Pasak „PetCity Nordika“ veterinarijos gydytojos – dermatologės Daivos Jankauskaitės, jei augintinis jaunas, pirmieji alergijos simptomai atrodo nekaltai: šuo krapštosi ausytes, pasikaso kūną, laižo pėdutes: „Viskas prasideda pamažu, atrodo kaip žaidimas. Jei šeimininkai neatkreipia dėmesio ir šuniuko nuo mažens negydo, simptomai kuo toliau, tuo labiau tampa ryškesni ir vis labiau vargina augintinį: jis tampa neramus, nuolat kasosi, kandžioja kūną, akys ašaroja, atsiranda rudos spalvos ašarų dėmės, gali paruduoti ir pėdos.“
Simptomų daug, liga viena
D.Jankauskaitė pastebi, kad kartais augintinių šeimininkai pražiūri ligą, neatkreipia dėmesio į alergijos simptomus. Jei į veterinarijos kliniką atvežamas suaugęs šuo su ryškiais alergijos požymiais, jo gyvenimo kokybė būna bloga, keturkojis patiria didelį diskomfortą: atrodo liūdnas, nežaidžia, odoje atsiveria žaizdos, kailis gali išplikti.
Kartais augintinių šeimininkai pražiūri ligą, neatkreipia dėmesio į alergijos simptomus.
„Jei alergija negydoma, ji progresuoja, intensyvėja. Odoje atsiveriančios žaizdelės yra skausmingos, gali įsimesti bakterinė infekcija. Vis dažnesni ausų uždegimai, šuo nuolat krato galvą, jam skauda. Ausų uždegimai kartojasi kas kelis mėnesius, kol nenustatoma priežastis: ir kasimasis, ir pėdų laižymas ir ausų uždegimas yra susiję, tai vienos ligos požymiai“, – pasakoja gydytoja.
Augintiniams dažniausiai diagnozuojamas atopinis dermatitas (aplinkos alergijos), maistinės alergijos ir blusų sukeltas alerginis dermatitas.
Žiedadulkės sukelia čiaudulį
Augintiniams alergiją sukelia aplinkoje esančios žiedadulkės, žolės ir medžiai. D.Jankauskaitės teigimu, gyvūnams kaip ir žmonėms gali pasireikšti sezoninė alergija – pavasarį ir vasarą pasireiškia jautrumas žiedadulkėms: augintinis čiaudi, kosėja, jam ašaroja akys, paburksta nosis, peršti oda. Žiemos metu šienligės simptomai išnyksta.
Gyvūnams kaip ir žmonėms gali pasireikšti sezoninė alergija.
„Augintinių šeimininkai pastebi, kad tik atėjus pavasariui, šuo pradeda laižyti pėdas, kasytis – šie simptomai intensyvėja vasaros metu. O žiemą alergijos požymiai išnyksta ir vaistų vartoti nereikia“, – pažymi gydytoja.
Anot D.Jankauskaitės, sezoninės alergijos sunku išvengti, bet viskas priklauso nuo to, kam yra alergiškas augintinis: „Jei tai kontaktinė alergija, šuo alergiškas tam tikroms žolėms, kai kurie šeimininkai vesdami augintinį pasivaikščioti, jį apvelka kombinezonu, apauna batais, grįžus namo plauna kojas.
Taip prižiūrint šunį galima ir nenaudoti vaistų. O jei jis alergiškas žiedadulkėms, apsisaugoti sunku, nes jų vis tiek įkvepia su oru – kontroliuoti ligą galima naudojant medikamentus.“
Sveika aplinka reikalinga ne tik žmogui
Pasak gydytojos, augintiniams alergiją gali sukelti jautrumas pelėsiui, tabako dūmams, buitinėms chemijos priemonėms. „Augintinių šeimininkai gali nepastebėti, kad namuose yra pelėsio, bet ieškant priežasties, kas keturkojui sukėlė alergiją, paaiškėja kenksmingi faktoriai. Prirūkytas kambario oras taip pat netinkamos sąlygos gyvūnui“, – pažymi gydytoja.
Kitas dažnai pasitaikantis alergenas yra blusų seilės, sukeliančios ligą, vadinamą blusų sukeltu alerginiu dermatitu. Alergiją sukelia ir dulkių erkutės.
Kai tenka atsisakyti mėsos
Tam tikrų maisto produktų kaip ir aplinkos faktorių sukeltos alerginės reakcijos dažniausiai augintiniui išryškėja nuo septynių – aštuonių mėnesių amžiaus, nors simptomai gali pasireikšti ir anksčiau.
„Šunims dažniausiai alergiją gali sukelti pašaras, kuriame yra gyvūninės kilmės baltymų, ypač pieno, jautienos, vištienos, kiaušinių, taip pat sojos ir kviečių glitimo. Atkreipkite dėmesį, kad individualiam gyvūnui alergiją gali sukelti bet kuri maisto sudedamoji dalis“, – pabrėžia gydytoja.
Jei šuo jautrus, pavyzdžiui, vištienos baltymams, nesvarbu, ar virsite vištą namuose ar pirksite pašarus su vištiena gyvūnų parduotuvėje, toks maistas augintiniui netinka – reikia keisti baltymų šaltinį.
„Gyvūniniams baltymams alergiškiems šunims reikia parinkti pašarą su nauju baltymu arba specializuotą sausą ėdalą, su hidrolizuotais, suskaldytais baltymais, kurių organizmas neatpažįsta kaip alergenų“, – teigia D.Jankauskaitė.
Gyvūniniams baltymams alergiškiems šunims reikia parinkti pašarą su nauju baltymu arba specializuotą sausą ėdalą.
Veterinarijos specialistas remdamasis pagrįstomis žiniomis taip pat gali alergiškam šuniui pritaikyti „raw“ mitybą arba sudaryti dietinės mitybos planą.
Alergija maistui gali pasireikšti ir nespecifiniais požymiais, kuriuos gali diagnozuoti tik specialistai – vėmimu ir viduriavimu. Nustatant maistines alergijas taikoma eliminacinė dieta – gyvūnui parenkamas naujo baltymo pašaras arba pašaras su hidrolizuotais baltymais. Tokia dieta taikoma 8–12 savaičių, kol paaiškėja, ar simptomai yra susiję su alergija maistu.
Šuniukai gali gimti su paveldėta alergija
Gydytoja pasakoja, kad šunų alergija gali būti įgimta, ypač jei tai jautrumas aplinkos alergenams. Pirmieji požymiai gali išryškėti ir nuo trijų mėnesių ar dar jaunesniame amžiuje. Iš pradžių alergijos simptomai nežymūs, gali pasirodyti, kad šuniukas žaidžia bandydamas lyžtelėti savo pėdutes, tačiau vėliau šie simptomai tampa vis ryškesni.
Pasak D.Jankauskaitės, norėdami įsigyti šuniuką iš veislynų, pirmiausia pasidomėkite, ar tėvai yra alergiški: „Kai kurios šunų veislės turi polinkį į alergiją: vakarų Škotijos baltieji terjerai, prancūzų buldogai, labradoro retriveriai, mopsai. Šių veislių šunims dažniau pasireiškia alergija aplinkos alergenams arba maistui, tačiau alergiškas gali būti bet kokios veislės šuo.“
Minėtos šunų veislės dabar labai populiarios, žmonės juos perka ne tik iš veislynų, bet ir iš daugintojų, kurie neatsakingai veisia šunis, nekreipia dėmesio, ar tėvai yra alergiški.
„Sulaukiame daug šių veislių pacientų. Tarp mišrūnų alergiškų šunų pasitaiko mažiau“, – sako gydytoja. Katės neturi tokio ryškaus polinkio sirgti alergija, bet kai kurie moksliniai šaltiniai nurodo, kad Abisinijos ir devonreksų veislės katės gali būti jautresnės alergenams.
Tobulėja diagnostika, vaistai neturi šalutinio poveikio
Pasak gydytojos, žmonės labai myli savo keturkojus šeimos narius ir daro viską, kad užtikrintų gyvūno gerovę: „Jei šeimininkas pradeda gydyti alergišką augintinį, daro tai atsakingai.“
Tiesa, gydymas nėra pigus – vaistai mažam šuniui kainuoja apie 100 eur. mėnesiui. Tyrimai alergenams nustatyti – apie 300 eur. Specializuotas maistas taip pat brangesnis palyginus su įprastiniu.
Gydytoja pasakoja, kad diagnostikos metodai ir tyrimai tobulėja. Anksčiau jautrumas alergenams buvo nustatomas tik iš kraujo tyrimo, dabar atliekami intraderminiai testai, kai po oda suleidžiamas mažas kiekis alergenų ir stebima, ar ta vieta paraudo.
Diagnostikos metodai ir tyrimai tobulėja.
„Pasikeitė situacija ir su vaistais – anksčiau pasirinkimas buvo daug mažesnis, dabar atsiranda vaistai, kurie neturi jokio šalutinio poveikio, tik slopina antikūnius. Prieš dešimt metų buvo naudojami stiprūs vaistai nuo alergijos, dabar ilgam naudojimui jie nėra skiriami“, – teigia gydytoja.
Alergijas būtina gydyti
D.Jankauskaitė pabrėžia, kad alergiją būtina gydyti, nes jos simptomai progresuoja: „Gyvūnas patiria diskomfortą dėl pastovaus niežulio, dėl ausų uždegimo gali jausti ir skausmą. Ilgai negydant ausų uždegimo gali susiaurėti ausies kanalas, trūkti ausies būgnelis, atsirasti polipų ausies kanale. Lėtinis odos uždegimas sukelia odos pakitimus – ji sustorėja, gali atsirasti giliosios odos bakterinės infekcijos.“
Nors alergija nėra išgydoma, ligą galima kontroliuoti. Teisingiausias pasirinkimas – vengti alergenų. „Jeigu nuo alergenų neįmanoma atsiriboti, alergijos simptomai kontroliuojami vaistais. Vaistai parenkami individualiai kiekvienam pacientui. Aplinkos alergijoms gali būti taikoma imunoterapija, kuri gali sumažinti simptomų pasireiškimą“, – gydymo būdus apibūdina D.Jankauskaitė.
Alergijai jautrius šunis, kurių oda sudirgusi, geriausia maudyti naudojant kuo natūralesnius šampūnus be stiprių kvapiklių. Pasak gydytojos, taip pat tinka gydomieji, dezinfekuojantys šampūnai.
Vaistai ir tinkama priežiūra užtikrina gyvenimo kokybę
Gydytoja perspėja neužsiimti savigyda: „Kartais augintinių šeimininkai naudoja žmonių vartojamus vaistus, kurie nėra paskirti veterinarijos gydytojo. Žmonėms skirti vaistai dažnai yra neefektyvūs arba gali net būti kenksmingi augintiniams.“
Žmonėms skirti vaistai dažnai yra neefektyvūs arba gali net būti kenksmingi augintiniams.
Jei alergija kontroliuojama nuo mažens, taikoma imunoterapija arba skiriami vaistai, ligos prognozė yra gera, gyvūnas jaučiasi visiškai sveikas. „Jei šeimininkai kas mėnesį atveža gyvūną ir jam suleidžiami vaistai arba naudoja paskirtus vaistus namuose, augintinis gyvena visiškai normalų gyvenimą, nejaučia jokių alergijos požymių. Tiesiog reikia specialios priežiūros.
Jei augintinis alergiškas maistui – reikia šerti specialiais pašarais arba vengti alergiją sukeliančio maisto“, – sako PetCity Nordika gydytoja Daiva Jankauskaitė ir prisimena ne vieną sėkmės istoriją, kai šuo visą gyvenimą kasėsi, oda buvo išplikusi, paraudusi, bet diagnozavus ligą, paskyrus vaistus ir šeimininkui laikantis specialisto paskirto gydymo plano, augintinis pasveiksta ir pradeda nauja gyvenimą.
