Susitikdami prie nuotolinio puodelio arbatos bei diskutuodami tokiomis temomis, kaip: „Kas mes esame ir kokie mes esame?“, „Mano emocijos ir su jomis susijęs elgesys“, „Biologinė ir socialinė lytis ir kodėl man tai svarbu?“, „Konfliktai ir jų sprendimo būdai“, „Kaip pasakyti „Ne!”, nepasirodant nekietu“ ir pan., šie „SOS vaikų kaimų“ organizacijos jaunuoliai bei pati organizacija įgyvendina MARTA centro, įsikūrusio Latvijoje, sukurtą Jaunimo grupių metodologiją bei projektą „Jaunimas – išdrįsk rūpintis. Smurto prevencija tarp jaunimo ir jo atžvilgiu“. Pastarasis projektas taip pat yra įgyvendinamas ir Latvijoje, ir Estijoje.
Savo mintimis apie projektą „Jaunimas – išdrįsk rūpintis. Smurto prevencija tarp jaunimo ir jo atžvilgiu“ dalinasi „SOS vaikų kaimų“ organizacijoje dirbantis koordinuojantis atvejo vadybininkas Renaldas Malinauskas – vienas iš „SOS vaikų kaimų“ Jaunimo grupės lyderių.
– Kuo šis projektas yra unikalus ir svarbus?
– Projektą sudaro 17-ka skirtingų temų, analizuojamų susitikimuose, kuriuos vedame dviese. Svarbu tai, jog esame pabaigę specialią gebėjimų stiprinimo programą, todėl galime vesti šias grupes, oficialiai mus vadina Jaunimo grupės lyderiais. Minėtą specialią programą taip pat yra pabaigusios dar dvi kolegės. Šiuose mokymuose matau labai didelę vertę: nuotolinių (bent jau kol kas) susitikimų metu yra stiprinamas jaunuolių gebėjimas bendrauti ir įsiklausyti, skatinama abipusė pagarba, kuri yra pagrindas sveikiems santykiams, gerinami socialiniai įgūdžiai naudojant grupės metodus, skiriamas dėmesys dalyvių vidiniam pasauliui bei jų patirtims.
Labai svarbu nuo pat mažens mokyti vaikus apie emocijas, kaip jas atpažinti, atskirti, kaip elgtis, kaip kurti sveikus santykius, kaip atpažinti smurtą bei jo priežastis – visi suteikti atsakymai vaikui padės įvairiose gyvenimo situacijose. Jis mokės atskirti toksišką aplinką, supras, kas yra sveiki santykiai ir kaip juos kurti, žinos, kaip svarbu gerbti save ir aplinkinius. Be to, Jaunimo grupės metodologija ir minėtas projektas yra unikalus tuo, jog susitikimų metu gali būti dirbama kartu ir su merginomis, ir su vaikinais arba, atsižvelgiant į grupės poreikį, atskirai.
– Kaip praėjo pirmieji susitikimai su jaunimu?
– Pirmasis susitikimas su grupe įvyko prieš mėnesį – per šį laiką nuotoliniu būdu su jaunimu susitikome jau keturis kartus. Pirmojo susitikimo metu visi susipažinome, kitais susitikimais kalbėjome apie žmogaus asmenybę bei jos aspektus, išankstinės nuomonės turėjimą apie aplinkinius ir kuo tai yra žalinga arba naudinga. Vieno iš susitikimų metu diskutavome apie socialinės lyties aspektus, lyčių nelygybę, lyčių stereotipus – pamenu, jog šio susitikimo metu nerimavau, nes, kaip žinome, šiuo metu dėl termino „socialinė lytis“ kyla daug aštrių diskusijų. Nuogąstavau dėl jaunuolių reakcijos, tačiau galiausiai mane labai nustebino šiuolaikinių paauglių tolerancija ir liberalus požiūris į stereotipus.
Taip pat susitikimų metu spėjome išskirti ir išanalizuoti žmonių emocijas bei su jomis susijusį elgesį – diskutavome apie tai, jog visos emocijos mums yra reikalingos ir turime žinoti, kaip tinkamai jas išreikšti. Kaip ir minėjau, labai svarbu nuo pat mažens ugdyti vaikų supratimą apie emocijas, ypač tų vaikų, kurie buvo emociškai apleisti. Labai džiaugiuosi, jog šiame projekte mūsų grupės jaunuolių dar laukia daug naudingų temų, kurios suteiks jiems žinių, padėsiančių toliau kurti gražius santykius su aplinkiniais.
– Ką Jums pačiam davė šie mokymai? Galbūt kažkuo nustebino?
– Tokia patirtis man yra pirmoji – niekuomet anksčiau neteko vesti užsiėmimų jaunimo grupėje. Labai džiaugiuosi, jog „SOS vaikų kaimų“ organizacija man suteikė galimybę dalyvauti tarptautiniuose mokymuose, kuriuose gavau jaunimo grupių vedimo metodiką, dėl to ir galiu vesti šiuos susitikimus. Projekto esmė yra smurto lyties pagrindu prevencija, o tai yra labai kompleksiška, tuo pačiu ir įdomu. Ši tema mane patį užkabino, todėl turimas žinias gilinu ir toliau. Šie mokymai tuo pačiu ir ugdo mano kūrybiškumą: prieš pradėdamas mokymus jaudinausi, kadangi metodikoje visi praktiniai neformalaus ugdymo metodai buvo pateikti vedant grupę gyvai, o mums mokymus reikėjo vesti nuotoliniu būdu. Čia reikėjo lavinti ir panaudoti savo kūrybiškumą – patiems teko ieškoti sprendimų ir metodų, kaip nuotoliniu būdu sudominti jaunuolius. Nepameluosiu sakydamas, jog jaunuolių įsitraukimas mokymuose mane nustebino – jie drąsiai dalinasi savo mintimis, priima įvairias nuomones, išklauso vienas kito. Džiaugiuosi tai matydamas ir džiaugiuosi, jog išdrįsau vesti šiuos mokymus.
– Ar nuotolinių susitikimų metu grupėje susiformavo įdomių tradicijų, kurias visi noriai tęsiate?
– Taip, kiekvieno susitikimo pradžioje aptariame, su kokia emocija kiekvienas atėjome į nuotolinį susitikimą, o susitikimo pabaigoje taip pat pasidaliname mintimis, su kuriomis išeiname iš susitikimo. Taip pat šioje grupėje stengiamės kurti lygų tarpusavio santykį – nei vienas iš vedėjų nepabrėžiame, kad esame grupės „lyderiai“. Mes taip pat, kaip ir jaunuoliai, dalinamės savo patirtimis, kurias turėjome paauglystėje. Kuomet dalinamės savo asmeniniais išgyvenimais, jaučiu, kaip stiprėja ryšis tarp mūsų, vedėjų ir jaunimo. Be to, mes visi labai laukiame, kada galėsime susitikti gyvai ir pabendrauti ne nuotoliniu būdu.
