Privalomas taikus susitarimas
Anot Vilniaus apylinkės teismo teisėjo Jan Maciejevski, šeimos skyrybų bylų sudėtingumas kyla dėl tokiose bylose pareiškiamų reikalavimų neapibrėžtumo klausimo, galimybės papildyti įrodomąją medžiagą iki bylos nagrinėjimo pabaigos, jei įrodymai yra reikšmingi bylos išnagrinėjimui ir kt. Dėl šių aplinkybių šalims atsiranda galimybių piktnaudžiauti procesu ir vilkinti bylą, kuo šalys neretai ir pasinaudoja.
Tačiau teisėjas neslepia, kad vis dėlto didžiausias tenkantis krūvis teisėjams – emocinis: „Kartais po posėdžio gali norėtis apsilankyti pas psichologą. Teismo salėje šalys pasiekia emocinį piką, čia atgyja visos jų žaizdos, susikaupusios bendro gyvenimo metu. Priimant sprendimą, sunkiausia suderinti tėvų interesus, jų teisių ir pareigų vaikams pasiskirstymą bei vaikų interesus. Sunku priversti tėvus bendradarbiauti, vienodai žiūrėti į vaiko interesus. Neįmanoma priversti žmonių būti atsakingais, pareigingais tėvais.“
Nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojo LR Mediacijos įstatymo pakeitimai, kuriais įtvirtinta privalomoji mediacija šeimos bylose. Anot teisėjo J. Maciejevski, po privalomos mediacijos neretai atsiranda pareiškimas dėl santuokos nutraukimo bendru sutarimu. Jeigu šalims po privalomos mediacijos susitarti nepavyksta, šalys į teismą kreipiasi su ieškiniu.
Vis dėlto ne visi atvejai tokie sėkmingi, teisėjas pasakoja, kad kartais reikia taikyti priverstinę mediaciją: „Kai šalis ar šalys į teismą kreipiasi su ieškiniu, reiškia jie jau būna išnaudoję mediaciją. Be jos prašymai nepriimami. Tačiau ne visada ji iš tikrųjų įvyksta. Jeigu kita šalis į mediaciją neatsiliepė, mediacija vis tiek laikoma įvykusia. Teismas visuomet skatina tartis ir matydamas, kad šalys gali susitarti tik abejoja, pavyzdžiui, mediacijos privalumais, paskiria priverstinę mediaciją, tačiau kol kas neturiu duomenų apie atvejus, kai priverstinė mediacija pasisekė.“
Tarpininko institutas – saugus būdas susitikti
Dar sudėtingesniais atvejais, teismas gali paskirti tarpininką, užtikrinantį saugų besiskiriančių tėvų ir vaiko bendravimą. J. Maciejevski teigia, kad tėvai turėtų bendrauti be tarpininkų, nes šio įsitraukimas nėra natūralus, tačiau pripažįsta, kad, deja, kartais tarpininko institutas yra būtinas. Tai asmuo, kuris padeda saugiai perduoti vaiką skyrium gyvenančiam tėvui ir tam tikrais atvejais prižiūri vaiko ir tėvo (mamos) bendravimą.
Tarpininką teismas iš esmės skiria dviem atvejais. Pirma, jeigu reikia užtikrinti saugią aplinką dėl praeityje buvusių grėsmių vaikui, pavyzdžiui, dėl nepriežiūros, smurto, seksualinės prievartos atvejų, tačiau atvejai nėra išnagrinėti teismo baudžiamajame procese arba procesas nepatvirtino ir nepaneigė nusikaltimo. Kartais saugumo užtikrinimo reikia atvejais, kai tėvas (mama) ilgą laiką nebendravo su vaiku, ryšys buvo nutrūkęs arba neužsimezgęs ir nežinia, kaip vaikas reaguos į tėvą (mamą), kaip tėvas (mama) elgsis su vaiku. Galiausiai, kartais nesaugumą kelia akivaizdus tėvystės įgūdžių trūkumas. Šiais atvejais tarpininko funkcija padeda užtikrinti saugumą, kad mama ar tėvas jaustųsi saugūs perduodami vaiką skyrium gyvenančiam tėvui (mamai) ir nevengtų bendravimo su kita šalimi.
Kita priežastis, kuomet gali būti skiriamas tarpininkas, kai šalys yra stipriai konfliktuojančios. Tokiais atvejais tarpininkas padeda tėvams nesusitikti vienam su kitu ir saugiai perduoti vaiką skyrium gyvenančiam tėvui. Taip pat tarpininkas padeda išvengti piktnaudžiavimo, kai vienas iš tėvų nenori perduoti vaiko kitam tėvui ir teigia, kad vaikas atsisako bendrauti su skyriumi gyvenančiu tėvu (motina) arba tvirtina, kad tėvas (motina) atvyko, pavyzdžiui, neblaivus (-i).
Tuomet, anot teisėjo, kyla nesklandumų: „Tokiais atvejais kreipiamasi į antstolius, antstolis kreipiasi į teismą dėl baudos skyrimo. Tačiau teismas negali patikrinti ar paneigti tam tikrų aplinkybių. Esant tarpininko institutui, viskas daug paprasčiau. Trečias nešališkas asmuo objektyviai fiksuoja įvykius. Jeigu vaikas atsisako bendrauti su vienu iš tėvų, su juo kalbamasi, bandomos nustatyti nenoro bendrauti priežastys ir ieškoma sprendimų būdų.“
Kaip dažnai tenka paskirti tarpininką? J. Maciejevski teigia, kad jo praktikoje per ketverius metus tokių atvejų pasitaikė tik keli. Taigi ši praktika taikoma išskirtiniais atvejais. Tarpininkas gali būti psichologas arba psichologinių žinių turintis asmuo, pavyzdžiui, socialinis darbuotojas, mediatorius. Teisėjas teigia, kad jo praktikoje tarpininką pasiūlydavo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba.
