Apie tai ji rašo ir naujausiame tinklaraščio įraše, kuriuo sutiko pasidalinti su portalo 15min skaitytojais.
„Vaikai neturi pareigų, nes pirmiausia neegzistuoja joks oficialus dokumentas, reglamentuojantis visuotines pareigas vaikui (išskyrus valstybės įstatymą, pagal kurį vaikas privalo lankyti mokyklą nuo 6–7 metų. Jeigu vaikas jos nelanko, yra pažeista vaiko teisė į mokslą, o už vaiką atsakingas suaugęs yra vaiko teisių pažeidėjas.
Tai, ką lietuviai yra įpratę vadinti pareigomis, yra miksas įvairių ugdytinų dalykų. Pavyzdžiui, jeigu pareigomis vadiname kambario tvarkymą, gėlių laistymą, indų plovimą ir pan., tai tokie dalykai yra elementariausi BUITIES DARBAI. Ir į šiuos darbus siūlyčiau pažvelgti ne kaip į vaikui privalomus atlikti, nes jis nėra nemokamos darbo jėgos objektas, kitaip tariant, „pagalba tėvams namų ūkyje“, o kaip į vaiko savarankiškumo ugdymą. Tai yra įgūdžiai, kuriuos reikia išmokti atlikti ir suprasti, kodėl tą reikia daryti. Buities darbų išmokymas, jų atlikimas drauge iki kol vaikas pajėgia atlikti vienas, taip pat yra mūsų, suaugusiųjų, pareiga.
Kitas pavyzdys: jeigu pareigomis vadiname dantų valymąsi, rankų plovimą, rengimąsi švariais rūbai ir pan., tai šitie dalykai yra HIGIENOS ĮGŪDŽIAI.
Mes, suaugusieji, privalome išmokyti šių įgūdžių, prižiūrėti, kad vaikai juos atliktų tinkamai (naudojant muilą, kruopščiai išvalant dantis ir t.t.). Bent jau Suomijoje suaugusieji yra įpareigoti kontroliuoti vaikų dantų valymą, kol jiems sueis 9–10 metų. Ir jeigu vaiko dantys bus neprižiūrėti, tai atsakomybė krenta suaugusiems kaip vaiko teisės į sveikatą pažeidimas. Higienos įgūdžių išugdymas ir kontrolė, iki kol vaikas pajėgia pats tinkamai rūpintis savo higiena, yra suaugusiųjų pareiga.
Na, o jeigu pareigomis vadiname elgesio modelius, kurių tikimės iš vaikų, pavyzdžiui, mandagus elgesys, taisyklių laikymasis ir pan., tai šie dalykai yra SOCIALINIAI ĮGŪDŽIAI, kurių mes, suaugusieji, privalome savo vaikus išmokyti.
Gero elgesio pavyzdžio rodymas, priimtino elgesio mokymas, pagarba kiekvienam vaikui be išimties yra dar viena suaugusiųjų pareiga“, – tinklaraštyje „Suomiškas ugdymas“ rašo E.Bogvilaitė-Aronen.
Pasak jos, dažnas suaugęs Lietuvoje galvoja, kad vaiko pareiga gerbti suaugusįjį.
„Jeigu taip galvojame, tai visų pirmiausia reikia prisiminti, kad suaugęs žmogus taip pat turi gerbti vaiką, kad ir koks „nepatogus“ tas vaikas būtų. Pagarbos turime nusipelnyti, o nereikalauti jos gąsdinimais ir grasinimais. Net ir iš vaiko“, – pabrėžė tinklaraštininkė.
„Tai, ko norėtume iš vaikų, yra mūsų, suaugusiųjų, atsakomybėje. Ir, jeigu skundžiamės, kad vaikai ko nors neatlieka ar nežino, tai kaltinti reikia tik save, o ne vaikus“, – priduria ji.
Šioje temoje ji ragina žvelgti į vaikus kaip į skirtingas ir individualias asmenybes. „Įsivaizduokime atvejį, kad vaikas galbūt nevaldo kūno dalių, negali pats išsivalyti dantų, o ką jau kalbėti apie indų ir grindų plovimą. Bet jis yra vaikas, kuriam priklauso visos teisės, kaip ir kitiems. Įsivaizduokime (nors čia ne jokia fantazija, o kasdienybė), kad autizmo spektro sutrikimą turintis vaikas visiškai nesupranta jį supančių žmonių elgesio ir emocijų, jį trikdo triukšmas, šviesos, jis gali būti agresyvus, kandžioti ir mušti aplinkinius. Bet jis be galo gabus fizikai ar/ir kuria nuostabią muziką. Tokiam vaikui nepadės jokios brošiūros skambiais pavadinimais „Vaiko konstitucijos“, kuriose išvardinti „privalomų pareigų ir elgesio“ punktai“, – įsitikinusi Suomijoje gyvenanti lietuvė.
Užuot pykę – ugdykite
Jos nuomone, pyktis ant vaiko ir nuolatinis „karksėjimas“ apie tai, kad jis neatlieka kažko, ko mes norėtume, nėra ugdymo pagalbininkai.
„Mums nepatogaus, nepaklusnaus vaiko diskriminavimas ir apklijavimas etiketėmis yra suaugusiojo nekompetencijos išraiška. Nesuteikimas vaikui jo teisių, kurios jam priklauso nuo gimimo, yra nusikaltimas. Nėra vieno kurpaliaus ar standarto, į kurį reikia orientuoti visus vaikus vienodai. Būtent todėl teiginiai, kad vaikai nežino savo pareigų, yra tiesiog neefektyvus diktatoriško stiliaus ugdymo metodas nepasiūlant sprendimų.
O sprendimų yra! Vietoj pykčio apie neatliekamas pareigas, verčiau ugdykime vaikans pareigos jausmą!
Pareigos jausmas yra emocija, kuri išsivysto tikrai ne vos gimus ar sulaukus 5-erių. Jis susiformuoja daug vėliau. Pareigos jausmas yra nulemtas moralinių vertybių, tradicijų, religijos. Pareigos jausmas išsivysto matant gerą pavyzdį, jaučiant saugumą ir pasitikėjimą.
Pareigos jausmo vedami ateiname į rinkimus balsuoti, jaučiame pareigą saugoti ir ginti valstybę, tęsti tradicijas.
Ugdykime vaikus savarankiškumo, mokydami juos atlikti buities darbus pagal tai, kokioje aplinkoje gyvename, kokie darbai mus supa, ko vaikui reikės ateityje, ir ką jis yra pajėgus atlikti. Mokykime mandagumo, elgesio taisyklių, empatijos. O tuo pačiu ir kritinio mąstymo, kodėl reikia kažką daryti. Nes „pareigų neatlikimo“ naratyvas nesibaigia sulaukus pilnametystės. Vienu tokiu konkrečiu pavyzdžiu iliustruoju šį tekstą“, – tinklaraščio įrašą E.Bogvilaitė-Aronen baigia antrašte iš žiniasklaidos apie tyrimą, kuris parodė, jog beveik pusė Lietuvos gyventojų mano, kad mylėtis su savo vyru yra žmonos pareiga.
Su portalo skaitytojais E.Bogvilaitė-Aronen pasidalino ir lapkričio 20 d. rytą Espo (suom. Espoo) miesto Vaikų kultūros centre „Aurora“ vykusios šventės, skirtos paminėti Vaiko teisių konvencijos dieną bei Valstybinės Suomijos vėliavos dieną. Į renginį atvyko ikimokyklinio amžiaus vaikai iš įvairių ugdymo įstaigų bei kelios šeimos.
„Suomijoje švenčiama ne tik viena diena, o visa Vaiko teisių savaitė, kurios metu yra rekomenduojama per įvairias veiklas ir žaidimus supažindinti vaikus su jų teisėmis. Ir net jau darželinukams! Yra sukurta bazė, kur galima rasti idėjų, paruoštos vizualinės medžiagos, kad būtų lengva ir greita pritaikyti“, – apie kalbėjo Suomijoje gyvenanti lietuvė.
Suprasti akimirksniu
- Daugelyje šalių, tokių kaip Airija, Graikija, Ispanija, Italija, Kroatija, Kipras, Nyderlandai, Prancūzija, Danija, Suomija, Švedija, taip pat ir Lietuvoje lapkričio 20 d. minima Vaiko teisių konvencijos diena.
- Būtent tą dieną 1989 m. priimta Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija, praplečianti ir konkretizuojanti anksčiau Vaiko teisių deklaracijoje įtvirtintas vaiko teises ir jų apsaugos principus, ir nustatanti teisinius valstybių įsipareigojimus vaiko teisių apsaugos srityje.
- Lietuvos Respublikos Seimas Vaiko teisių konvenciją ratifikavo 1995 m., taip prisiimdamas įsipareigojimus įgyvendinti Vaiko teisių konvenciją ir sukurti tokias socialines, kultūrines, ekonomines sąlygas, kad vaiko teisės būtų gerbiamos ir užtikrinamas jų įgyvendinimas.
- Pasaulinė vaiko teisių apsaugos diena skirta dėmesiui į vaiko teisių problemas atkreipti. Šios dienos minėjimas įprasmina siekį skatinti visų pasaulio vaikų augimą visuotinėje taikoje bei vienybėje ir ugdyti suvokimą, jog visuomenės ir bendruomenės atsakingos už tai, kad būtų gerbiamos ir ginamos vaikų teisės.
- Lietuva, kaip ir kitos Jungtinių Tautų valstybės narės, minėdama šią dieną skelbtų įsipareigojanti vaikams užtikrinti lygias teises gauti priežiūrą, meilę, supratimą, maistą, mediciną, nemokamą mokslą ir apsaugą nuo smurto, nepaisant jų rasės, lyties, religijos, nacionalinės ar socialinės kilmės.
- Šiuo metu Lietuvoje svarstoma atsisakyti birželio 1 d. – kaip Vaikų gynimo dienos – minėjimo. Vietoj šios sovietinę kilmę turinčios šventės siūloma minėti Pasaulinę vaiko teisių apsaugos dieną, pasaulyje švenčiamą lapkričio 20-ąją, bei Vaiko dieną, kuri galėtų būti minima trečiąjį gegužės penktadienį.
- „Noriu palinkėti Lietuvai kuo greičiau nusikratyti sovietinio paveldo ir žvelgti į Vakarų valstybes ir semtis gerosios patirties iš tokių, kurios nuoširdžiai rūpinasi vaikų gerove ir kuria konvencijas“, – sakė Suomijoje gyvenanti vaikų teisių aktyvistė E.Bogvilaitė-Aronen.
