Tapsime šalimi be didelių vaikų globos namų. Kas tai lėmė?

Pasak Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos patarėjos vaikų klausimais Dainos Urbonaitienės, nors problemų vis dar kyla, regionuose stinga specialistų, iš esmės pertvarka pasiteisino: „Pradžia nebuvo lengva, – sulaukėme pasipriešinimo ir iš savivaldybių atstovų, ir iš gyventojų, visuomenės. Tačiau pastarieji pora metų davė rezultatų: atsiranda budinčių globotojų, šeimų, kurios imasi globoti be tėvų likusius vaikus, visoje šalyje pradėti steigti nedideli bendruomeniniai vaikų globos namai. Tikiuosi, kad net ir pasibaigus pertvarkos projektui jo metu atliktas įdirbis duos gerų rezultatų artimiausioje ateityje.“

Asmeninio archyvo nuotr./Daina Urbonaitienė

Vaikų globos namų pertvarkos ėmėsi prieš 4 metus

„Prieš ketverius metus Lietuvoje buvo liūdna vaikų, patenkančių į globą, statistika. Vaikų, esančių be tėvų globos, buvo apie 10 tūkst., iš jų apie 40 proc. gyveno dideliuose, stacionariuose vaikų globos namuose, apie 60–100 vaikų viename pastate. Kasmet į globą patekdavo po 3 tūkst. naujų vaikų. Skaičiai liūdino, – sako D.Urbonaitienė. – Norėjosi gaunamas ES lėšas panaudoti tam, kad vaikai gyventų labiau jiems tinkančioje aplinkoje, šeimoje ar nedideliuose bendruomeniniuose vaikų globos namuose.“

Svarbiausia – prevencinės paslaugos šeimoms

Pasak D. Urbonaitienės, atsiranda vis daugiau šeimų, kurios nėra su vaiku susijusios giminystės ryšiais, bet apsisprendžia globoti vieną ar net kelis vaikus. „Šiuo metu Lietuvoje yra beveik 200 budinčių globotojų, nuolat vyksta naujų globotojų mokymai. Įsteigta virš 60 bendruomeninių vaikų globos namelių, kuriuose apsigyvena vaikai, iškeliami iš didžiulių institucijų. Tačiau noriu pabrėžti, kad ne vaiko gyvenimo vietos pakeitimas yra pertvarkos esmė. Pertvarkos esmė – padėti šeimoms, kad vaikai nepatektų į globą, t. y. sukurti prevencines paslaugas šeimoms. Pavyzdžiui, įdiegėme naujų paslaugų, kuriomis gali panaudoti šeimos, patekusios į sudėtingą situaciją; globėjai ar budintys globotojai gali bet kuriuo momentu kreiptis į globos centro specialistus, jeigu susiduria su iššūkiais globodami vaiką“, – sako D.Urbonaitienė.

Globos centrai įsteigti siekiant padėti tiek globėjams, tiek globojamiems vaikams

„Paprastai globojamas vaikas yra išgyvenęs ne vieną traumą. Ne veltui jis negali gyventi savo biologinėje šeimoje – ten patirdavo nepriežiūrą, psichologinį ar fizinį, net ir seksualinį smurtą. Tokiems vaikams ypač reikia pagalbos, taip pat pagalbos reikia ir globėjams, pasiryžusiems atiduoti visas jėgas, kad vaikas galėtų mėgautis vaikyste. Dėl šios priežasties ir imta intensyviai steigti globos centrus, kurių pagrindinis tikslas – padėti esamiems globėjams ir ieškoti naujų. Tuo tarpu globojamiems vaikams dažniausiai reikia psichologo ar psichiatro, raidos specialisto konsultacijų, ankstyvosios korekcijos ir pan. Kol kas ne visose savivaldybėse yra pakankamai pagalbos vaikui ir šeimai specialistų, tačiau bendraujame su savivaldybėmis, matome, kad jų vadovai supranta tarpinstitucinio bendradarbiavimo – švietimo, sveikatos, socialinių paslaugų srityse – svarbą“, – teigia D.Urbonaitienė.

Ar Lietuvoje neliks globos institucijų?

Anot D.Urbonaitienės, nėra šalies, kurioje visai nebūtų globojamų vaikų. Tačiau yra šalių, kuriose paslaugos organizuojamos taip, kad globos įstaigose gyventų ne daugiau kaip 6–8 vaikai, dažniausiai paaugliai, kurie yra linkę nusikalsti ar jau yra nusikaltę. Jų tėvams nėra apribotos tėvų teisės, tačiau toks sprendimas priimtas siekiant padėti vaikams, tuo pat metu intensyviai bendraujant, bendradarbiaujant su nepilnamečio šeima.