Atsako advokatų profesinės bendrijos „Jankauskas ir partneriai“ advokatė Vaiva Nevardauskienė
Dėl vaiko laikino išvykimo į užsienio valstybę klausimas dėl tėvų (arba globėjo (rūpintojo)) sutikimo reikalingumo kyla esant tokioms situacijoms:
- vaiko tėvai gyvena kartu, tačiau vaikas keliauja tik su vienu iš tėvų;
- vaikas į užsienio valstybę keliauja su vienu iš skyrium gyvenančių savo tėvų;
- vaikas į užsienio valstybę keliauja ne su tėvais, o su jį lydinčiu asmeniu (tai gali būti vaiko giminaičiai ar kiti asmenys).
Sprendžiant dėl sutikimo reikalingumo paminėtais atvejais, esminę reikšmę turi aplinkybė, ar vaikas laikinai išvyksta į užsienio valstybę, priklausančią Šengeno erdvei, ar jai nepriklausančią.
Vaiko laikino išvykimo į Šengeno valstybę atveju, vieno iš tėvų sutikimo nereikia turėti, nesvarbu, ar vaikas vyktų su vienu iš tėvų, ar su lydinčiu asmeniu ar net vienas.
Paminėtina, kad dabar Šengeno erdvei priklauso 26 valstybės, iš kurių 22 yra Europos Sąjungos valstybės narės (Austrija, Belgija, Danija, Graikija, Ispanija, Italija, Liuksemburgas, Nyderlandai, Portugalija, Prancūzija, Suomija, Švedija ir Vokietija, Lietuva, Latvija, Čekija, Estija, Lenkija, Malta, Slovakija, Vengrija, Slovėnija) ir 4 Europos Sąjungai nepriklausančios valstybės (Islandija, Lichtenšteinas, Norvegija ir Šveicarija).
Vaiko laikino išvykimo į užsienio valstybes, nepriklausančias Šengeno erdvei, tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 28 d. nutarimu Nr. 302 patvirtintas Vaiko laikino išvykimo į užsienio valstybes, nepriklausančias Šengeno erdvei, tvarkos aprašas (toliau – Aprašas). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Europos Sąjungos valstybės Airija, Bulgarija, Jungtinė Karalystė, Kipras, Kroatija ir Rumunija nėra Šengeno narės, todėl vaikui išvykstant į bet kurią iš šių valstybių yra taikytinos žemiau aptariamos Aprašo nuostatos.
Aprašo 2 punkte nustatyta, kad vaikui, išvykstančiam su vienu iš tėvų, kito rašytinis sutikimas nebūtinas – kaip matyti, sutikimo nereikia nepriklausomai nuo to, ar vaiko tėvai susituokę, gyvena kartu ar skyrium. Tačiau jei vaiko tėvai gyvena skyrium ir yra nustatyta bendravimo su vaiku tvarka, jos privaloma laikytis planuojant vaiko atostogas užsienyje (ir šiuo atveju nesvarbu, ar vykstama į Šengeno erdvei priklausančią valstybę, ar ne).
Lietuvos Aukščiausioje Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad skyrium gyvenantis tėvas (motina), siekiantis su vaiku laikinai išvykti į užsienį kita negu nustatyta bendravimo tvarka, turėtų gauti tėvo (motinos), su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, sutikimą (nors šio sutikimo formai jokių specialių reikalavimų nekeliama, tačiau geriausiai būtų gauti rašytinės/elektroninės formos sutikimą, kad, reikalui esant, būtų galima įrodyti sutikimo gavimo faktą). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014)
TAIP PAT SKAITYKITE: Ievos ir Tado istorija apie įveiktą krizę šeimoje: „Aiškiai pajutome, kad meilė – tai apsisprendimas“
Svarbu žinoti, kad tuo atveju, kai vaiko pavardė nesutampa su vieno iš tėvų, su kuriuo jis išvyksta į užsienio valstybę, nepriklausančią Šengeno erdvei, pavarde, Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnams pareikalavus pateikiamas vaiko gimimo liudijimas (Aprašo 6 punktas).
Jei vaikas į užsienio valstybę, nepriklausančią Šengeno erdvei, vyksta su jį lydinčiu asmeniu arba vienas, t. y. jeigu vaiko tėvai ar turimas vienintelis iš tėvų arba globėjas (rūpintojas) neišvyksta kartu su vaiku, Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnams turi būti pateikiamas bent vieno iš tėvų arba globėjo (rūpintojo) rašytinis notariškai patvirtintas sutikimas (Aprašo 5 punktas).
Norint išvykti su vaiku į užsienio valstybę gyventi nuolat, kito tėvo (motinos) sutikimas yra būtinas, nepriklausomai nuo to, ar vaiko gyvenamoji vieta buvo nustatyta su išvykti ketinančiu tėvu (motina). Jei nėra galimybės gauti kito tėvo (motinos) sutikimo, su vaiku ketinantis išvykti tėvas (motina) turėtų kreiptis į teismą dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, o jeigu bendravimo tvarka jau yra nustatyta – dėl bendravimo tvarkos pakeitimo.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pažymėta, kad skyrium gyvenančio tėvo nesutikimas daro negalimą vaiko išvežimą į užsienį nuolatiniam gyvenimui, nebent teismas pripažintų tokį nesutikimą teisiškai nepagrįstu (neatitinkančiu vaiko interesų). Pareiga įrodyti, kad vaiko išvežimas nuolatiniam gyvenimui į užsienį geriausiai atitinka vaiko interesus ir kad tai iš esmės nepažeidžia skyrium gyvenančio tėvo (motinos) teisių tokiu atveju tenka tėvui ar motinai, siekiančiam pakeisti nuolatinę vaiko gyvenamąją vietą.
Vaikas nuolat gyventi į užsienį gali išvykti tik su tuo tėvu, su kuriuo nustatyta jo gyvenamoji vieta. Jei šia teise nori pasinaudoti skyrium gyvenantis tėvas, turi būti atitinkamai pakeistas teismo sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų nustatymo. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).
Norite teisinės konsultacijos? Klausimą siųskite adresu ji24.lt@ji24.lt – išrinksime aktualiausią, į kurį teisininkas atsakys.
