Kaip rašoma pranešime žiniasklaidai, neretai tokiais atvejais smurtautojas buvo apsvaigęs nuo alkoholio ar narkotinių medžiagų – 58,5 proc. Iš to kyla klausimas, kiek šių medžiagų vartojimas turi įtakos smurto veiksmui.
Be to, ar priklausomybės nuo alkoholio ar narkotinių medžiagų gali būti viena iš smurto artimoje aplinkoje priežasčių?
Smurtautojo portretas
Visuomenė neretai vadovaudamasi stereotipais piešia tam tikrą smurtautojo portretą. „Jeigu pažvelgtume į Lietuvos statistikos departamento 2019 metų duomenis, tai standartinis smurtautojo artimoje aplinkoje portretas buvo toks: devyni iš dešimties (89,8 proc.) įtariamųjų (kaltinamųjų) asmenų buvo vyrai, pusė iš jų (53,1 proc.) – 30–49 m. amžiaus, 57,2 proc. turėjo vidurinį ar profesinį išsilavinimą, dar 45,7 proc. nusikaltimo padarymo metu niekur nedirbo ir nesimokė.
Šeši iš dešimties (58,5 proc.) asmenų smurto metu buvo apsvaigę nuo alkoholio ar narkotinių medžiagų (2018 m. – 60%). Taigi gali susidaryti įspūdis, jog smurtas artimoje aplinkoje – išimtinai žemesnio socialinio sluoksnio „reikalas“, kurio šaknys glūdi priklausomybėse. Tačiau toks požiūris netikslus“, – teigia nevyriausybinės organizacijos „Diversity Development Group“ tyrėjas, sociologas Mažvydas Karalius.
Visgi jis pastebi, kad šios medžiagos nėra tiesioginė smurto priežastis. „Daugybėje šeimų smurtaujama ir nesant alkoholiui ar narkotinėms medžiagoms, o o beveik 11 proc. smurtautojų – aukštąjį ar aukštesnįjį išsilavinimą turintys asmenys.
Tokiais atvejais smurtas artimoje aplinkoje yra giliai latentiškas, nes, visų pirma, pasireiškia ne tik fiziniu, tačiau ir psichologiniu, ekonominiu ir (ar) seksualiniu smurtu. Šios formos daug sunkiau atpažįstamos tiek nukentėjusių moterų, tiek visos visuomenės. Apie jas linkstama nutylėti“, – pasakoja M.Karalius.
Priklausomybės ir smurtas
Alkoholis ar narkotinės medžiagos gali skatinti smurtą. Tačiau visų pirma tai nebūtinai susiję su priklausomybėmis nuo šių medžiagų. Kitaip tariant, pačios priklausomybės nebūtinai yra smurto artimoje aplinkoje priežastis.
Apie tai kalba Danutė Janavičienė, Respublikinio priklausomybės ligų centro Vilniaus filialo Motyvacinio skyriaus socialinė darbuotoja, savo praktikoje neretai susidurianti su smurto artimoje aplinkoje atvejais, tiek su aukomis, tiek su smurtautojais.
„Norėčiau pabrėžti, kad ne pati priklausomybė provokuoja smurtą, bet alkoholio vartojimas, kurio veikiamas žmogus neretai elgiasi neadekvačiai tam tikrose situacijose. Nemaža dalis pacientų, dažniau vyrų, yra smurtautojai.
Savo smurtaujantį elgesį dažniausiai vertina nekritiškai.
Mano nuomone, kai kurie vyrai net ir nevartodami alkoholio turi problemų dėl negebėjimo tinkamai reikšti emocijas. Jie pripažįsta, kad turi sunkumų tvarkytis su pykčiu, ypač pavartojus alkoholio.
Dažnai jiems atrodo, kad tam tikrose situacijose fizinis smurtas (sudavimas, pastūmimas, sumušimas) išsprendžia sunkumus ir nėra kitų konfliktų sprendimo būdų.
Neretai jie sunkiai priima informaciją, kad galima elgtis kitaip (tinkamai, nesmurtaujant). Savo smurtaujantį elgesį dažniausiai vertina nekritiškai („tik truputį pastūmiau“, „mane išprovokavo“)“, - kalbėjo specialistė.
Tyrėjas M.Karalius pritaria, kad vertinant oficialią statistiką, alkoholio ar narkotinių medžiagų vartojimas iš tiesų gali būti viena iš aplinkybių vykstant smurtui artimoje aplinkoje: „Atsargiai vadinčiau tai „priežastimi“, ypač jei kalbame apie smurtą lyties pagrindu. Priežastis siečiau su nevienodomis vyrų ir moterų padėtimis visuomenėje, skirtingais jiems keliamais lūkesčiais, dėka kurių smurtas yra arba socialiai pateisinamas, arba nepastebimas.
Jeigu statistika geba perteikti iškvietimus dėl fizinio smurto, tai apie kitas smurto taktikas – gąsdinimus, bauginimus, šantažą, ekonominės priklausomybės palaikymą, seksualinę prievartą šeimoje ir kt. – reikėtų kalbėti ir vyrams, ir moterims žalingų tradicinių lyčių normų kontekste. Alkoholis ar narkotinės medžiagos yra daugiau smurto aplinkybė negu priežastis.“
Aukos kaltinimas
Neretai smurto artimoje aplinkoje atvejais pati auka jaučiasi kalta. Kaip pastebi D.Janavičienė, moterys dažnai taikstosi su patiriamu smurtu ir nekritiškai vertina partnerio elgesį, jos yra linkusios jį pateisinti, patį smurtą priima kaip normą. Moterys vengia apie tai kalbėti ir mano, kad pačios yra dėl to kaltos.
„Manau, kad daugeliui žmonių (tiek vyrams, tiek moterims) sunku kažkam pasipasakoti, kad jis patiria smurtą. Tai gali būti ir dėl to, kad smurtautojas nuolat pabrėžia, kad auka pati kalta, kad išprovokavo jį (smurtautoją) taip elgtis.
Auka patiki smurtautojo žodžiais, todėl atrodo, kad gėdinga yra kažkam pasakoti, yra tikimybė, kad jos nesupras, nepalaikys ar dar kartą apkaltins, atstums. Aukos savivertė žema. Neretai aukos vartoja alkoholį, kad išgyventų prievartą, smurtą, pasilengvintų kančią bent trumpam. Būna, kad smurtą patiria ir dėl to, kad vartoja alkoholį: kai tik išgeria, vyras ją „pamoko“ , – pasakoja socialinė darbuotoja.
Auka patiki smurtautojo žodžiais, todėl atrodo, kad gėdinga yra kažkam pasakoti.
Ir šis požiūris bei jausmai dar labiau sustiprėja, jei pati auka vartoja alkoholį ar narkotines medžiagas. „Priklausomi žmonės norėtų gyventi blaiviai arba nepatirti nemalonumų dėl alkoholio vartojimo.
Kadangi tai nėra lengva ir nepaisant „gerų norų“ žmogus vėl ir vėl vartoja alkoholį, jis dažniausiai patiria tokias emocijas kaip gėdą ir kaltę. Patiriantis gėdą ir kaltę žmogus save plaka, nori išpirkti kaltę, nejausti kaltės, jam labai sunku išgyventi šias emocijas. Vienas iš būdų išpirkti kaltę – taikytis prie kitų, leisti su savimi elgtis neteisingai“, – kalba D.Janavičienė.
Nepadeda ir visuomenės požiūris, kuri linkusi kaltinti auką, jei ji vartojo alkoholį: „2016 m. Eurobarometro apklausoje respondentų buvo klausiama, ar ir kokiomis situacijomis seksualinė sueitis be sutikimo gali būti pateisinama.
Nepaisant to, jog 68 proc. ES valstybių gyventojų teigė tokio elgesio nepateisinantys jokiomis aplinkybėmis, 12 proc. atsakiusiųjų seksualinę prievartą pateisintų, jei prievartos auka būtų vartojusi alkoholio ar apsvaigusi nuo narkotinių medžiagų. Lietuvoje taip galvojančių – daugiau kaip vienas iš dešimties (14 proc.).
Nesinorėtų, jog „alkoholio ir narkotikų“ argumentu šiurkštus smurtas artimoje aplinkoje būtų pateisinamas, kai iš tiesų tai – aukų kaltinimo retorika“, – pastebi sociologas M.Karalius.
Pagalba moterims
Respublikiniame priklausomybės ligų centre moterys, patyrusios smurtą, yra nukreipiamos pagalbos. „Moterys gana sunkiai atsiveria apie tai, kad patiria smurtą. Todėl būtina sukurti saugią aplinką, užmegzti su moterimi kontaktą, kad pasitikėtų.
Apie smurtą yra kalbama tiek užsiėmimuose, tiek individualiai. Kalbama apie tai, kas yra smurtas, kur ribos, kad suprastų, kada ir kur yra konfliktas, o kur prasideda smurtas ir kaip nuo to apsisaugoti, kur kreiptis, ieškoti sau pagalbos“, – pasakoja D.Janavičienė.
Tačiau, pasak jos, moteris pati turi kreiptis pagalbos, o čia ji gauna informaciją apie tai, kaip elgtis, kai patiria smurtą, kur gali gauti pagalbą, kaip save apsaugoti.
Patiriantiems smurtą gali padėti Specializuoti pagalbos centrai ir Krizių centrai.
