Karas, Astravo atominės elektrinės avarija, gaisras, griūtis, potvynis, dujų nuotėkis – tai tik dalis ekstremalių situacijų, kuriose gali prireikti išvykimo krepšio.
Kaip pabrėžia 15min studijoje viešėjęs P.Rinkevičius, nelaimės atveju susirinkti visų būtiniausių daiktų nebus kada, todėl būtina tą padaryti iš anksto.
Pasak specialisto, išvykimo krepšys skirtas pirmoms 72 valandoms, arba trims paroms, po nelaimės. Labai svarbu, jog visko neneštų vienas šeimos narys – kiekvienam rekomenduojama turėti po atskirą krepšį, su konkrečiai jiems reikalingais daiktais.
Ekspertas demonstruoja, jog sutalpinti visus reikiamus daiktus suaugęs žmogus gali į 70 litrų krepšį. Jis sveria maždaug 22–23 kilogramus, su vandeniu – ir virš 30 kilogramų. Tuo tarpu vaikams nuo 10 metų krepšio svoris neturėtų viršyti 5 kilogramų.
Kaip aiškina P.Rinkevičius, svarbu, jog išvykimo krepšys nebūtų kamufliažinės, kariškos spalvos. Jis turi būti ryškus, „jog visi matytų, kad mes esame civiliai, paprasti žmonės“.
Na, o koks turėtų būti pats krepšio turinys?
Drabužiai
Vienas iš išgyvenimui būtinų dalykų yra šiluma. Jai užtikrinti, į krepšį reikėtų pasiimti ne tik miegmaišį, bet ir šiltų drabužių, sako P.Rinkevičius, pridurdamas, jog šie būtini net ir vasaros metu.
„Rudenį ir pavasarį turime rūbus perrinkti, peržiūrėti. Sakykime, atėjo pavasaris, dalį šiltų rūbų išimame, bet kažkokią minimalią jų dalį turime pasilikti, nes ne visos vasaros pas mus Lietuvoje yra karštos. Jeigu tektų miegoti miške ar kažkur rūsyje, mes turime turėti ir šiltų drabužių“, – tikina Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos vyresnysis specialistas.
Ne ką mažiau svarbu, anot jo, yra turėti ir atsarginę porą batų. Tik nereikia, kad avalynė būtų nauja, dar niekada nenešiota. „Privalome išbandyti ir pasipraktikuoti, ar batai mums geri kelionei. Jeigu vyksime su 30 kilogramų krepšiu ir batai pradės mums trinti, bus problemų“, – teigia P.Rinkevičius.
Maistas ir vanduo
Renkantis, kokius maisto produktus dėtis į krepšį, svarbu, jog jie turėtų kuo daugiau kalorijų, tvirtina ekspertas. Tarp tokių produktų – maisto daviniai, avižinė košė, energiniai batonėliai, šokoladai ir sausainiai. Nepamaišytų į krepšį įsimesti ir mėsos ar daržovių konservų, turinčių ilgą galiojimo laiką.
„Kaip rudenį ir pavasarį peržiūrime rūbus, lygiai taip pat turime peržiūrėti ir savo maisto atsargas, davinius ar konservus. Jeigu matome, kad jų galiojimas eina į pabaigą, dedame į spintelės viršų, kad juos kuo greičiau suvartotume, o naujai užpirktus vėl dedame į išvykimo krepšį“, – pataria pašnekovas.
Nelaimės atveju būtina su savimi pasiimti ir pakankamą kiekį vandens. Anot Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos vyresniojo specialisto, negalime būti tikri, ar vandens šaltiniai nebus užteršti.
„Principas yra toks, kad vienas žmogus parai turi turėti ne mažiau nei 4 litrus vandens. Mes tą vandenį vartosime ne tik atsigaivinimui, bet ir maisto gamybai, higienai. Jeigu pamodeliuotume 72 valandas, mes turime turėti 12 litrų vandens“, – sako ekspertas.
Vaistai
Kaip pabrėžia P.Rinkevičius, į išvykimo krepšį būtina įsidėti tų vaistų, kuriuos mes ir mūsų artimieji vartojame reguliariai. Taip pat reikėtų turėti ir vaistų nuo skausmo, temperatūros ir alergijos bei priemonių, skirtų žaizdų priežiūrai.
„Aišku, reikia nepamiršti, kad jeigu 72 valandas valgysime šokoladus, riešutus ir panašiai, mūsų skrandis tikrai nedainuos ir jam reikės pagalbos – vaistų virškinimui“, – priduria pašnekovas.
Paklaustas, ar reikėtų į krepšį įsidėti ir turniketą, specialistas pabrėžia, jog geriau tą daryti tik tuo atveju, jei mokame juo naudotis. „Jeigu mes juo nemokame naudotis, mes galime žmogui dar labiau pakenkti“, – tikina ekspertas.
Jis primena, jog sostinės gyventojams su savimi visuomet reikėtų turėti ir kalio jodido tablečių, mat šalia yra „nedraugiškas kaimynas“ – Astravo atominė elektrinė.
Higienos priemonės
Kraunantis išvykimo krepšį, kaip akcentuoja P.Rinkevičius, svarbu nepamiršti ir higienos priemonių: dantų šepetėlio ir pastos, muilo, tualetinio popieriaus, sauskelnių vaikams.
„Jeigu vyksime kažkur su išvykimo krepšiu, o prakaituoja kojos, bet kokiu atveju turime turėti muilo, turime turėti atsargines kojines, kad keistume, kad neatsirastų žaizdos“, – sako Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos atstovas.
Specialistas rekomenduotų į išvykimo krepšį įsidėti ir šiukšlių maišų – jie vėliau gali patapti savotiškais biotualetais.
„Situacija situacijai nelygi. Bet gali atsitikti taip, kad atsiduriame kolektyvinės apsaugos statinyje, ten 150 ir daugiau žmonių. Pirmi du žmonės, nuėję į tualetą, pasinaudoja, vandenį nuleidžia, o paskui vandens nebėra. Tai imame kibirą, dedame šiukšlių maišą, po savęs susitvarkome ir išmetame ten, kur reikia“, – teigia pašnekovas.
Kitos reikalingos priemonės
Kalbėdamas apie kitus daiktus, kurie turėtų atsirasti kiekvieno iš mūsų išvykimo krepšyje, P.Rinkevičius pamini dujinį primusą maistui šildyti bei metalinį indelį su vienkartiniais įrankiais. Reikia ir kokio nors ugnies šaltinio. Tam tinka degtukai (geriausia neperšlampami), žiebtuvėlis arba ugnies skeltuvas.
Kadangi elektros nelaimės atveju gali nebūti, o telefonas gali greitai išsikrauti, reikėtų su savimi turėti įkrautą išorinę nešiojamą bateriją (angl. power bank), radijo imtuvą (kad girdėtume valstybės skelbiamą informaciją), racijas, žibintuvėlį ir mechaninį laikrodį. Be to, kiekvienam prietaisui reikėtų turėti atsarginių baterijų.
Tiesa, priduria specialistas, elektros energijos nelaimės atveju galime pasigaminti ir patys: „Mes galime ant nugaros užsidėti saulės elementą ir nuo jo krauti nešiojamą bateriją“.
Į sąrašą daiktų, kurios turėtume pasiimti, ekspertas įtraukia ir popierinį Lietuvos žemėlapį, akinius nuo saulės bei švilpuką, kuriuo būtų galima išsikviesti pagalbą. Būtina su savimi turėti ir asmens dokumentus bei pinigų, mat atsiskaitymas kortelėmis gali sutrikti.
Kaip itin svarbų dalyką P.Rinkevičius įvardija ir cigaretes – tiesa, jų rūkyti jis nesiūlo: „Jas labai svarbu įsidėti ir turėti mainams“.
„Cigaretės yra labai lengvos ir mes jų galime į išvykimo krepšį įsidėti pakankamai nemažai tam, kad galėtume išmainyti į kažkokį atitinkamai mums reikalingą daiktą“, – sako pašnekovas, pridurdamas, jog tokiu pat tikslu su savimi galima pasiimti ir bižuterijos.
Jeigu su mumis keliauja mažų vaikų, tam, kad jie nenuobodžiautų, ekspertas siūlo į krepšį įsimesti kokį nors žaisliuką ar spalvinimo knygelę su pieštukais. Vaikai, kuriems 10 metų ir daugiau, krepšelį su jiems reikalingais daiktais gali neštis ir patys.
Apibendrindamas pokalbį su 15min, Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos vyresnysis specialistas palinki, jog „kiekvienas turėtume išvykimo krepšį, bet kad jo niekada nereikėtų panaudoti“.
Daugiau informacijos apie pasiruošimą ekstremalioms situacijoms ekspertas ragina ieškoti internetiniame puslapyje www.lt72.lt.
