Didžiulio populiarumo sulaukusi ir pakartotiniu tiražu leidyklos VAGA išleista amerikiečių psichologės Janet Geringer Woititz knyga „Suaugę alkoholikų vaikai“ atskleidžia skaudžią tiesą: nedarnios vaikystės ir alkoholikų tėvų apsuptyje užaugusiųjų yra daugiau, nei galime manyti.
Bet yra ir viltinga žinia – net ir užaugus alkoholikų šeimoje ne viskas prarasta. Milžiniško populiarumo sulaukusios knygos esminė mintis – keistis bei išgyti niekada nevėlu, nes viskas yra mūsų rankose.
Atlikusi daugybę terapijų su netiesioginę alkoholio žalą patyrusiais žmonėmis ir tapusi suaugusių alkoholikų vaikų judėjimo pradininke, Janet Geringer Woititz parašė tarptautinio atgarsio sulaukusią knygą, padedančią išeiti iš užburto traumų rato.
„Alkoholiko vaikui amžius neturi reikšmės. Tas pats galioja ir penkerių, ir penkiasdešimt penkerių.“ Esu įsitikinusi, kad tai buvo toji lemiama akimirka, nuo kurios žmonės manęs ėmė klausytis kitaip. Jiems nebekalbėjau apie „vaikus“. Kalbėjau apie juos. Nutariau suburti grupę spręsti tik SAV problemoms, dirbti su atskirais atvejais ir savo išvadas patikrinti nacionaliniame lygmenyje.
Dvejus metus tuo ir užsiėmiau. Kur tik keliavau, JAV ir užsienyje, girdėjau tuos pačius atsiliepimus: „Jūs papasakojote mano gyvenimą“, „Pagaliau jaučiuosi pripažintas“, „Pasirodo, aš – ne pamišėlė.“ Remdamasi tuo, ką sužinojau, parašiau „Suaugusius alkoholikų vaikus“.
Ši knyga – ne medicininė studija. Ir ne akademinė mano tyrimo ataskaita. Veikiau siekiau aprašyti savo pastebėjimus ir tai, kas bendra šimtams mano sutiktų suaugusių alkoholikų vaikų savęs suvokimui. Aprašytų SAV savybių neaptariu kaip trūkumų. Tik pateikiu sukauptas žinias. Esu įsitikinusi – žinojimas išlaisvina, ir tiems, kas atpažins save, atsivers naujos galimybės,“ – sako knygos autorė.
„Suaugę alkoholikų vaikai“ sudaryta iš keturių skyrių. Pirmajame skyriuje „Kas atsitiko vaikystėje“ autorė sugrąžina mus į tą laiką, kai vaikas negali suprasti savo pojūčių, bet gerai jaučia, kad negyvena taip, kaip turėtų gyventi „normali“ šeima. Autorė įvardija daugybę būsenų, baimių, pasiteisinimų ir savęs menkinimo metodų, kurie susiformavo tada, kai negalėta daryti įtakos žalingam tėvų elgesiui su savimi ir vaikais.
Antrajame skyriuje „Kas jums darosi dabar“ amerikiečių psichologė dekonstruoja tai, kas šiandien griauna mūsų savivertę ir neleidžia kurti harmoningų, pastovių ir meile bei atvirumu grįstų santykių.
Trečiajame ir ketvirtajame skyriuose autorė pateikia veiksmingų ir profesinėje praktikoje patikrintų patarimų apie tai, kaip nusimesti iš vaikystės atsineštą skausmo, netikrumo ir nesaugumo naštą, sukeltą nesąmoningo tėvų elgesio. Dar daugiau – Janet Geringer Woititz pataria, kaip kurti santykius su savo vaikais ir neperduoti jiems alkoholizmo sukeltos traumos, kurią teko patirti mums.
„Nors ir patys yra aukos, alkoholikai daro žalingą poveikį visiems su jais susijusiems asmenims. Nuo alkoholizmo pasekmių kenčia alkoholikų darbdaviai, giminės, draugai ir šeima. Dėl pravaikštų ir nenašaus darbo prarandama daug darbo valandų. Alkoholikai manipuliuoja giminėmis ir draugais, kad šie juos teisintų ir dangstytų. Bergždžiai tikima jų greit išgaruojančiais pažadais pasikeisti, nes tie, kas rūpinasi alkoholikais, nori jais tikėti, ir patys tampa ligos įkaitais“, – teigia autorė.
„Suaugę alkoholikų vaikai“ – reikšminga pagalba visiems, kam teko augti alkoholikų šeimoje, arba tiems, kas pažįsta tokias šeimas. Tai taip pat informatyvi knyga psichologams, pedagogams. Gyti niekada nevėlu – tereikia drąsos žengti žingsnį skausmo įsisąmoninimo link.
Kviečiame skaityti knygos ištrauką
Suaugę alkoholikų vaikai perdėtai reaguoja į nuo jų valios nepriklausančius pokyčius.
Šitai suprasti labai paprasta. Mažas alkoholiko vaikas buvo bejėgis. Alkoholikų gyvenimą ir aplinką jam primetė. Kad išgyventų augdamas, jis turėjo viską perimti į savo rankas. Prisiimti atsakomybę už savo aplinką. Tai jam buvo labai svarbu ir taip yra iki šiol. Kai kitais nebebuvo įmanoma pasitikėti, alkoholiko vaikas išmoko pasitikėti savimi ir nieko nelaukti iš kitų. Kaip tik todėl jus dažnai kaltina, kad nuolat kontroliuojate, esate nesukalbami, jums trūksta spontaniškumo.
Veikiausiai taip ir yra. Tik ne dėl to, kad norite, jog viskas būtų taip, kaip užsigeidžiate. Ir ne dėl to, kad esate išlepinti arba nenorėtumėte įsiklausyti į kitų nuomonę. Viskas kyla iš baimės: jei nevaldysite situacijos, jei be jūsų bus nuspręsta ką nors keisti, staiga, tą patį akimirksnį, gyvenimas pakryps nevaldoma linkme. Be jokios abejonės, tai perdėta reakcija. Jei žmogus į ką nors reaguoja per jautriai, priežasčių reikia ieškoti jo praeityje. Kitiems tokia reakcija kartais atrodo kvaila.
Bet jūs taip elgiatės nesąmoningai. „Šitaip negalima. Ne, aš tikrai neisiu į kiną, juk nusprendėme eiti pasivažinėti riedučiais.“ Tai beveik nevalingas refleksas. Vėliau apmąstant savo poelgius, jums nesmagu, kad elgėtės taip kvailai. Deja, tą akimirką neperjungėte pavaros.
