Nesvarbu, ar tėčio netekote tik ką, ar prieš daugelį metų, skausmas ir sielvartas jį prisiminus atgyja kiekvieną kartą. Kad ir kaip nelengva susitvarkyti su šiomis emocijomis, išgedėti tėvo netektį privalu ir reikalinga mūsų pačių gerovei. Kyla klausimas – kaip gražiai prisiminti bei paminėti simbolišką tėčio dieną, net kai šio jau nebėra šalia? Kiek apskritai svarbu pagerbti velionius ir kokios to tradicijos Lietuvoje?
Pagarba mirusiesiems yra tarsi įaugusi į mūsų, lietuvių, kraują. Jau senų senovėje mūsų protėviai jausdavo pareigą išeinančiuosius įvesdinti į mirusiųjų pasaulį ir kruopščiai rūpindavosi deramu šių palaidojimu. Istoriniai šaltiniai liudija, jog su mirštančiuoju būdavo atsisveikinama, prie jo deginamos graudulinės žvakės, giedamos ir kalbamos maldos.
Sunkiai mirštantiems būdavo stengiamasi padėti juos paguldant ant žemės, atidarant namų angas – tikėta, jog taip lengviau išeiti vėlei. Mirusieji visuomet būdavo nuprausiami pirtyje ar šalia jos, tinkamai aprengiami, o šermenų metu jiems net būdavo patiekiama maisto. Prie karsto moterys apraudodavo velionio dorybes ir liūdną gyvųjų dalią, o į kapus lydėdavo ne tik giminės, bet ir visa kaimo bendruomenė.
Nors keitėsi amžiai ir religijos, lietuvių laidotuvių papročiai iš esmės stipriai nepakito iki pat šių dienų. Tautiečiams vis dar be galo svarbios tiek pačios laidojimo apeigos, tiek kapų priežiūra, ypač per Visų Šventųjų dieną ar Vėlines, taip pat kitas religines šventes.
Žinoma, būtina paminėti, jog tėvo figūra mūsų kultūroje taip pat itin reikšminga. Nors nūdieną lyčių vaidmenys ir jų ribos trinasi, tradiciškai įprasta, jog tėvas yra šeimos galva, maitintojas, sergėtojas. Jo figūra svarbi tiek kaip pavyzdys vaikams, tiek kaip atrama moteriai. Taigi, nuo seno išliko ir ypatingi, su tėvo laidojimu susiję papročiai – pavyzdžiui, tik mirus tėvui, motinai ar sutuoktiniui gyvasis ištisus metus turėdavo vilkėti tamsiais gedulo drabužiais.
Nenuostabu, jog tėvo kapas taip pat visuomet buvo sakrali vieta – juk būtent ten tarsi iš naujo susitinkame su velioniu, ten užplūsta gražiausi prisiminimai, susiję su artimu žmogumi, ten atrandame ir nusiraminimą, pabūname bei patylime drauge.
Kaip tik dėl to tiems, kurių tėvai jau išvykę anapilin, Tėvo dieną siūlome praleisti aplankant ir sutvarkant šio artimo žmogaus kapą – nuravėkite pavasarines piktžoles, nušluokite užsilikusius pernykščius lapus, pasodinkite nelepių gėlių (įvairioms oro sąlygoms atspariausi serenčiai, mandevilės ir pelargonijos). Po darbų nepamirškite ir stabtelti bei pasimelsti už mirusįjį – taip pajusite dar didesnę bendrystę ir ramybę.
Visi, kurių tėvai išėjo neseniai, o skausmas vis dar nepakeliamai stiprus: duokite savo gedului tiek laiko, kiek reikia, išjauskite niūrius jausmus ir nepamirškite jais pasidalinti su artimaisiais. Atslūgus emocijoms, būtinai pasirūpinkite savo tėvo kapavietės įrengimu bei antkapiu, jei to dar nespėjo padaryti kiti šeimos nariai. Antkapis turėtų atspindėti jūsų artimojo asmenybę – juk būtent šis monumentas visuomet jums primins tokį tėvo paveikslą, kokį susikūrėte per visą bendrai nugyventą gyvenimą.
„Vienuolių akmenys“ meistrai jūsų artimųjų atminties įamžinimu rūpinasi jau 20 metų – mes išklausome, įsigiliname ir patariame, kaip jums svarbius atsiminimus paversti realybe. Visuomet esame pasirengę padėti rasti tinkamiausią sprendimą – pagal jūsų skonį parinkti antkapio spalvas ir linijas, klasikinį ar modernų dizainą. Taip pat atliekame visus kitus reikalingus darbus – nuo kapaviečių betonavimo ir montavimo iki užpylimo skalda.
Patys pjaustome ir apdirbame rinktinius, aukštos kokybės akmenis. „Vienuolių akmenys“ veikla taip pat paremta pamatinėmis vertybėmis – pagarba ir dėmesiu mirusiems bei jų artimiesiems. Taigi galite būti ramūs, jog jūsų unikaliais poreikiais ir velionių atminimu tokiu jautriu laiku bus visapusiškai ir atidžiai pasirūpinta.
Daugiau informacijos ir kontaktus rasite tinklapyje www.vienuoliuakmenys.lt.
