Indrė – ne tik garsus ir žinomas TV veidas, laidų vedėja, bet ir finansiškai atsakinga dviejų vaikų, Marijos Barboros (6 m.) ir Aleksandro (4 m.), mama, mokanti savo atžalas elgtis su pinigais kasdienėse situacijose.
Jos vyresnėlė ne tik žino, ką reiškia terminas „paskola“, bet jau yra ir ją išmokėjusi. Tad kviečiame iš arčiau pažvelgti, kaip garsi moteris tvarkosi su pinigais.
– Indre, kas santykio su pinigais mokė jus pačią? Kokios pamokos ir pavyzdžiai buvo paveikiausi? Ar jie iš šeimos: tėvų, senelių? O gal jūsų pačios atrasti ir išgryninti?
– Kai augau, pokalbiai su vaikais apie pinigus tikrai skyrėsi. Nors taupyti visada mokėjau. Turėdavau taupyklę ir nemokyta jausdavau didesnį malonumą įmesti pinigus į taupyklę taupant didesniam pirkiniui, nei juos išleisti ledams. Man tiesiog patiko taupyti. Labai juokinga, bet būdama visai maža taupiau broliui.
Pamenu, kažkada mamai prireikė grynųjų pinigų ir ji paskubomis pasiskolino iš mano taupyklės, pamačiusi puoliau į ašaras. Nors mama ir sakė, kad tuoj pat juos grąžins, man atrodė tiesiog baisu, kad mama paėmė mano santaupas ir nupirko… kažkokius valymo šepečius.
Dar iki dabar kelia šypseną prisiminimas, kaip verkiau ir tiesiog raudodama pykau ant mamos. Mama, aš taupiau BROLIUI!!! O Tu nupirkai ŠIUPELĮ!!!
– Kiek metų jums buvo, kai gavote pirmas finansinio raštingumo pamokas?
– Anksti norėjau būti nepriklausoma, ir finansinio raštingumo pamokos man atėjo ne su ekonomikos pamokomis, o su užsispyrimu užsidirbti pačiai. Nuo 15-os metų neprašiau pinigų pramogoms. Vesdavau vaikams šokių pamokas, šokau įvairiuose renginiuose, TV projektuose. Pirmąją kelionę į Milaną nusipirkau septyniolikos ir jai tėvų nepaprašiau nė cento.
Išmėgino ir taupų gyvenimą
– Kaip manote, kodėl didžioji dalis turtingiausių pasaulio žmonių yra taupiausi? Kiek taupi esate pati?
– Uždirbti pinigus ir juos taupyti, bet nebūti šykščiam – viena geriausių taisyklių, kurių, manau, laikosi ir turtingiausieji, ir visi, kurie kuria finansiškai stabilią gerovę.
Mėgstu gerus daiktus, tad išlaidos kartais tikrai būna nemažos, bet visada paskaičiuotos. Laikau save finansiškai atsakinga, niekada neišleidžiu tiek, kad pakibtų mano finansinis stabilumas.
– Gal yra buvę laikotarpių, kai su pinigais nesiklostė gerai, jų stokojote ar išleisdavote daugiau, nei uždirbdavote? Kokiais netipiškais būdais esate jų prasimaniusi, užsidirbusi? Kokia situacija šiandien? Kas padeda neišlaidauti?
– Kaip jau minėjau, dirbau nuo penkiolikos. Universitete trečiame kurse prisidėjo darbas televizijoje (skubėdavau į kasdienės aktualijų laidos filmavimus 6 val. ryto, kad 9:00 val. jau būčiau universitete).
Rašydama magistrinį, norėjau susikoncentruoti į teisę. Maniau, kad po baigimo galbūt pasuksiu teisininkės keliu. Nusprendžiau beveik pusmetį nedirbti, nes maniau turinti pakankamai santaupų.
Atsisakiau nuomojamo buto Žvėryne ir apsigyvenau su geriausia drauge. Tada mudvi gyvenome ypač taupiai: važinėjome mano automobiliu, gyvenome jos bute.
Visos išlaidos buvo taip kruopščiai skaičiuojamos iki magistrinio darbo gynimo, kad automobilio gedimas buvo kaip perkūnas iš giedro dangaus. Susipakavau pilną lagaminą savo drabužių ir nuvažiavau į Mokytojų kiemelį jų parduoti blusturgyje.
Pardavinėjau tol, kol sumos užteko automobilio remontui. Tą kartą išsisukau, bet labai aiškiai supratau, kad gyventi iš santaupų – nesąmonė ir reikia kuo skubiau ieškoti vėl darbo. Jį labai greit radau.
Apmokestinta ir šypsena
– Jūs išlaidus žmogus? Ar sekate, kur pabėga uždirbti pinigai? Suvedate mėnesio ar savaitės finansų balansą?
– Balanso nevedu, bet mėgstu atsidaryti banko sąskaitas ir dėl visa ko paskaičiuoti, kiek mėnesių galėčiau gyventi, jei staiga netekčiau pajamų. Kai skaičius perkopia metus, jaučiuosi rami.
– Kaip ir ar finansinio raštingumo mokote savo atžalas? Kas labiausiai pasiteisina ir nepasiteisina? Ar mokate vaikams už pagalbą buityje?
– Kažkuriuo metu jaučiau, kad truputį pamečiau vadeles, nes labai mėgau (ir mėgstu) pirkti žaislus vaikams. Tada ir vaikai įsidrąsina prašyti vis daugiau ir daugiau.
Atėjo akimirka, kai supratau, kad tuoj nei gimtadieniai, nei Kalėdos gali nebeteikti džiaugsmo, o lengvai gauta – trumpai džiugina.
Tad su Marija ir Aleksandru įvedėme taškų sistemą. Taškai gaunami už įvairiausius darbus: nueiti miegoti laiku, miegoti savo lovoje ir atsikelti su šypsena.
Gerai valgyti, susitvarkyti žaislus, dalintis su draugais ir pan. Vienas taškas lygus vienam eurui. Vaikai skaičiuoja turimus skaičius ir patys nusprendžia, kada nori juos išleisti ir kiek iš turimų taškų išleis.
Kartais išsirenka žaislą ir taupo taškus konkrečiam žaidimui, kartais nusprendžia važiuoti dalį išleisti.
Labai smagu, kad Marija jau moka puikiai atimti ir sudėti skaičius ir savo taškus labai gerai susiskaičiuoja.
Tarkime, jei ji išleido mažiau, nei turėjo, atims ir pasižymės, kiek liko.
Mano noras palepinti vaikus kartais vis tiek prasimuša, tik tada kūrybiškai sugalvojam iš to naują pamoką.
Pavyzdžiui, važiavome į prekybos centrą išleisti 11 taškų, Marija pamatė žaislą, kurio labai norėjo, pradėjo skaičiuoti, kiek daug dar jai reikės taupyti.
Tą kartą vietoje 11 taškų išleidome 4 kartus daugiau, bet Marija išmoko terminą „paskola“ ir sąžiningai rinko taškus skolai grąžinti.
Moko saugoti savo turtą
– Jei lygintumėte šiandienos vaikus ir save, kai finansinio raštingumo kone visi tuo metu mokėsi tarsi savaime. Ar yra jiems ko pavydėti? Gal auginate būsimus verslininkus ar investuotojus?
– Marija su Aleksandru dar labai maži, kol kas sunku pasakyti, kaip jiems seksis taupyti ateityje, bet džiaugiuosi, kai matau, kad jie vertina tai, ką gauna, ir kaip didžiuojasi patys užsidirbę.
– Sakoma, kad jei nori jaustis gyvenime užtikrinčiau, turėk ne vieną pajamų šaltinį. Kiek tai pasiteisina jums?
– Visada stengiausi diversifikuoti savo pajamas. Tai ypač pasiteisino pandemijos akivaizdoje.
– O kam taupote: geriems ar sunkiems laikams? Atostogoms?
– Tiesiog kad jausčiausi saugi ir gyvenime galėčiau savęs kiek įmanoma (žinoma su protu) neriboti.
– Jums labiausiai įstrigusi finansinio raštingumo pamoka, kuria galėtumėte pasidalyti ir su aplinkiniais?
– Manau, svarbiausias patarimas visiems dvidešimtmečiams – atsisakykite Mamos ir Tėčio banko paslaugų. Ir visada žinokite, kur išleidžiate savo pinigus. Jei dvidešimties skolinsitės – tai nebent išsilavinimui.
P.S. Ir vienas mano mėgstamas angliškas posakis: „guard your health, protect your wealth“ / rūpinkis savo sveikata, apsaugok savo turtą.
„Kyla iššūkių kalbant su vaikais apie pinigus?“ Skaitykite patarimus.
