Tokiu atveju, anot psichologės, „vaikai gali net svajoti apie tėvų skyrybas ir išsilaisvinimą nuo baimę ir gėdą keliančios situacijos. Bet net ir tada šis įvykis iš esmės pakeičia jų gyvenimo aplinkybes – vaikai gali patirti baimę dėl ateities, neužtikrintumą, nesaugumą, bijoti aplinkinių reakcijų. Dar stipresni išgyvenimai gali kilti, kai skyrybos įvyksta netikėtai ar prieš jas vaikai nepatyrė kančios dėl tėvų tarpusavio santykių ir dėl tėvų santykių su jais pačiais,“ – teigia psichologė.
ŠASC „Bendrakeleiviai“ jau virš dvidešimt metų teikia specializuotą psichologinę, dvasinę ir teisinę pagalbą skyrybas išgyvenantiems suaugusiems ir vaikams. Su tėvų skyrybas patyrusių vaikų grupėmis dirbanti psichologė Veronika Klimenkienė pabrėžia, kad šeima turi didžiausią reikšmę sveikai vaiko raidai.
Vaikui itin svarbu gyventi saugioje, stabilioje aplinkoje, kur galėtų augti ir vystytis jo asmenybė. Nors, remiantis naujausiais statistiniais duomenimis, pastaraisiais metais skyrybų skaičius Lietuvoje nežymiai sumažėjo, visgi skyrybų padariniai išlieka viena reikšmingiausių šių dienų psichikos sveikatos problemų visuomenėje.
Psichologė pastebi, kad skyrybos, kaip krizinė patirtis, reikalauja daug vidinių visos šeimos resursų. Pyktis, liūdesys, netekties skausmas, kaltė, nerimas dėl besikeičiančio gyvenimo ir ateities baimė kamuoja daugelį besiskiriančių žmonių. Bet jų vaikų padėtis dar sunkesnė, kadangi jie yra visiškai priklausomi nuo savo tėvų ir nei jų sprendimas skirtis, nei pačios skyrybos nuo vaikų niekaip nepriklauso.
Tėvų skyrybų atveju vaikams belieka tik susitaikyti su jų vidinį pasaulį iš pagrindų drebinančiu įvykiu ir susidurti su visais iš to kylančiais sunkiais jausmais. Taigi, vaikai taip pat atsiduria sunkioje krizėje ir yra reikalingi pagalbos.
V. Klimenkienė teigia, kad remiantis įvairiais tyrimais, tėvų skyrybos siejamos su padidėjusia rizika susidurti su elgesio, emociniais sunkumais, sumažėjusiu mokymosi pažangumu, miego, valgymo ritmo pokyčiais. Kartais stebima ir elgesio regresija, kuomet vaikas tarsi grįžta į ankstesnę raidos stadiją, pamiršta tai, ko jau buvo išmokęs.
Taip pat daliai vaikų būdingi ir psichosomatiniai simptomai, kuomet be realios medicininės priežasties gali pradėti skaudėti pilvą, galvą ir pan. Kiekvieno vaiko patirtis ir organizmas skirtingi ir reakcijų į šį krizinį įvykį gali pasitaikyti labai įvairių. Svarbus veiksnys kaip į skyrybas reaguoja vaikas yra ir jo amžius bei gebėjimas suvokti kas vyksta.
Psichologė pastebi, kad moksliniuose tyrimuose stebimas ryšys tarp tėvų skyrybų vaikystėje ir išryškėjančių sunkumų vėliau – paauglystės metu. Tokiais sunkumais įvardijami piktnaudžiavimas psichoaktyviomis medžiagomis, įsitraukimas į rizikingą seksualinį elgesį, išaugusi depresinių ir nerimo sutrikimų, savižudybių rizika.
Vis dėlto, daugumai vaikų per kurį laiką pavyksta susidoroti su tėvų skyrybų sukelta krize ir kilę emociniai bei elgesio sunkumai neperauga į ilgalaikes problemas. Paprastai prireikia 2-4 metų, kad po skyrybų šeimos gyvenimas vėl stabilizuotųsi. Kad vaikui pavyktų lengviau įveikti tėvų skyrybų sukeltą krizę, labai svarbu kaip vyksta pačios skyrybos ir kaip tėvai sugeba bendrauti po jų, taip pat ar kiekvienas jų atskirai sugeba išlaikyti ryšį su savo vaikais.
V. Klimenkienė išskiria tam tikrus faktorius, kurie mažina ilgalaikes neigiamas skyrybų pasekmes besiskiriančių tėvų vaikams. Jos manymu labai svarbus pačių tėvų emocinis brandumas, sąmoningumas, suvokiant vaiko poreikius ir statant juos į pirmą vietą. Taip pat gebėjimas pagarbiai, konstruktyviai tarpusavyje bendradarbiauti dėl vaiko jau išsiskyrus.
Tėvų konfliktai, manipuliacijos, ypač jei į tai yra įtraukiami vaikai, jei jie nuteikinėjami prieš vieną iš tėvų, po skyrybų nutrūkęs ryšys su vienu iš tėvų, seneliais, kitais artimaisiais didina riziką, kad skyrybų metu vaikui kilę sunkumai išliks ilgai, o jų sprendimas pareikalaus labai daug laiko ir pastangų.
Kadangi, kaip matome, skyrybų krizę lydi įvairios neigiamos pasekmės, šeimos nariams svarbu gauti reikiamą pagalbą. Skyrybų krizės sutrikdyti tėvai dažnai patys dar nėra atsigavę, todėl nelabai žino, kaip tinkamai padėti vaikams. O vaikams gali būti naudinga psichologinė pagalba, kad jie galėtų įsisąmoninti su tėvų skyrybomis susijusius jausmus, išsikalbėti apie savo patirtis ir baimes.
Tokios pagalbos metodai yra diferencijuojami pagal vaiko amžių. Psichologinė – emocinė pagalba gali būti skirtingų formų. Tiek skyrybas išgyvenantys suaugę, tiek jų vaikai gali rinktis trumpalaikį psichologinį konsultavimą, individualią ar grupinę terapiją.
Trumpalaikė psichologo pagalba vaikams naudinga tėvų skyrybų proceso pradžioje, kai vaikai gali patirti daug prieštaringų jausmų, jiems kyla daug klausimų ir kai tėvai, patys išgyvendami skyrybų krizę, turi mažiau galimybių padėti savo vaikams.
Trumpalaikė psichologinė pagalba taip pat naudinga ir tėvams, norintiems geriau susivokti, kaip jie turėtų pranešti vaikams žinią apie skyrybas, galbūt aptarti su specialistu kitus aktualius, su vaikais susijusius klausimus. Individuali vaikų terapija itin naudinga, kai vaikams iškyla psichologinių sunkumų, kurie daro įtaką vaikų kasdienybei arba kai vaikai yra pernelyg uždari ir jiems sunku pasidalinti savo patirtimis grupinės terapijos metu.
Grupinė terapija vaikams naudinga tuo, kad vaikai pamato, jog su savo patirtimi jie nėra vieni, yra daugiau vaikų, kurių tėvai skiriasi, grupėje jie gali išgirsti skirtingas tėvų skyrybų istorijas ir atrasti būdus, kaip padėti sau susidūrus su sunkumais. Grupėje, būdami kartu ir saugioje aplinkoje, vaikai gali įvardinti ir išgyventi tėvų skyrybų sukeltus jausmus, mokosi tinkamai juos išreikšti.
Ilgametė Šeimos ir asmens saviugdos centro „Bendrakeleiviai“ skyrybas patyrusių vaikų grupių vadovė Lina Čepulytė pasakoja, kad po grupinės terapijos vaikai dažnai tampa ramesni, jie jau gali užduoti tėvams klausimus apie skyrybas, kurių neuždavė anksčiau. Kai kurie vaikai jau gali lengviau atsiskirti nuo tėvų, jei skyrybų metu šiuo aspektu turėjo sunkumų.
Taip pat grupinė terapija gali padėti vaikams lengviau pereiti nuo vieno skyrybų etapo į kitą, pavyzdžiui, tėvams sukūrus atskiras šeimas, gimus broliams ar seserims, ar tėvams pradėjus gyventi atskiruose būstuose.
Tačiau pagalbą skyrybų krizės metu vaikai ir suaugę gali rasti ne tik psichologinėse terapijos grupėse. Išreikšti jausmus ir priimti pasikeitimus, susijusius su skyrybomis, padeda ir dailės terapija. Ši terapijos rūšis lengviau padeda išreikšti jausmus, kuriuos sudėtinga išreikšti žodžiais. Pasitelkiant kūrybiškumą ji leidžia stiprinti savivertę ir ypač tinka paaugliams.
Išgyvenant skyrybų krizę, labai svarbu ieškoti pagalbos ir nelikti vieniems. Galima pasirinkti iš įvairių pagalbos formų ir nuspręsti, kuri forma šiuo metu aktualiausia. Verta pastebėti, kad bėgant laikui tinkamiausia pagalbos forma irgi gali kisti.
Pagal psichologių Veronikos Klimenkienės bei Linos Čepulytės medžiagą parengė Daiva Beliūnienė.
Finansuojama Vilniaus m. savivaldybės visuomenės sveikatos rėmimo specialiosios programos 2023 m. priemonės „Psichikos sveikatos stiprinimas skyrybas išgyvenančioms šeimoms ir jose augantiems vaikams“
