Klausimas
Prieš dešimt metų kartu su broliu iš močiutės paveldėjome sodybą. Šiandien norėčiau brolio dalį nupirkti, tačiau brolio netenkina mano pasiūlyta kaina už jo turimą sodybos dalį, kuri, mano manymu, ir turi būti mažesnė, nes per pastaruosius penkerius metus, apmokėdama komunalinius mokesčius, pasirūpindama malkomis sodybos šildymui, remontuodama, turtu rūpinausi tik aš, broliui prie turto išlaikymo visiškai neprisidedant.
Ar šiuo atveju būčiau teisi, teigdama, kad brolio paveldėta dalis sumažėjo, atsižvelgiant į mano įdėtas lėšas ir pastangas besirūpinant paveldėta sodyba? Esu girdėjusi, kad jei vienas paveldėtojas gyvena ir daugiau kaip penkerius metus prižiūri namą, o kitas negyvena ir neprisideda, pastarajam priklauso mažiau nei 50 procentų namo vertės.
15min GYVENIMAS skaitytoja
Atsako „Jankauskas ir partneriai“ advokato padėjėjas Marius Bakanauskas
Aptariamu atveju buvo paveldėtas turtas – sodyba, kuri atiteko dviem paveldėtojams. Atsižvelgiant į skaitytojos nurodytas aplinkybes, ji ir jos brolis sodybą paveldėjo lygiomis dalimis. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.47 straipsnyje įtvirtinti nuosavybės teisės įgijimo pagrindai. Vienas iš nuosavybės teisės įgijimo pagrindų yra paveldėjimas.
Šiuo atveju yra svarbu ne pats turto įgijimo pagrindas, bet tai, kad abu paveldėtojai, paveldėję sodybą, tapo paveldėto turto bendraturčiais. Bendraturčių tarpusavio teisinius santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso penktojo skyriaus ketvirto skirsnio nuostatos. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.76 straipsniu, kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms.
Taigi pastaroji Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostata įpareigoja kiekvieną bendraturtį rūpintis savo dalimi, ir jeigu vienas iš bendraturčių nevykdo savo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą daiktą (turtą), kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo, atlyginimą. Teismų praktikoje pažymima, kad išlaidos bendram daiktui išlaikyti ir išsaugoti kaip teisinė kategorija yra suprantamos kaip išleidžiamos lėšos, kurių paskirtis yra išsaugoti turtą nuo žuvimo ar jo vertės pablogėjimo nedidinant turto vertės.
Kalbant apie komunalinius mokesčius, paprastai bendraturčiai turi prisidėti kiekvienas po lygiai, t. y. per pusę mokėti mokesčius už vandenį, elektrą ir panašiai, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog šiuo atveju tik vienas sodybos namo bendraturtis gyveno sodyboje ir naudojosi komunalinėmis paslaugomis. Jei elektros energija ar vanduo buvo naudojami ne turtui (sodybos namui) išlaikyti, bet name gyvenančio asmens poreikiams tenkinti, tokiu atveju patirtos išlaidos už elektros energiją ir vandenį nelaikytinos nuostoliais. Šildymo išlaidos galėtų būti laikomos nuostoliais tiek, kiek išlaidų šildymui buvo būtina patirti norint išsaugoti sodybos namą.
Aptariamoje situacijoje taip pat minima, kad sodybos namas buvo remontuojamas. Remonto išlaidos taip pat galėtų būti laikomos nuostoliais, jei šios išlaidos buvo būtinos sodybos namui išsaugoti nedidinant turto vertės.
Tuo atveju, jei atlikus remontą pakilo sodybos namo vertė, reikėtų atsižvelgti į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.77 straipsnį, kuriame nurodyta, kad bendraturčio reikalavimu jo dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje ir naudojimosi bendruoju daiktu tvarka turi būti atitinkamai pakeičiamos, jei bendraturtis, turėdamas kitų bendraturčių sutikimą ir laikydamasis įstatymų nustatytų taisyklių, savo lėšomis padidina bendrąjį daiktą ar jo vertę. Tačiau jei bendraturčio sutikimas dėl sodybos namo remonto nebuvo gautas, o padidintos namo vertės ar dalies neįmanoma atskirti, šiuo atveju tiek vieno, tiek kito bendraturčio dalys ar turimų dalių vertė padidės proporcingai.
Taigi, priklausomai nuo konkrečių aptariamos situacijos aplinkybių, bendraturčių tarpusavio teisiniai santykiai gali būti sureguliuoti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso bendraturčių tarpusavio teisinius santykius reguliuojančių normų pagrindu, kai vienu atveju bendraturtis galėtų reikalauti nuostolių atlyginimo, o kitu, turto vertei padidėjus, – didesnės dalies bendrame turte.
TAIP PAT SKAITYKITE: Teisininkas atsako. Kaimynas nuolat mus stebi, filmuoja ir terorizuoja. Ką daryti?
Aptariant sodybos namo bendraturtės pageidavimą nupirkti bendraturčiui priklausančią turto dalį, reikia atsižvelgti į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.79 straipsnį. Pastaroji Lietuvos Respublikos civilinio kodekso norma nustato bendraturčio pirmenybės teisę pirkti bendrąja nuosavybe esančią parduodamą dalį ta kaina, kuria ji parduodama, ir kitomis tomis pačiomis sąlygomis.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.79 straipsnio 2 dalimi, apie parduodamo dalies nekilnojamojo turto kainą ir pardavimo sąlygas bendraturčiui raštu ir per notarą praneša pardavėjas. Atsisakius bendraturčio pateikto pasiūlymo ar nors ir su pasiūlymu sutikus, tačiau per vieną mėnesį (jei abiejų bendraturčių nebuvo susitarta kitaip) neįgyvendinus bendraturčio pirmenybės teisės pirkti dalį bendro turto, pardavėjas turi teisę parduoti savo dalį bet kuriam asmeniui.
Taigi sodybos namu besirūpinusi bendraturtė, norėdama pirkti broliui priklausančią sodybos namo dalį, pirmiausia turėtų sulaukti bendraturčio pasiūlymo tiek dėl kainos, tiek dėl kitų dalies nekilnojamojo turto pardavimo sąlygų ir per vieną mėnesį (jei nesusitarta kitaip) broliui priklausančią sodybos namo dalį nupirkti.
Pažymėtina, kad skaitytojos atskleistoje situacijoje nėra aptartos visos aplinkybės, galinčios turėti reikšmę pasirenkant konkretų teisinį situacijos sprendimo būdą, todėl ši teisinė konsultacija nelaikytina individualiai pritaikoma nurodytai situacijai. Dėl individualios konsultacijos ir / ar situacijos maloniai prašome kreiptis jankauskas.eu.
Klausimus teisininkui siųskite adresu gyvenimas@15min.lt.
Daugiau aktualių temų rasite skiltyje „Teisininkas atsako“.
