„Dauguma tėvų savo nerimą perduoda vaikui ir taip apsunkina jo adaptaciją“, – išplatintame pranešime teigia „Pažinimo medžio“ darželio ikimokyklinio ugdymo pedagogė Audronė Jautakienė. Ji pasidalijo savo patirtimi apie vaikų ir tėvų adaptaciją ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigoje bei kaip būtų galima pasiruošti šiam periodui.
– Koks vaiko amžius tinkamiausias eiti į darželį?
– Vaikai yra skirtingi, skirtinga ir jų patirtis augant namuose su tėveliais. Daugelis darželių priima vaikus nuo 2 metų, kartais ir šiek tiek jaunesnius. Pastariesiems dar sunkoka ilgesnį laiką išbūti be tėvų svetimoje aplinkoje. Tie keli mėnesiai tokiame amžiuje raidos atžvilgiu yra labai daug, nes vaikas sparčiai auga.
Neretai tėveliai, ieškantys 1,5 metų ar kiek vyresniam vaikui darželio, pasakoja, kad mažylis labai domisi kitais vaikais, nori su jais bendrauti.
Iš tiesų vaikams reikia vaikų, tačiau su kitais vaikais smagu būti tik tol, kol šalia yra mama arba tėtis. Kada jų nebelieka, pradeda nerimauti.
– Kaip elgiasi skirtingo amžiaus vaikai, pradėję lankyti darželį?
– Dvimečiai jau bando užmegzti ryšį su kitais vaikučiais, nors dar nelabai išeina, trūksta žodžių, o štai jau maždaug 2,5 metų vaikai pradeda aktyviai ieškoti žaidimų draugų. Tokio amžiaus vaikai jau ir savarankiškesni, geba pasakyti, ko nori, kas patinka ar nepatinka, įvardyti savo būseną (pvz., „skauda“) ir pan.
Penkiametis arba šešiametis, pradėjęs lankyti darželį, susiduria su kitokiomis problemomis: jis ateina į susiformavusį kolektyvą, kuriame galioja tam tikros visiems aiškios taisyklės, tad jam tenka nemenkas krūvis apdoroti visą informaciją bei stengtis pritapti.
Tėvai sako, kad vaikas lankė įvairius būrelius ir ten susitikdavo su bendraamžiais, bet darželis ir būreliai nėra tas pats. Darželyje gyvenimas verda nuo ryto iki vakaro, vaikai žaisdami, per veiklas, situacijas mokosi susitarti, spręsti konfliktus, dalytis, suteikti pagalbą, užjausti ir t. t., žodžiu, vyksta aktyvi socializacija, dėl to 5–6 metų vaikas pradžioje irgi gali patirti didžiulį stresą.
Tad, manyčiau, tinkamiausias laikas vaikui pradėti lankyti darželį yra 2,5–3 metai.
– Kas rodo, kad vaikas jau pasirengęs darželiui?
– Jeigu vaikas geba gana ramiai išbūti tam tikrą laiką paliktas su kitais žmonėmis (seneliais, draugais ir pan.), žaidimų aikštelėje ar kur kitur noriai eina žaisti su vaikais ir kas minutę nebeieško akimis mamos, yra pakankamai savarankiškas (pats valgo, bando apsirengti ir pan.), tai gali rodyti, kad jis jau pasirengęs darželiui.
Kita vertus, keturmetis gali būti drovus, nedrąsus, tačiau tai nereiškia, kad jis nepasiruošęs lankyti darželio, galbūt tiesiog yra uždaresnio būdo. Gali būti, kad darželyje bendraudamas su grupės draugais, įsitraukdamas į įvairiausias veiklas, nuolat drąsinamas pedagogų, vaikas taps labiau pasitikintis savimi.
– Kaip vaikas jaučiasi, kai artėja toks svarbus pokytis jo gyvenime?
– Bet kokie pokyčiai sukelia nerimą, nes iš to, kas pažįstama, saugu, tenka pereiti į kažką dar nepatirta. Ir nors tėvai pasakoja vaikui, kas yra darželis ir ką vaikai ten veikia, jam vis tiek daugiau ar mažiau neramu, dėl to jis gali pasidaryti dirglesnis, pradėti prasčiau miegoti, valgyti, bijoti dalykų, kurių anksčiau nebijojo, šlapintis į lovą ir pan.
Ypač dažnai taip nutinka jautresniems vaikams.
- Kaip tėvai gali padėti vaikui pasirengti darželiui?
- Kaip minėjau, naudinga pratintis kurį laiką pabūti be tėvelių, su kitais suaugusiais žmonėmis ne namų aplinkoje. Dar geriau, jeigu ten būtų ir vaikų.
Prieš tai vaikui reikėtų pasakyti, kokiu laiku sugrįšite („kai pamiegosi pietų miegelio“, „pavalgysi vakarienę“ ir pan.), ir jokiu būdu nevėluoti. Tai jam padės suprasti, kad tėvai nedingsta visam laikui.
Žinoma, svarbu ugdyti ir savarankiškumą: kuo labiau vaikas galės pasirūpinti savimi, tuo geriau jausis naujoje aplinkoje. Juk iš pradžių jam gali būti nedrąsu paprašyti pagalbos. Patarčiau peržiūrėti darželio, kurį vaikas lankys, dienos ritmą ir pradėti jo laikytis ir namuose.
Pokalbiai su vaiku apie darželį neturėtų būti pernelyg ilgi, užtenka papasakoti pagrindinius dalykus ir, žinoma, atsakyti į klausimus. Prie darželio temos nereikėtų grįžti labai dažnai, nes tai gali padidinti vaiko nerimą.
Kuo labiau vaikas galės pasirūpinti savimi, tuo geriau jausis naujoje aplinkoje.
– Kokias pagrindines klaidas daro tėvai, t. y. ko jiems nerekomenduotumėte daryti? Koks tėvų elgesys trukdo vaikui adaptuotis?
– Bet kokie rimti pokyčiai dukros ar sūnaus gyvenime tėvams kelia vidinę įtampą, kuri, deja, persiduoda ir vaikui. Taigi, tėvams, kiek įmanoma, būtina išlaikyti vidinę ramybę ir patikėti vaiko prigimtinėmis galiomis, kad jis su visu tuo susidoros.
Ir dar – į adaptacijos periodą galima pasižiūrėti kaip į bauginantį laikotarpį, tačiau galima ir kaip į vaiko augimo procesą. Iš pradžių bus kiek sunkiau, bet tai tikrai netruks amžinai, nugalės vaiko smalsumas, bus vis lengviau. Vaikui atsivers galimybės ugdyti socialinius įgūdžius su naujais draugais, sužinoti ir patirti daug įdomių dalykų. Galų gale vieną dieną ateis džiugus supratimas, kad adaptacija – jau praeitis.
– Kaip tėvams elgtis pirmosiomis darželio lankymo dienomis?
– Pasiėmus vaiką nereikėtų jo apipilti klausimais: „Ar tau patiko darželyje?“, „Ar verkei?“, „Ką veikei?“, „Ar susiradai draugų?“, „Kodėl nenorėjai dalyvauti ryto rate, piešti?“ ir pan. Pakanka apkabinti ir pasakyti, kad jo pasiilgote ir labai jį mylite. Vaiko galvoje – galybė įspūdžių, leiskite jam atsikvėpti, nebijokite ašarų ar pykčio, nes jam reikia emociškai išsikrauti.
Jeigu turite klausimų grupės pedagogei, o vaikas skubina namo, susitarkite, kada galėtumėte su ja pasikalbėti. Nepasakokite seneliams, draugei, kaimynei ir kt. vaiko (ir savo) patiriamų išgyvenimų jam girdint. Net jeigu vaiko nėra šalia, jis gali nugirsti pokalbį ir tai dar labiau padidins jo nerimą. Draugų, bendradarbių, vedančių savo atžalas į darželį, patarimai, pastabos ne visada padeda, nes kiekvieno vaiko situacija skirtinga.
Taigi, geriausia būtų nusiteikti, kad visi tie sunkumai laikini, tikėti vaiku ir pasitikėti žmonėmis, t. y. pedagogais, į kurių rankas jį atiduodate. Jie padarys viską, kad mažylis jaustųsi kiek galima geriau.
Nepasakokite seneliams, draugei, kaimynei ir kt. vaiko (ir savo) patiriamų išgyvenimų jam girdint.
– Koks pedagogų vaidmuo vaikui adaptuojantis, t. y. ką darželis įsipareigoja padaryti dėl vaiko adaptacijos?
– Mes darželyje turime vadinamąją adaptacijos savaitę. Vaiko buvimo laikas kasdien po truputį ilginamas. Stengiamės naujam vaikui skirti kiek įmanoma daugiau dėmesio, jį pajausti, pamažu įtraukti į bendras veiklas. Jeigu vaikui nedrąsu ką nors daryti, nieko tokio: pakanka, kad jis stebi tai, kas vyksta aplinkui. Ateis laikas ir jis prisijungs prie kitų vaikų.
Pedagogams labiau pažinti vaiką padeda ir tėvelių iš anksto užpildyta anketa, kurioje jie glaustai papasakoja, kaip vaikas augo nuo gimimo, apibūdina jo charakterį, sveikatos būklę (kokiomis ligomis sirgęs, kam alergiškas ir pan.), pamini, ką mėgsta ir ko nemėgsta, galbūt turi kokių nors baimių ir kt.
Svarbus pedagogų pirmasis pokalbis su šeima ir bendradarbiavimo galimybių aptarimas. Iš esmės pedagogų ir tėvų bendradarbiavimas gerokai palengvina adaptacijos laikotarpį ir apskritai tai yra būtina sąlyga sėkmingam vaiko ugdymo procesui.
