Apie vaikų jausmus reikia pagalvoti dar prieš priimant sprendimą skirtis. Tai, beje, daugeliui porų tampa rimtu motyvu išsaugoti santuoką. Tačiau suaugusieji dažniausiai pirmiausia padaro, o paskui pagalvoja. Žinoma, gerai tai, kad jiems apskritai rūpi, kaip jaučiasi atžala.
Vaikus reikia iš anksto ruošti būsimam pokyčiui. Negalima jiems meluoti, kad tėvelis laikinai išvažiavo dirbti į kitą miestą... Juk suaugusiųjų nuotaikas ir jausmus vaikai puikiai jaučia ir supranta, kad namuose kažkas vyksta.
Kaip kalbėtis
Pirma taisyklė – apie skyrybas vaikams praneškite tik tada, kai tikrai apsispręsite. Šia taisykle vadovaukitės visais gyvenimo atvejais. Antra – jūsų vaikai turi žinoti apie būsimas skyrybas. Kalbėkitės, kas keisis jų gyvenime, kokios įtakos tai gali turėti jų santykiams su atskirai gyvenančiu tėčiu ar mama. Vyresnių nei dvylikos metų vaikų jau galima klausti, su kuriuo iš tėvų norėtų gyventi. Tačiau atsiminkite, kad jei tėtis neketina vaiko pasiimti kartu, neverta atžalai suteikti tuščių vilčių. Šį klausimą kelkite tik tada, kai abu tėvai nori gyventi su vaiku. Specialistai tikina, kad penkiamečiui geriausiai likti su mama – tokio amžiaus vaikai prie jos labai prisirišę.
Išsamų straipsnį skaitykite 43-iajame populiariausio savaitraščio moterims „Ji“ numeryje!
