Nuolat iš mokyklos ir namų bėgantis, į muštynes įsiveliantis, tėvų nepaisantis ar kitaip „nepatogus vaikas“ – nelengvas uždavinys gimdytojams. Tačiau kentėjimas ir kantrus laukimas, kol kas pasikeis, – problemos nesprendžia. Vaiko teises užtikrinantys specialistai tikina – tėvai nepalikti vieni šiame karo lauke, tačiau rezultatų pasiekti galima dirbant kartu.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Klaipėdos apskrities vaiko teisių skyriui vadovaujanti Rasa Piekienė įsitikinusi, jog negali padėti šeimai, nežinodamas netinkamo vaiko elgesio priežasčių.
„Svarbu išsiaiškinti priežastis: ar čia sveikatos sutrikimas, galbūt vaikui reikalingas gydymas, ar elgesio problema, nulemta tam tikrų aplinkybių. Svarbu nebijoti ieškoti pagalbos. Viena greičiausiai pasiekiamų priemonių yra nemokama anoniminė psichologo konsultacija telefonu „Tėvų linija“. Juk tam ši linija ir sukurta – padėti“, – kalbėjo specialistė.
„Tėvų LiNIJA“
- Tai psichologų konsultacijos telefonu tėvams, įtėviams, globėjams, seneliams.
- Darbo dienomis nuo 11 iki 13 val. ir nuo 17 iki 21 val. galima paskambinti nemokamu anoniminiu numeriu 8 800 900 12 ir su profesionaliu psichologu pasikonsultuoti rūpimais vaikų auklėjimo klausimais.
- Daugiau informacijos - https://www.tevulinija.lt/
Sunku priimti „kitokį“ vaiką
Šeimoje auga trys vaikai: du vyresnieji niekada nekėlė tėvams problemų. Dėl jų elgesio nesiskųsta nei darželyje, nei mokykloje. Na, o mažylis jau darželyje gauna pastabų, kad sunkiai nusėdi vietoje, neklauso auklėtojų, šios vis skundžiasi tėvams dėl esą nevaldomo vaiko.
„Ką mes darome ne taip. Auginome du vaikus. Vaikai kaip vaikai, o kas yra su šiuo?“ – išgirsta tėvų klausimą specialistai.
„Ir štai vaikas lyg „kitoks“, netelpantis į rėmus. Tėvai mato tai, bet jie nenori to pripažinti. Jiems per sunku, per skaudu. Sunku suprasti, kodėl tas vaikas toks. Bijoma, ką kiti pagalvos, lyg tai pakenktų jų šeimai. Gavus paraginimą kartais vengiama nueiti į pedagoginę psichologinę tarnybą vertinimui, o gavus vertinimą – šis slepiamas, nerodomas mokyklai. Nesuvokiama, kad tai vaikui padėtų. Pedagogai, gavę rekomendacijas, rastų būdų, kaip dirbti su vaiku, padėti jam“, – įsitikinusi daugybę metų vaiko teisių apsaugos srityje dirbanti vyriausioji specialistė Regina Venskuvienė.
Dar darželyje pamačius, kad vaikui kyla emocinių, elgesio sunkumų, galima pradėti dirbti drauge su specialistų komanda – logopedais, psichologais, specialiaisiais pedagogais, skiriamas pedagogo padėjėjas. Tada ir rezultatai matomi. Vaikas pasiruošia mokyklai, jam jau lengviau susivaldyti.
Pagalbos – kai reikia mokėti baudas
Iškilusias problemas šeimose analizuojanti Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centro vyriausioji atvejo vadybininkė Liudmila Karolienė apgailestauja, kad neretai pagalbos imama ieškoti jau per vėlai.
„Ateina paauglio mama ir vardija, kokias baudas ir kur už vaiko „išdaigas“ tenka susimokėti. Mes neturime to susilaukti. Pagalba turi būti teikiama dar darželyje. Vaikas nuolat dirglus, nervingas, piktas, besimušantis – signalai, į kuriuos negalima nereaguoti. Tai pastebi ir pedagogai. Tėvams yra daugybė pagalbos priemonių: yra reikiami specialistai, dirbantys su ikimokyklinio amžiaus vaikais. Nereagavimas, pagalbos neieškojimas – jau irgi yra vaiko teisių pažeidimas. Būna per vėlu, kai jau tenka tėvams baudas mokėti ir į teismus vaikščioti, tada mes – specialistai – lipdome, ką begalime sulipdyti“, – apgailestavo L.Karolienė. Daugumos paauglystės problemų, anot jos, būtų galima išvengti, jei vaikas dar ankstyvajame amžiuje būtų gavęs pagalbą.
Specialistė prisiminė ne vieną istoriją, kai vaikai kategoriškai nenori eiti į mokyklą. Vien išgirdę kalbas apie mokyklą, ima verkti, nervintis.
Pradėjus nagrinėti situacijas, paaiškėja, kad vaikas dėl lėtesnės raidos turi sunkumų mokytis. Sudėtingos užduotys mokykloje jam atrodo neįveikiamos. Dėl to jis jaučiasi prastai prieš bendraamžius, menkesnės savivertės. Galop situacija pasidaro tokia kebli, kad vaikas visai vengia eiti į pamokas.
„Tačiau pritaikius programą pagal jo poreikius, įvertinus sunkumus, pakalbėjus su tėvais, pedagogais, viskas gali išsispręsti. Vaikui mokymosi programa tampa įkandama. Galbūt kurį laiką prireiks ir mokytojo padėjėjo spragoms užpildyti. Vaiko savivertė augs, kartu jis jausis geriau ir mokykla neatrodys tokia baisi“, – kalbėjo pašnekovė.
Atsakomybė – pyragas, dalijamas visiems
Probleminio vaikų elgesio patys sutvarkyti negalintys tėvai tikisi, kad specialistai tai padarys tarsi mostelėję lazdele.
„Labai dažnai susiduriama su tokiu požiūriu, įsivaizduojama, kad mes dalijame stebuklingus patarimus ir turime raktelius, kaip vieną ar kitą problemą sutvarkyti. Svarbu ir pačius tėvus mokyti, nes vyrauja stipri gynybinė pozicija. Nenorima priimti pagalbos, tikimasi staigaus metodo, kurį pritaikysi ir problemos išsispręs.
Būna nusivylimo, bet vis sakau, kad reikia daug pastangų, daug įdirbio ir motyvacijos bei noro siekti pokyčių. Galvoju, kad visi turime dalytis atsakomybės pyragu – tiek specialistai, tiek tėveliai, tiek švietimo įstaigos specialistai, pedagogai“, – teigė Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centro psichologė Indrė Petrošiūtė.
Specialistė dirba su dienos centre laiką leidžiančiais vaikais. Dauguma jų turi vienokių ar kitokių elgesio problemų.
Kartais pakanka tėvams įvesti režimą vaikams: griežta dienotvarkė padeda vaikams nesiblaškyti. Žinodamas, kas jo laukia, vaikas jaučiasi saugus, nurimsta, gerėja elgesys. Tada ir šeimoje ramiau. Kartais tėvams patariama ir peržiūrėti, kokius žaidimus vaikas žaidžia kompiuteriu. Nekontroliuojamai ilgai „mirksėdami“ prie ekranų vaikai sunkiau „grįžta į realybę“: ryškios spalvos, besikeičiantys vaizdai juos išdirgina.
„Deja, bet kartais tėvai mato probleminį vaikų elgesį, bet nemato savo kaltės. Pavyzdžiui, vaikas vagiliauja. Tėvai pyksta, bara, kaltina vaiką. Bet susėdus ir pakalbėjus paaiškėja, kad šitoks vaiko elgesys – lyg protestas, reakcija į tėvų tarpusavio konfliktus, jų skyrybų vaidus. Vaikas tokiu savo elgesiu atkreipia tėvų dėmesį“, – pasakojo I.Petrošiūtė.
„Pasiimkite jį – nesusitvarkau!“
Didžiuosiuose miestuose veikiantys ankstyvosios reabilitacijos centrai, pedagoginė psichologinė tarnyba, vaikų dienos centrai, švietimo įstaigose dirbantys psichologai ir socialiniai darbuotojai, Vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos specialistai ar anonimiškumą garantuojančios „Tėvų linijos“ konsultantai – pagalbą teikiančių institucijų probleminiam vaikų elgesiui spręsti tikrai yra.
„Pagalbos priemonių yra. Ir jų vis daugėja. Svarbu – visada sakiau ir sakysiu – nebijoti kreiptis. Pagalba nukreipta ir į pačią šeimą, ir vaiką. Konsultuojami ir tėvai, ir patys vaikai. Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistams dažnai tenka susidurti su tėvais, kurie yra sutrikę, ir nedrįsta pasakyti problemos bei prašyti pagalbos. Tam ir yra visa sistema padėti šeimoms“, – kalbėjo R.Piekienė.
Ilgą laiką Kretingoje dirbusi R.Piekienė prisimena skaudžias istorijas savo karjeroje. Neradę, o gal ir neieškoję ryšio su savo vaiku, tėvai specialistams tiesiai rėžė: „Atsisakau vaiko, jis manęs visai neklauso, pasiimkite jį!“
„Tai nepaprastai skaudžios istorijos. Baisus momentas pasakyti tokius žodžius vaikui girdint. Mes tada kalbame, ieškome būdų padėti į pagalbą pasitelkdami ne tik specialistus, bet ir senelius, gimines ar kitus emociniais ryšiais su vaiku susijusius asmenis. Juk tai baisi trauma vaikui – žinoti, kad jo nenori tėvai, kad jo atsisako“, – apgailestaudama pasakojo R.Piekienė.
Neradus giminaičių, norinčių priimti „nepatogų“ vaiką, ieškoma laikinųjų globėjų.
Reikia pagalbos suprasti vaikų elgesį ir rasti geriausią sprendimą?
Paskambinkite į „Tėvų liniją“. Tai psichologų konsultacijos telefonu tėvams, įtėviams, globėjams, seneliams.
Darbo dienomis nuo 11 iki 13 val. ir nuo 17 iki 21 val. galima paskambinti nemokamu anoniminiu numeriu 8 800 900 12 ir su profesionaliu psichologu pasikonsultuoti rūpimais vaikų auklėjimo klausimais.
