JAV, Jungtinėje Karalystėje ir kitose valstybėse populiarėjantis šeimos gyvenimo po skyrybų būdas, kuriuo tėvai siekia kuo labiau stabilizuoti vaikų gyvenimą poskyrybiniu laikotarpiu, vadinamas „paukščių lizdu“. Tikslas – kuo mažiau traumuoti vaikus po tėvų skyrybų suteikiant galimybę jiems likti gyventi senuosiuose šeimos namuose ir išsaugoti kasdienybę su abiem tėvais.
Lietuvoje šis „vaikocentrinis” pasirinkimas naujiena. Kol kas nepopuliarus dėl praktinių priežasčių: vaikams pasilikus šeimos namuose, reikia dar poros būstų – tėčiui ir mamai. Nuogąstaujama, jog „paukščių lizdas“ tėvų gyvenimą pavers chaosu. Kita vertus, ar ne panašiai tėvams išsiskyrus jaučiasi vaikai, kas savaitę kraustydamiesi tai į tėčio, tai į mamos namus?
Būtent tokią išeitį, kai tėvai nesutaria dėl vaikų gyvenamosios vietos po skyrybų, teismo sprendimu siūlė nustatyti parlamentaras Naglis Puteikis (skaitykite ČIA).
„Niekas neabejoja, kad tiek mama, tiek tėtis, svarbūs vaikui gyvenant šeimoje, svarbūs ir po skyrybų. Tačiau koks bendravimo su kiekvienu grafikas geriausiai atitinka vaikų interesus? Ar matematinis paskirstymas visada palankiausias vaikui? Kai kuriems tai gal nebloga išeitis, tačiau ar tikrai visiems?“ – siūloma įstatymo pataisa abejoja socialinių ir edukacinių projektų vadovė Sonata Skuminaitė.
Vaiko teisių apsaugos sistemas analizuojanti S.Skuminaitė atkreipia dėmesį, kad apie gyvenimą paeiliui pas tėvus galima kalbėti tik tais atvejais, kai nėra buvę smurto ar kitų vaikui augti nepalankių aplinkybių šeimoje: „Smurtas – viena iš skyrybų priežasčių ne tik socialinės rizikos šeimose, bet ir iš pažiūros tvarkingose. Būtent pastarosios dažniau nedrįsta apie tai pasisakyti, nes vis dar jaučia gėdą dėl kolegų, visuomenės reakcijos į tai. O ir pasisakius ne visada sulaukia tinkamos pagalbos siekiant užtikrinti vaikų saugumą.“
N.Puteikio siūlyta įstatymo pataisa S.Skuminaitei atrodo slidi – šeimose, kur vienas iš tėvų su vaikais nuo smurto gelbėjasi pabėgdamas, vaikai ir po skyrybų būtų pasmerkti pusę laiko praleisti su smurtautoju.
„Kodėl vaikai turi kraustytis iš namų į namus, o ne tėvai tokiais atvejais? Jeigu nori vienodai praleisti laiko po skyrybų su vaiku, kodėl tai turėtų daryti vaiko stabilių namų sąskaita?“ – nesuprantama S.Skuminaitei.
Vaikus paverčia trofėjais
N.Puteikio teigimu, dabartinė situacija, kai išsiskyrus tėvams vaikas turi gyventi būtinai tik su vienu iš jų, skatina besiskiriančių pusių teisinius karus dėl vaikų, jie paverčiami šių karų „trofėjais“.
„Užuot priskyrus vaiką kaip „trofėjų“ vienam iš tėvų, jam būtų nustatoma abiejų tėvų globa. Toks sprendimas, kaip rodo pasaulio praktika, yra ne tik gerokai humaniškesnis vaiko atžvilgiu, bet ir mažina konfliktuojančių pusių priešpriešą. Šeimos laikui bėgant suranda kompromisą, nes yra priverstos bendradarbiauti. Priešingai, kai vaiko globa nustatoma su vienu iš tėvų, konfliktas dėl vaikų laikui bėgant tik gilėja“, – teigė Seimo narys, įstatymo pataisas parengęs asociacijos „Tėvų ir vaikų gynybos sąjunga“ prašymu.
R. Kardaitė-Vėlyvienė: svarbiausia ne tai, kur ir su kuo vaikas gyvena
Koks gyvenimo organizavimo po skyrybų būdas vaikams suteiktų daugiausia saugumo, klausėme individualiosios psichologijos konsultantės Rasos Kardaitės-Vėlyvienės, kuri Šeimos ir asmens saviugdos centre „Bendrakeleiviai“ veda užsiėmimus tėvams apie bendravimo su vaikais ypatumus skyrybų metu ir po jų.
Kaip pabrėžė R Kardaitė-Vėlyvienė, didžiausią saugumą vaikams teikia normalūs tėvų tarpusavio santykiai, jei besiskiriantys ar išsiskyrę sutuoktiniai geba išlaikyti pagarbų tarpusavio bendravimą – pajėgia nekomentuoti, nepeikti, nežeminti kito vaikų akyse. „Tai pati didžiausia saugumo garantija. Su kuo ir kaip gyvens vaikas, ne taip svarbu“, – akcentavo tėvus ir vaikus konsultuojanti specialistė.
– Tačiau visokių gyvenimo po skyrybų formų ir ieškoma, kai tėvai nepajėgia pagarbiai bendrauti, nes per sunku.
– Gal dar negali, per sunku, tačiau vis viena siektina išlaikyti pagarbą buvusiam partneriui. Vaikai atsiradę iš tėčio ir mamos, turi ir tėčio, ir mamos dalį. Būdami pas tėtį jie pasiilgsta mamos, ir atvirkščiai. Tačiau jei tėtis ar mama nepagarbiai kalbasi ar elgiasi kito iš tėvų atžvilgiu, vaiko viduje formuojasi supratimas, kad dalis jo yra kažkokia ne tokia, kažkas yra ne taip.
Todėl ieškoti tarpusavio sutarimo vaikų labui – tai labai pagirtina, siektina. Kalbėdama apie geriausią būdą šeimai gyventi po skyrybų, akcentuočiau būtent tai, o ne su kuo vaikas gyvens – su tėčiu, su mama ar paeiliui su kiekvienu.
Poros skiriasi ir dėl to, kad partnerio gyvenime atsirado kitas žmogus. Tokiu atveju vaikams žala daroma tuomet, kai nepagarbiai atsiliepiama apie naujo žmogaus atsiradimą, buvimą, naujus santykius. Net jei sunku, tenka mokytis valdyti savo jausmus, žodžius, poelgius. Vaikams labai svarbu matyti ir jausti, kad tėtis ar mama gerbia vienas kito pasirinkimus, juos kaip asmenis.
– Tačiau išdavystė – tokia skaudi, kad ne tik kalbėti, bet ir matyti buvusios poros išduotas sutuoktinis nenori. Kaip tada? „Bendrakeleivių“ išėjimo iš skyrybų krizės grupėse dalijamasi ir apie išdavystės žaizdas, kurios kraujuoja ne metus-dvejus, o dešimtmečius.
Ieškoti tarpusavio sutarimo vaikų labui – tai labai pagirtina, siektina. Kalbėdama apie geriausią būdą šeimai gyventi po skyrybų, akcentuočiau būtent tai.
– Taip, ir tas pyktis bei skausmas – adekvatus situacijai. Gerai, kad suaugę žmonės ieško sau pagalbos, tačiau neretai pamiršta vaikus, kurie – labai liūdna – vis dar tampa manipuliacijų objektais, atpirkimo ožiais, kai tėvais jiems permeta vienas kito kaltes.
Šitoje vietoje labai svarbu suvokti vaiko saugumo poreikį ir būtinumą, neperkelti vaikui savo skausmo, neversti jo savo psichologu. Geriau ieškoti profesionalios pagalbos sau ir tada jau atžalai.
– Kokius klausimus dažniausiai užduoda tėvai, dalyvaujantys kassavaitiniuose užsiėmimuose apie bendravimo su vaikais ypatumus skyrybų metu ir po jų, kuriuos rengia „Bendrakeleiviai“?
– Dažniausias klausimas – kaip bendrauti su vaikais: kaip jiems pasakyti apie pasikeitusią šeimos situaciją, kad mama ir tėtis nebebus kartu, kaip atspindėti jų jausmus, kaip atliepti vaikui, kaip apsaugoti nuo ilgalaikių neigiamų skyrybų padarinių.
– Tėvai konsultuojasi ne asmeniškai, o grupėje. Tai pliusas ar minusas?
– Tikrai pliusas. Tokiu būdu jie pamato, kad yra ne vieni su panašiomis problemomis, ne vieni šiuo metu baisiai atrodančiame pasaulyje. Grupiniai susitikimai leidžia pamatyti, kad dalindamasis savo patirtimi galiu padėti ir kitam, kaip ir kitas šalia esantis gali padėti man. Tėvai pasikalba, kaip sekėsi, išklauso viena skito nemokydami, nevertindami, o kartu ieškodami geriausių, tinkamiausių sprendimų savo vaikams.
– Dažna situacija, kurią mini tėvai po skyrybų, kad vienas iš poros nesilaiko įsipareigojimų – nesirūpina vaiku, žada susitikti, bet neateina, ir tada vaikas išgyvena, verkia.
– Taip, ir atvirose paskaitose būna tokių klausimų. Aš stengiuosi drąsinti tėvus primindama, kad mes negalime pakeisti savo partnerių, mes negalime jų priversti elgtis vienaip ar kitaip, tačiau privalome atsisukti į vaiką ir parodyti jam, kad matome, kaip jis jaučiasi.
Mes galime vaikui padėti atlaikyti sunkius jausmus susilaikydami nuo kaltinimų buvusiam sutuoktiniui. Nekaltinti, nesmerkti, nevertinti skyrium gyvenančio vieno iš tėvų, o stebėti, kaip vaikas jaučiasi, ir atspindėti tai: „Matau, kad tu supykęs, matau, kad tu nuliūdęs, matau, kad tu susierzinęs. Kai nesilaikoma susitarimo – liūdna. Kuo tau galėčiau padėti? Gal mes galėtume kartu pagalvoti, ką daryti šitoje situacijoje.“ Tokiais atvejais labai svarbu parodyti, jog tėtis ar mama mato, kad vaikui yra sunku.
15min GYVENIMAS drauge su Šeimos ir asmens saviugdos centru „Bendrakeleiviai“ bei šeimos centru „Kartu saldu“ pateikia straipsnių ciklą, pavadinimu #Skyrybos. Jame nagrinėjami visi aspektai – tėvų elgesys, kai šeimoje yra nesutarimų, vaikų emocinė savijauta, jų įtraukimas į suaugusiųjų santykių peripetijas, atsakomybės, pareigos ir kaltės jausmas, likusios nuoskaudos, išmoktos pamokos po skyrybų bei kiti su skyrybų drama susiję dalykai.
Norite pasidalinti savo patirtimi bei išgyvenimais? Rašykite, išklausysime. Mūsų adresas gyvenimas@15min.lt.
