Ragindami labiau pasigilinti į šias skaudžias situacijas, iš jų kylančias problemas ir garsiai apie tai kalbėti, departamentas su asociacija inicijavo socialinę kampaniją „Vaikystė šešėlyje“ ir pirmiausia kreipėsi į visuomenę su klausimais, ar jiems teko susidurti su skausminga alkoholizmo patirtimi šeimoje ir kaip tai veikė jų praeitį bei dabartį.
Kviečiame pasižiūrėti vaizdo įrašą, kuriame aktorė Eglė Jackaitė dalijasi savo asmeniniais išgyvenimais ir mintimis apie į alkoholio liūną įnikusią mamą, be kurios liko dar būdama dvejų metukų.
Labiausiai trūko tėvų pagarbos ir dėmesio
„Nepriklausomai nuo respondentų amžiaus, vaikystėje jie jautėsi prižiūrėti, pakankamai mylimi ir saugūs. Tai mus nudžiuginęs apklausos rezultatas, nes dėmesys ir saugumas – esminiai vaiko socialinei raidai ir vystymuisi būtini veiksniai. Tačiau tikrai sunerimti verčia tai, kad visi apklausos dalyviai, nepaisant to, ar tėvai turėjo alkoholio vartojimo problemų, ar ne, jautė pagarbaus, lygiaverčio santykio kūrimo ir dėmesio stoką, o šie aspektai augant yra tokie pat svarbūs, kaip meilė ir saugumas“, – sako NTAKD direktorė Inga Juozapavičienė.
Pasak jos, pagarba vaikams yra, pirmiausia, sąlyga išmokti vaikui pagarbiai elgtis su savo tėvais, vėliau – su savimi ir kitais aplink esančiais. „Svarbu nepamiršti, kad vaikai mokosi iš artimiausio pavyzdžio – tėvų. Vaikai stebi, kaip jie elgiasi stresinėse situacijose, kaip sprendžia konfliktus, kaip bendrauja tarpusavyje, o tuomet pamatytus elgesio pavyzdžius kartoja“, – per tyrimą išaiškėjusį faktą komentavo iniciatyvos organizatoriai.
Jų teigimu, kokybiškai būti kartu, kalbėtis, klausytis, išgirsti, paskatinti ar pagirti turi mokytis visi tėvai. „Dėmesys nėra tik buvimas šalia ar toje pačioje patalpoje, pavyzdžiui, žiūrint televizorių. Dėmesys – tai viskas, kas bendravime su vaiku kelia teigiamas emocijas. Kartais tokia paprasta veikla kaip stalo žaidimai ar kiti užsiėmimai, kurie leistų bendrauti ir atsiskleisti vaikui, yra puiki patirtis“, – aiškina asociacijos generalinė sekretorė Eglė Degutienė.
Jos teigimu, jau ne kartą skelbta ir kalbėta, kad mūsų šalyje tėvai itin mažai dėmesio skiria savo vaikams. Ši apklausa ne tik tai patvirtino, bet ir atskleidė, kad tiek vaikystėje, tiek jau suaugus žmonės jaučia, jog dėmesio trūko, nepriklausomai nuo to, ar šeima patyrė sunkumų, susijusių su alkoholio vartojimu, ar ne.
Susidūrė su priklausomybe nuo alkoholio šeimoje
Tyrimo metu patvirtintas dar vienas gerai žinomas faktas apie tai, kad alkoholio vartojimas Lietuvoje – labai didelė problema: 4 iš 10 apklausoje dalyvavusių žmonių, tikėtina, vaikystėje susidūrė su priklausomybe nuo alkoholio šeimoje. Mažiausiai skaudžios patirties dėl alkoholio vartojimo turėjo jauniausi ir vyriausi apklausos dalyviai. O 30–34 metų apklausos atsakymus pateikę žmonės galėtų būti įvardyti kaip labiausiai paliesti alkoholio vartojimo problemos šeimoje.
4 iš 10 apklausoje dalyvavusių žmonių, tikėtina, vaikystėje susidūrė su priklausomybe nuo alkoholio šeimoje.
„Net pusė apklausoje dalyvavusių žmonių teigė kada nors girdėję besipykstančius tėvus dėl to, kad vienas jų vartojo alkoholį. Tikėtina, tuo metu vaikas gali ne tik išsigąsti, bet ir jaustis nesaugus. Gana didelė dalis visų atsakiusiųjų dalijosi patyrę nerimą dėl tėčio ar mamos alkoholio vartojimo keliamų problemų, pykę patys dėl to ir tuo pačiu savotiškai prisiėmę atsakomybę, bandę skatinti tėtį ar mamą, kad jie nustotų taip elgtis“, – sakė NTAKD atstovė Simona Bieliūnė.
Patyrę alkoholio išgėrusio tėčio ar mamos psichologinį ar fizinį smurtą, net 29 proc. respondentų teigė, kada nors svajoję turėti kitokius namus, tokius kaip jų draugų, kuriuose nėra alkoholio vartojimo problemų. Taip pat trečdalis respondentų įvardijo, kad tokia situacija šeimoje juos yra slėgusi, jie tuo metu jautė liūdesį ir nusivylimą. Galiausiai daugiau nei kas ketvirtas apklausos dalyvis, 27 proc., pasisakė apie savo rūpestį dėl tėčio ar mamos sveikatos. Pasak apklausą vykdžiusių atstovų, veikiausiai šis rūpestis glaudžiai susietas su baime prarasti tėtį ar mamą.
Vaikai pagalbos neieškojo
Apklausos organizatoriai taip pat siekė išsiaiškinti apie pagalbos prieinamumą ir įvairovę, kai šeima susiduria su alkoholio vartojimo problemomis. Paklausti apie tai, ketvirtadalis teigė, kad, nors pagalba ir buvo reikalinga, jos negavo. Tie, kurie įvardijo, kad pagalbos sulaukė, jos pagrindiniais teikėjais pažymėjo savo artimuosius, dalis – savo draugus.
„Ar tai galima vadinti pagalba? Palaikymas, pokalbis, išklausymas, supratimas yra labai reikalingi, tačiau profesionali pagalba, mūsų respondentų turima patirtimi, jų praktiškai nepasiekė. O vis dėlto dalis alkoholizmo problemą turinčių tėvų vaikų vis dar yra vyresnių klasių mokiniai, gal studentai. Ugdymo įstaigoje jie praleidžia didžiąją dienos dalį ir gali būti pastebėti, gauti pagalbą iš ten dirbančių mokytojų ar švietimo pagalbos specialistų“, – atkreipė dėmesį S.Bieliūnė.
Pasak jos, valstybės, savivaldybių, bendruomenės, aplink vaiką esančių žmonių pareiga nepalikti jo nesaugioje šeimos aplinkoje yra ne mažiau svarbi nei tėvystės įgūdžių ugdymas. Tolerancija tokiam tėvų elgesiui ir vaiko blogos savijautos ignoravimas gali būti kitų didelių problemų priežastis, kurių viena – jų pačių žalingas alkoholio vartojimas ateityje.
„Žmonės, augę šeimose, kuriose tokių problemų nekilo, dažniau renkasi išvis nevartoti arba vartoja retai. Tose šeimose, kuriose alkoholis buvo vartojamas žalingai, tikėtina, dar būnant vaikais suformavo gana netinkamas nuostatas, kad vartoti alkoholį dažnai ar net labai dažnai yra normalu“, – sako E.Degutienė.
Apklausos organizatorius nustebino tai, kad nors 52 proc. apklausos dalyvių, tikėtina, susidūrė su žalingu alkoholio vartojimu ar priklausomybe nuo jo šeimoje, net 59,5 proc., paklausti apie pagalbos teikimą, atsakė, kad šeimoje nebuvo tokių problemų. Pasak I.Juozapavičienės, tai gali liudyti, kad problema yra neatpažįstama arba nepripažįstama. Vienu ir kitu atveju tai tik patvirtina, kad būtina didinti visuomenės susirūpinimą ir žinias bei garsiai apie tai kalbėti, ko ir siekiama vykdant kampaniją „Vaikystė šešėlyje“, nes neišspręstos problemos ar krizės, lydinčios augančius vaikus iki suaugystės, paprastai „augina“ naujas problemas.
