Baigęs mokslus nusprendė pakeliauti po pasaulį
Kai Stanislavas, baigęs mokslus Jungtinės Karalystės universitete, su draugais nutarė kurį laiką pailsėti Tailande, nė nenumanė tenai sutiksiąs savo būsimą žmoną. Gimęs Baltarusijoje, vaikinas užaugo Visagine – čia paskui savo tėvus, Ignalinos atominės elektrinės vyr. buhalterę ir statybininką, atvyko dirbti ir Stanislavo tėvai. Po kurio laiko seneliams išvažiavus atgal į Baltarusiją, Visagine liko jų butas. Jame dabar ir gyvena jaunųjų Pisockių šeima su sūnumis Miroslavu (7) m. ir Leonardu (6 m.).
„Baigęs mokyklą Visagine vienu metu įstojau į Vilniaus universitetą ir į universitetą Jungtinėje Karalystėje. Taigi reikėjo spręsti, ką pasirinkti. Kadangi mano lietuvių kalbos įgūdžiai tuo metu nebuvo labai geri, o su anglų kalba problemų neturėjau, pasirinkau Angliją.
Dar būdamas septyniolikos vasarą uždarbiavau Londone. Po bakalauro studijų su draugu nusprendėme truputį pakeliauti.
Pasirinkome Tailandą. Ketinome ten pabūti tris mėnesius, bet mums taip patiko, kad pridavėme bilietus ir pasilikome. Aš, susiradęs darbą internete, užsibuvau beveik dvejus metus. Kadangi esu IT specialistas, galiu dirbti iš bet kur“, – pasakojo Stanislavas.
Paklaustas, kuo taip sužavėjo Tailandas, jaunas vyras neslėpė, kad pirmiausiai patiko klimatas ir saulėtas oras, taip pat jis puikiai jautėsi tarp vietinių gyventojų. Žmonės ten paprasti, draugiški, nuoširdūs ir daug labiau atsipalaidavę nei europiečiai.
Pagyvenus ten ilgiau nesinorėjo grįžti nei į Lietuvą, nei į Angliją. Be to, vaikinas pasirinkęs veganišką mitybą – taigi šviežių vaisių ir daržovių gausa Tailande jam buvo tikras rojus.
„Veganu tapau ieškodamas sau sveikiausios mitybos. Turėjau problemų su virškinimu ir oda, todėl eksperimentavau. Tailande kurį laiką netgi „žaliavalgiavau“, visgi greitai supratau, kad valgydamas ir apdorotą maistą jaučiuosi geriau.
Taigi pirminė mano motyvacija buvo sveikata, tačiau manau, kad toks pasirinkimas ir etiškai teisingesnis. Mano žmona taip pat perėmė iš manęs šią mitybą. Vaikai darželyje ir mokykloje valgo tai, ką ir visi, deja, mes negalime paveikti įstaigų virtuvės, tačiau namuose mėsos negaminame“, – dėstė pašnekovas.
Meilė prasidėjo nuo paprastos bičiulystės
Pornphan ir Stanislavas susipažino Tailande, vienoje iš salų, kurioje jauna moteris ilsėjosi po išsiskyrimo su savo ankstesniu draugu olandu, su kuriuo kurį laiką gyveno Europoje.
„Pažinties negalima pavadinti kurortiniu romanu. Ilgai buvome tiesiog geri bičiuliai, kartu keliavome, apžiūrinėjome vietinius objektus. Po to su draugais mes iš tos salos išvykome, o ji liko. Vėl su ja susitikome po dviejų mėnesių visai kitame Tailando krašte. Tiesiog parašiau, kur mes esame, ir pakviečiau, jeigu norinti, atvykti.
Mes su draugais turėjome keliavimo planų. Ji atvažiavo. Nors neplanavo ilgai pas mus likti, tiesiog norėjo aplankyti, tačiau taip susiklostė, kad aš palikau draugus, ir mes iškeliavome toliau su ja dviese“, – atviravo, bet į detales nesileido Stanislavas.
Beje, ne visos tailandietės gali sau leisti keliauti, kada panorėjusios, ir taip betarpiškai bendrauti su užsieniečiais, nes paprastai gyvena su tėvais ir turi daug pareigų namuose. Pornphan greičiau išimtis iš taisyklės, nes ji sugebėjo pasiekti savarankiškumo: pati save išlaikė, gyveno nuosavame name, tiesa, pastatytame tėvų žemėje. Be to, jos šeima – taip pat internacionalinė.
Kaime šiaurinėje Tailando dalyje augusios Pornphan gyvenimas iš pradžių nelepino. Tėvai išsiskyrė, kai ji buvo vos pusės metukų. Tėvas netrukus sukūrė naują šeimą, o mama išvyko į Europą, palikusi dukrą su seneliais, ir ištekėjo už olando.
Besimokydama mokykloje, Pornphan pirmą kartą sutiko baltaodį užsienietį. Iš Jungtinės Karalystės atvykęs anglų kalbos mokytojas mergaitei paliko sukrečiantį įspūdį. Kaip ir žemėlapis, į kurį pažvelgus paaiškėjo, jog pasaulis – tai ne vien gimtasis kaimas. „Tada mečiau mokyklą ir pradėjau sunkiai dirbti, kad galėčiau pakeliauti“, – sakė Pornphan.
Europietis patėvis į šeimą atnešė kitokių tradicijų vėjų, todėl šiandien Pornphan net neįsivaizduotų santykių su vyru tajumi.
Vaikystėje patirtas skurdas moteriai tapo varikliuku pačiai atsistoti ant kojų, ir jai pavyko. Ne veltui vyras ją apibūdina kaip kovotoją. Be to, europietis patėvis į šeimą atnešė kitokių tradicijų vėjų, todėl šiandien Pornphan net neįsivaizduotų santykių su vyru tajumi – jais esą negalima taip pasitikėti, kaip europiečiais, jie nėra ištikimi savo žmonoms, bet kada gali nusukti į kairę ir labai vėlai pasiekia finansinę sėkmę.
Kita vertus, tai susiję su gyvenimo aplinkybėmis – Tailande jauniems žmonėms sunku susirasti darbą su oriu užmokesčiu.
Visaginą pamilo ne iš karto
Kai Pornphan ir Stanislavas nusprendė gyventi kartu, angliškai kalbanti moters šeima lietuvį priėmė labai šiltai. Visgi gimus pirmagimiui jie nusprendė persikelti į Lietuvą.
„Tailande valstybinis išsilavinimas prasto lygio, o privatus mokslas – brangus. Visaginas jaukus vaikams, viskas šalia, išsilavinimas gana geras. O ir Europos Sąjungos pilietybė vaikams bus daug vertingesnė nei Tailando“, – pagrindinius motyvus dėstė sutuoktiniai.
Tiesa, pradžia Pornphan buvo nelengva – vyras dažnai girdėdavo jos svarstymus sugrįžti. Sunkiausia jai buvo, kad čia ji neturėjo nei draugų, nes niekas nekalbėjo angliškai, nei mėgiamos veiklos, o moteris visada buvo labai aktyvi – savo šalyje organizuodavo įvairius renginius, vaikų šventes, žygius.
Tačiau dabar, jo teigimu, žmona turi Visagine netgi daugiau draugų nei jis pats. „Mano gyvenimas čia tobulas. Pamilau Visaginą iš visos širdies“, – tikino tailandietė.
Pradėjusi lankytis miesto mamyčių klube, ji rado kelias bendramintes, kurios tapo geriausiomis draugėmis. Visos kartu rūpinasi vaikais, pramogauja, dalyvauja įvairiose labdaros akcijose.
Taip pat ji aktyviai bendrauja su Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse gyvenančiais tajais, važinėja vieni pas kitus, taip pat organizuoja įvairius renginius, per kuriuos renkamos lėšos tiems, kuriems reikia pagalbos.
Šeimoje sutuoktiniai bendrauja angliškai, o tėtis su vaikais kalbasi rusiškai. Taigi vaikai moka dvi kalbas. Pats Stanislavas paprastu buitiniu lygiu susikalbėtų ir tajų kalba.
Kuo tajų moterys skiriasi nuo europiečių
Paklaustas, kuo labiausiai tajų moterys skiriasi nuo europiečių, Stanislavas pabrėžė, kad jam patinka jos kalbos tiesumas, kuris, beje, yra visų jos tautiečių bruožas.
„Jeigu ji kažką galvoja, taip ir pasako, neslepia savo minčių, nenutyli. Tokio betarpiškumo man visada trūko žmonėse. Smagu, kai nėra jokių paslapčių. Tuomet nėra ir nesusipratimų, nes viskas atvirai išsakoma.
Iš tiesų atvirumas santykiams labai padeda, nors iš pradžių, kai tik pradėjome gyventi kartu, kaip ir visiems, teko nugludinti tam tikrus charakterių kampus, priprasti vienam prie kito, prie vienas kito įpročių.
Dabar jau ir perimame vienas kito pomėgius. Pavyzdžiui, man labai patiko tailandietiška virtuvė, juolab kad žmona gamina puikiai. Visi, kas pas mus ateina į svečius, sako, kad tai pats skaniausias maistas. Mat vienoje lėkštėje turi būti suderinti visi skoniai – saldus, sūrus, aštrus, rūgštus, kartus. O ji, kaip ir aš, tapo vegane“, – aiškino Stanislavas.
Jeigu ji kažką galvoja, taip ir pasako, neslepia savo minčių, nenutyli. Tokio betarpiškumo man visada trūko žmonėse, – sako vyras.
Trapaus sudėjimo Pornphan tikina, kad atsisakiusi mėsos ji ne tik pajuto energijos antplūdį, bet ir išsigydė lėtinę ligą, kuri ypač paūmėdavo vasarą.
Ar kada nors neatsiras Visagine tailandietiškos virtuvės restoranas? Sutuoktiniai atvirauja, kad apie tai galvojo ne kartą, tačiau galiausiai tokios minties atsisakė.
„Pirmiausia reikėtų gaminti mėsos patiekalus. Mano žmonai tai nėra problema, bet man mažiau priimtina. Be to, mūsų miestas mažas, vargu, ar tokios investicijos atsipirktų. Vilniuje dar galima būtų apie tai galvoti. Be to, Lietuvoje labai sunku rasti originalius tailandietiškos virtuvės ingredientus, juos reikėtų užsakinėti specialiai.
Žinau, kad dėl tiekimo problemų užsidarė tailandietiškos virtuvės restoranas Vilniuje. Aišku, žmona namuose gamina iš lietuviškų ingredientų, keičia patiekalo sudėtį, bet tai jau ne visai tailandietiška virtuvė“, – svarstė Stanislavas.
Todėl kol kas Pornphan labiau apsiriboja namų ir vaikų priežiūra, o laisvalaikiu pagal poreikį daro tailandietišką masažą, kurį daryti net dvejus metus mokėsi Bankoke. Šis masažas skiriasi nuo klasikinio – jame daugiau tempimo, jogos elementų, bet jį išbandžiusieji tikina, kad jis veiksmingas.
Abiejų aistra – bėgimas
Nestandartinė šeima turi dar vieną pomėgį – bėgimą, kuriuo visų pirma Stanislavą uždegė atsitiktinė pažintis su bėgiojančiu pagyvenusiu vyriškiu. Netrukus prie Stanislavo prisijungė žmona.
„Pirmą kartą Vilniuje nubėgau 21 km prieš dvejus metus. Nuo to karto ir užsikabinau. Pernai bėgome dešimt maratonų. Tikiuosi, kad šiemet jų bus dar daugiau.
Dalyvaujame visuose Lietuvos maratonuose, taip pat vykstame į kitas šalis. Artimiausiu metu dalyvausime maratone Varšuvoje, po mėnesio – Rygoje, taip pat šiemet planuojame dalyvauti maratone Tailande. Žmona apsiriboja 10 km distancija, aš bėgu 42 km. Sūnūs dalyvauja vaikiškose rungtyse.
Kasdien bėgioju mūsų miškuose ir patiriu didžiulį malonumą, nes čia labai graži gamta. Man tai tarsi meditacija – sudėlioji, nuramini mintis, pasiklausai paukščių čiulbesio. Štai vakar bėgdamas mačiau voverę ir lapę. O ir maratonuose būna labai smagi nuotaika.
Susirenka daug panašiai mąstančių žmonių, smagu susipažinti su jais, pabendrauti, drauge ir pakeliauti, naujų vietų pamatyti. Beje, vienas iš motyvų, paskatinęs mane bėgioti, buvo noras patikrinti, kaip veikia mano mityba, ar ji teisinga. Jeigu jaučiuosi gerai, turiu pakankamai jėgų, vadinasi, viskas teisinga“, – pasakojo Stanislavas.
Jau vien dėl to šeima nenorėtų gyventi dideliame mieste, kur bėgimas nesuteiktų tiek malonumo. Sutuoktiniai teigia, kad vasarą nenori niekur išvykti iš namų, o ilgesniam laikui į Tailandą keliauja tik šaltuoju metų laiku.
