Ir argi galėtų būti kitaip, kai kūdikio atėjimas į pasaulį ir pirmieji motinystės metai yra laikomi nuostabiu etapu šeimai, artimiesiems, draugams.
Kodėl negalima ignoruoti depresijos po gimdymo ir kodėl būtina keisti požiūrį į šią ligą, kalbamės su Pogimdyminės depresijos centro vadove Nida Vildžiūnaite.
Nėra jau toks retas sutrikimas, kaip galėtų atrodyti iš pirmo žvilgsnio
Pogimdyminės depresijos sutrikimas – tai viena pagrindinių šių laikų psichikos sveikatos problemų, paliečianti apie 10–20 proc. moterų ir 4–10 proc. vyrų visame pasaulyje. Maždaug apie 70 procentų moterų, gimus kūdikiui, išgyvena laikinus nevilties, liūdesio ir apatijos periodus. Nemažai daliai moterų ši būklė prasideda jau ir nėštumo metu.
Pogimdyminės depresijos sutrikimas – tai viena pagrindinių šių laikų psichikos sveikatos problemų.
Motinystę globojančių iniciatyvų sąjunga (MGIS) kasmet atlieka Lietuvoje gimdžiusių moterų apklausą „Mano gimdymas“. Apklausos duomenimis, moterų, kurioms galima būtų įtarti pogimdyminę depresiją, skaičius per 2020–2022 reikšmingai nesikeitė ir yra stabilus – siekia 22–24 proc. Didžioji dalis – 79 proc. – moterų iš tų, kurioms, „Mano gimdymas“ apklausos duomenimis, būtų galima įtarti pogimdyminę depresiją ar PTSS (potrauminį streso sutrikimą) po gimdymo, niekada nėra gavusios psichikos sutrikimo diagnozės, 66 proc. tokių moterų – niekada nėra lankiusios pas psichologą.
Tačiau net 46 proc. moterų iš tų, kurioms, apklausos duomenimis, būtų galima įtarti pogimdyminę depresiją ar PTSS, pačios nemano, kad jų patiriami psichologiniai sunkumai yra pakankamai ryškūs.
Apytiksliai pusė pogimdyminės depresijos atvejų apskritai lieka nediagnozuoti dėl privatumo konflikto, kadangi moterys nenori atsiskleisti artimiesiems, bijo būti atstumtos.
Taip pat kai kurie atvejai yra klaidingai ar per vėlai diagnozuojami. Dažnu atveju šio sutrikimo požymiai lieka nė nepastebėti ir dėl nepakankamų specialistų žinių, įgūdžių ir klaidingų įsitikinimų apie suteikiamos emocinės pagalbos svarbą. Tuo tarpu etiškai suteikta specialistų pagalba moteriai užtikrina konfidencialumą ir tinkamą emocinių poreikių atliepimą.
Nuo šios vasaros – nauja tvarka, susijusi su mamų psichikos sveikatos priežiūra
Naujoji sveikatos priežiūros tvarka įsigaliojo šių metų liepos 1 dieną. Remiantis ja, kūdikio besilaukiančios ar neseniai pagimdžiusios moterys sveikatos priežiūros įstaigose bus informuojamos apie pogimdyminę depresiją, taip pat bus vertinama moterų rizika patirti šį sutrikimą ir siekiama atpažinti pirmuosius jo požymius, paaiškinama, kur galima kreiptis pagalbos.
Tai yra didžiulis žingsnis pirmyn.
Tai yra didžiulis žingsnis pirmyn, nes iki šiol sveikatos priežiūros įstaigose daugiausia dėmesio buvo skiriama moters ir kūdikio fizinės sveikatos rodikliams stebėti, moters psichoemocinė gerovė likdavo nuošalyje.
32 nėštumo savaitę ir gimus kūdikiui (1, 2, 4 ir 6 mėnesių apsilankymo metu) šeimos gydytojo komanda, komandos gydytojas akušeris ginekologas arba akušeris moterims pateiks atrankinių klausimų ir Edinburgo pogimdyminės depresijos klausimyną (EPDS, jį galima rasti paspaudus šią nuorodą https://pdcentras.lt/).
Jei atsakymų rezultatų suma sieks 12 ir daugiau balų, pacientei bus rekomenduojama skubiai kreiptis pagalbos į psichikos sveikatos specialistus, paaiškinama, kas tokią pagalbą teikia. Taip pat visoms moterims turėtų būti suteikiama informacija apie depresijos po gimdymo atpažinimą ir pagalbos galimybes.
Kaip tvirtina N. Vildžiūnaitė, moksliniai tyrimai pagrindžia kertinę psichologų vaidmens svarbą atpažįstant pogimdyminės depresijos simptomus ir teikiant pagalbą moterims bei jų artimiesiems.
„2016 m. atlikta metaanalizė atskleidė, kad efektyvios gali būti skirtingos psichologinės ir psichoterapinės intervencijos, negana to, jos gali būti naudingos ne tik sumažinant depresijos simptomus, bet ir pagerinant prisitaikymą tėvystėje, poros santykius, pasitenkinimą socialiniu palaikymu bei sumažinant stresą ir nerimą.
Lietuvos psichologų rengimo studijų programose nepakankamai įtrauktos reprodukcinės psichologijos žinios ir įgūdžiai. Psichiatrai neretai nežino, kaip derinti medikamentinį gydymą su žindymo ar nėštumo laikotarpiu“, – pastebi pašnekovė.
Anot jos, savaime suprantama, kad liepos 1 dieną įsigalioję sveikatos apsaugos ministro įsakymai medikams reiškia papildomas minutes jų ir taip įtemptoje dienotvarkėje. Vieni naująją tvarką sveikina ir giria, kiti abejoja, ar ši išties sklandžiai veiks, nerimauja, ar pakaks tam laiko.
„Vis dėlto, dėl vyraujančios stigmos ir depresijos specifikos, pačios moterys neretai vengia kreiptis pagalbos, tad moterų, kenčiančių nuo šio sutrikimo balsas dažniausiai yra tylus.
Viena pagrindinių rekomendacijų sprendžiant šias problemas yra integruoti psichikos ir motinos sveikatos priežiūrą. Išklausymas, empatija sukuria artimą ryšį, kurio metu moteris gali atsiskleisti ir išsipasakoti. Moterys, atsiskleidusios akušerėms, jaučia palengvėjimą ir nuotaikos pagerėjimą. Visa tai gali padėti anksčiau nustatyti ir pradėti gydyti psichikos sutrikimus.
Išklausymas, empatija sukuria artimą ryšį, kurio metu moteris gali atsiskleisti ir išsipasakoti.
Todėl nepaprastai svarbu pasirūpinti sveikatos priežiūros specialistų žinių atnaujinimu ir tęstiniu jų kvalifikacijos kėlimu: kaip sukurti artimą ryšį su mama, kaip išgirsti jos nuoširdų atsakymą, apskritai, kaip ją prakalbinti, jei moteris yra uždaresnio būdo ir nelinkusi atvirauti“, – teigia N. Vildžiūnaitė ir priduria, kad neretai psichikos sveikatos sunkumai arba depresija po gimdymo gali būti „pasislėpusi“ po susirūpinimu savo kūdikiu, maskuojama nuovargiu, nerimastingumu ar kaltinimais partneriui.
Organizuojami specialūs mokymai medikams
Kiekviena gydymo įstaiga, gimdymo namai turėtų apgalvoti algoritmą, kaip nuosekliai taikyti ir integruoti aukščiau paminėtas naujoves į kasdienį savo darbą. Pogimdyminės depresijos centro specialistai pasirengę padėti jį sukurti.
Šiuo tikslu yra vykdomas projektas „Pogimdyminės depresijos prevencija: sveikatos priežiūros specialistų gebėjimų atpažinti ir padėti stiprinimas“, kurį finansuoja Visuomenės sveikatos stiprinimo fondas, administruojamas Sveikatos apsaugos ministerijos.
Taip pat rengiami mokymai medikams (šeimos gydytojo komandai, akušeriams, akušeriams-ginekologams), prižiūrintiems nėštumą ir moteris po gimdymo, kurių metu psichikos sveikatos specialistai padeda pagilinti žinias, kaip suteikti nėščiosioms ir mamoms reikalingą pagalbą. Jau yra apmokyti daugiau nei 200 specialistų šiais metais ir beveik 800 per pastaruosius dvejus metus. Artimiausiu metu bus apmokyti dar bent 300.
„Tikime, kad teigiamas poslinkis sveikatos sistemoje šiuo klausimu tikrai įvyks. Tačiau kad taip nutiktų, reikia ne tik priimti įstatymus, parengti medikus, bet ir visapusiškai peržiūrėti savo pačių suvokimą apie psichikos sveikatą. Ši sritis nebeturi būti „nepatogi“, kaip buvo iki šiol.
Kuo daugiau mamų, o taip pat ir tėčių (pogimdyminė depresija, nors ir rečiau, bet būdinga ir jiems) gebės identifikuoti savo išgyvenamus jausmus ir potyrius, kuo daugiau sveikatos priežiūros specialistų turės bazinių žinių apie šią sudėtingą būklę, tuo lengviau ir greičiau bus įmanoma padėti kenčiančioms šeimoms, taip pat leis užkirsti kelią didesniems psichoemociniams sunkumams, o kartu sumažins ir ilgalaikės pagalbos poreikį“, – pabrėžia N.Vildžiūnaitė.
Daugiau apie mamos emocinę sveikatą ir pagalbos galimybes galite sužinoti nacionaliniame psichikos sveikatos portale „Pagalba sau“: https://pagalbasau.lt/mamos-emocine-sveikata/.
Šis straipsnis yra projekto „O kaip jautiesi tu?“ dalis. Jį remia Valstybinis visuomenės sveikatos stiprinimo fondas, kurį administruoja Sveikatos apsaugos ministerija.
