, kad emocinė bambagyslė niekuomet nebūtų nukirpta.
Kaip jaučiasi vaikas? Vaikams, net ir paaugliams patinka žinoti, kad yra tam tikros ribos, kurių peržengti nevalia. Kai tėvai jų nenubrėžia, neretai paaugliai ima elgtis dvejopai.
Vieni brėžia jas patys: užsisklendžia ir piktai reikalauja gerbti privatumą. Kiti provokuoja tėvus, kad jie pagaliau jas nubrėžtų: pasakoja apie seksualines patirtis, kartais net pameluodami ir jas hiperbolizuodami. Jie taip elgiasi, nes pernelyg demonstratyvus tėvų draugiškumas jiems atrodo kaip kėsinimasis į jų asmeninę, intymią erdvę, kurios poreikis paauglystėje labai stiprus.
Kaip elgtis tėvams? Nepamirškite, kad vaikai turi draugų, tačiau tėvai esate tik jūs vieni. Todėl kartais tenka būtent jums prisiimti atsakomybę ne tik už savo, bet ir už vaiko gyvenimą. Nebijokite vaikams kai kurių dalykų drausti – svarbu tik tai daryti argumentuojant. Leiskite vaikams turėti savų paslapčių, kaip ir patys turite teisę į jas. Juk asmenybės brandai reikalinga erdvė. Netapkite tais, kurie trukdo vaikui atsisveikinti su vaikyste. Smulkmeniškas knaisiojimasis po vaiko asmeninį ar net intymų gyvenimą yra ne kas kita, kaip pastangos, kad emocinė bambagyslė niekuomet nebūtų nukirpta.
Patariantys
Tokie tėvai vertina vaiką kaip asmenybę nuo pat jo gimimo ir mano, kad paaugliai yra pakankamai protingi bei subrendę, kad galėtų daugelį svarbių sprendimų priimti patys. Savo nuomonę jie pasako itin retai, visą atsakomybę palikdami vaikui. Todėl ir matydami, kad vaikas įsimylėjo ar pradėjo su kuo nors susitikinėti, nerodo didelio susidomėjimo, nes vadovaujasi mintimi, jog pirmasis turi klausti vaikas, o ne tėvai dalinti savo išmintį, kuri kažin ar jaunajai kartai įdomi.
Tokie tėvai vertina vaiką kaip asmenybę nuo pat jo gimimo ir mano, kad paaugliai yra pakankamai protingi bei subrendę, kad galėtų daugelį svarbių sprendimų priimti patys.
Kaip jaučiasi vaikas? Viena vertus, tokie vaikai auga nevaržomi ir smalsūs, jie drąsiai išbando daugybę dalykų, tačiau kartais pasijunta vieniši, nedrįsta tėvams pasisakyti apie patiriamus sunkumus, nes nėra tikri ar bus suprasti, ar tėvams įdomūs jų gyvenimai. O juk kartais taip norisi mamos ar tėčio pritarimo, palaikymo, net kai žinai, jog esi neteisus...
Kaip elgtis tėvams? Domėjimąsi vaiko gyvenimu galite parodyti dažniau klausinėdami, kaip jis jaučiasi, kaip jam sekasi. Taip nebūsite įkyrūs, kontroliuojantys, bet parodysite vaikui, kad jums rūpi viskas, kas vyksta jo gyvenime ir reikalui esant esate visada pasirengę patarti ar pagelbėti.
Nusišalinę
Tai nebūtinai labai užimti ar vaikų nemylintys žmonės. Kai kurie mano, jog gimdamas žmogus atsineša ir savo charakterį, ir likimą, todėl neverta savo patarimais trukdyti jo raidos. Visi pokyčiai vaiko gyvenime, taigi ir pirmoji meilė, jiems atrodo normali gyvenimo dalis.
Kaip jaučiasi vaikas? Jei vaikas jaučia tėvų meilę ir palaikymą, tikėtina, kad jis auga laimingas. Jei vaikas turi draugų, paprastai problemų nekyla – jis anksti subręsta ir išmoksta tvarkytis pats. Tačiau kartais būna situacijų, kai tėvų palaikymas, parama ar patarimas jam būtini. Jo pristigę vaikai ima ieškoti paramos tarp draugų arba užsisklendžia savyje.
Leiskite vaikams turėti savų paslapčių, kaip ir patys turite teisę į jas. Juk asmenybės brandai reikalinga erdvė.
Kaip elgtis tėvams? Jei gerbiate vaiko asmenybę bei privatumą, tai nereiškia, jog neturite pareigos jį auklėti ir jam padėti. Jei matote, kad vaikas susitikinėja su netinkamais draugais, neišnaudoja savo gabumų, turėtumėte atkreipti į tai dėmesį. Į tokių tėvų pastabas vaikai reaguoja arba įsiklausydami ir tuoj pat vykdydami, nes jų sulaukia itin retai – todėl jas darykite labai atsargiai bei apgalvotai.
Arba priešingai, įpratę elgtis kaip panorėję, į tėvų pamokymus jie nekreipia jokio dėmesio. Todėl stenkitės su savo atžalomis bendrauti daugiau, turėkite bendrų veiklų ar hobių, nes toks nusišalinimas nuo kasdieninių vaiko reikalų gali virsti paprastu susvetimėjimu.
