Kol visas pasaulis bando perprasti suomių laimės paslaptį, patys suomiai, rodos, aiškiai žino, ko reikia kasdieniam džiaugsmui. O čia reikšmingą vaidmenį atlieka ir savanorystė, rašoma „Senjorų pasaulio“ pranešime žiniasklaidai.
Į savanorystę neria rekordiškai daug gyventojų
Kai kalbame apie laimingiausias pasaulio šalis, dažnai įsivaizduojame keletą šalių, kurios nuolat patenka į aukščiausias pasaulio laimės reitingo pozicijas – Daniją, Islandiją ir, žinoma, Suomiją. Visos šios šalys jau seniai atrado savo „laimės formulę“, o ji visose lyderiaujančiose valstybėse siejasi su tais pačiais aspektais: stipriu bendruomeniškumu, aukštu pasitikėjimu vyriausybe, mažu korupcijos lygiu ir gerai išvystyta socialinės apsaugos sistema.
Vis dėlto pastaraisiais metais pastebima, kad šalia šių įprastų komponentų Suomijoje vis dažniau minimas ir dar vienas aspektas – savanorystė. Remiantis tyrimais, Suomijos gyventojų įsitraukimas į savanorišką veiklą yra vienas didžiausių pasaulyje. 2021 metų duomenimis, Suomijoje veikia daugiau nei 100 tūkst. nevyriausybinių organizacijų, o jų veikloje aktyviai dalyvauja daugiau nei 33 proc. suomių. Šis skaičius gerokai viršija vidutinį įsitraukimo į savanorystę lygį kitose šalyse. Štai daugelio svajonių šalimi tituluotoje JAV savanoriškoje veikloje dalyvauja apie 25-30 proc. gyventojų.
Kuo savanorystė susijusi su laime?
Įdomu tai, kad nors daugelyje šalių savanorystė populiaresnė tarp jaunimo, Suomijoje šia veikla domisi ir vyresnio amžiaus žmonės. Ar tai gali būti susiję su suomių laime?
„Nemažai tyrimų rodo, kad taip. Daugelis žmonių, išėję į pensiją, pradeda naują gyvenimo etapą, o šis pokytis ne visada būna lengvas. Paliekant darbą, pasikeičia viskas – rutina, sumažėja socializacija, gyvenimo tempas tampa kur kas lėtesnis. Dėl šių pokyčių kasdienybėje, vyresnio amžiaus žmonės dažnai patiria vienišumo jausmą, jaučiasi izoliuoti nuo visuomenės. Šiems jausmams užsitęsus, per ilgą laiką gali atrodyti, kad gyvenimas apskritai yra beprasmis“, – teigia koučingo specialistė, mokymų trenerė Sonata Aaltonen, PCC.
Tyrimai rodo, kad ilgiau užsitęsusi socialinė izoliacija gali neigiamai paveikti ne tik emocinę, bet ir fizinę sveikatą. Remiantis Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, vyresnio amžiaus žmonės, kurie jaučiasi socialiai atskirti, dažniau kenčia nuo depresijos, nerimo, aukšto kraujospūdžio ir kitų sveikatos problemų. Socialinis ryšys ir įsitraukimas į bendruomeninę veiklą yra esminiai faktoriai, galintys padėti išvengti šių neigiamų pasekmių.
„Savanorystė – tai ne tik galimybė prisidėti prie visuomenės gerovės, bet ir būdas jausti didesnę gyvenimo prasmę. Tyrimai rodo, kad aktyviai savanoriaujantys žmonės rečiau kenčia nuo depresijos ir patiria mažiau streso. Savanoriška veikla taip pat skatina dopamino ir oksitocino – vadinamųjų „laimės hormonų“ – išsiskyrimą, o tai teigiamai veikia nuotaiką ir psichologinį atsparumą“, – sako S. Aaltonen.
Specialistė pabrėžia, kad savanorystė taip pat stiprina ir savivertę. „Vyresnio amžiaus žmonės, dalindamiesi savo žiniomis ir patirtimi, jaučiasi reikalingi ir vertinami. Šis jausmas padeda sumažinti neigiamas emocijas, tokias kaip nusivylimas ar pasyvumas. Be to, įsitraukimas į veiklas, reikalaujančias planavimo ar naujų įgūdžių įgijimo, padeda išlaikyti aštrų protą ir sulėtinti su amžiumi susijusius pažinimo pokyčius“, – aiškina koučingo specialistė.
Savanorystė populiarėja ir Lietuvoje
Ilgus metus savanoryste Lietuvoje užsiėmė retas, vis dėlto pastaraisiais metais įsitraukimas į savanorišką veiklą šalyje pradeda augti. Remiantis Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktais duomenimis, 2019 metais Lietuvoje buvo apie 14,6 proc. savanoriška veikla užsiimančių žmonių, o 2023 metais savanoriavo jau 17,7 proc. gyventojų.
Pastaraisiais metais Lietuvoje stebima tendencija, kad tiek vyresnio amžiaus žmonės, tiek jaunimas vis aktyviau įsitraukia į įvairias socialines iniciatyvas. Vieną iš savanorystės skatinimo Lietuvoje projektų inicijavusi ir vyresnio amžiaus asmenis savanoriauti kviečianti „Senjorų pasaulio“ įkūrėja Vida Greičiuvienė šypsosi – į savanorišką veiklą nėrę senjorai išties jaučia teigiamus emocinius pokyčius ir augančią savivertę.
„Kiekvienam žmogui gyvenime svarbu jaustis reikalingam. Neretai išėjus į pensiją kasdienybėje atsiranda tuštuma – kyla klausimas, ką dabar daryti, kaip įprasminti savo laiką ir išnaudoti sukauptą gyvenimo patirtį. Savanorystė tokiu atveju tampa puikia galimybe paįvairinti gyvenimą naujomis spalvomis. Ji ne tik leidžia padėti kitiems, bet ir suteikia prasmės, nes dalindamiesi savo patirtimi jaučiamės reikalingi ir galintys įsitraukti į visuomenės gyvenimą“, – sako Vida Greičiuvienė.
Tiesa, pasak Vidos Greičiuvienės, senjorai, būdami pilietiškai aktyvūs ir įsitraukę į visuomeninį gyvenimą, ieško ne tik prasmingos veiklos – jiems svarbu, kad ši atspindėtų ir asmeninius interesus. Radę tokią jie, mielai neria į savanorišką veiklą, kuri suteikia jų gyvenimams naujų spalvų ir tuo pačiu didina sąmoningumą apie visuomenėje vykstančius svarbius reiškinius. Deja, pastebi Vida, organizacijų, priimančių senjorus savanorius vis dar trūksta.
„Matome, kokie skirtingi mūsų senjorų interesai – vieni nori darbuotis teatre, kiti padėti vaikams, rūpintis gyvūnais ar tiesiog bendrauti su žmonėmis. Svarbiausia – leisti jiems pasirinkti, kaip ir kur prisidėti. Dėl šios priežasties, užsibrėžėme tikslą – surinkti dešimt organizacijų, į kurias galėtume pakviesti savanoriauti senjorus Kaune, Vilniuje ir Klaipėdoje. Kviečiame visus prisijungti“, – ragina V.Greičiuvienė.
Savanoriauti norinčius senjorus ir juos priimti galinčias organizacijas V. Greičiuvienė ragina kreiptis elektroniniu paštu: info@senjorupasaulis.lt. Aktuali informacija pateikiama ir svetainėje.
