Pasak docentės, savo profesinei veiklai mes skiriame daug pastangų, renkame žinias, gauname diplomus, įrodančius, kad turime reikalingas kompetencijas. O štai tam, kad mokėtume būti tėvais, mes dažniausiai nesimokome – arba, teisingiau kalbant, mokėmės, tačiau labai seniai iš galimai netobulų mokytojų.
„Tėvais mes negimstame – dažniausiai tęsiame savo tėvų auklėjimo modelius. O jei tėvų auklėjimo būdai mums atrodo netinkami, juos pakeičiame. Tačiau auklėti vaikus kitaip, nei patys buvome matę ir patyrę, yra labai nauja, tai gali būti ypač sudėtinga, nes dažnai nebežinome, kaip elgtis“, – pastebi Tėvų akademijos steigėja.
Tėvams reikia palaikymo
VDU Tėvų akademija – tai paskaitų-susitikimų ciklas, kurių metu kas mėnesį įžvalgomis ir patarimais su tėvais dalinasi socialinio darbo specialistai, sociologai, psichologai ir įvairių kitų sričių universiteto ekspertai. Mintis inicijuoti tokį paskaitų ciklą kilo mokslininkams nusprendus atiduoti savotišką duoklę visuomenei – išeiti už universiteto ribų ir pasidalinti moksliniu ir praktiniu įdirbiu su tėvais. Iniciatyva išliko populiari ir šiemet, nepaisant pandemijos – pradėjus rengti paskaitas nuotoliniu būdu jose aktyviai dalyvauja tėvai iš visos Lietuvos.
Auklėti vaikus kitaip, nei patys buvome matę ir patyrę, yra labai nauja, tai gali būti ypač sudėtinga, nes dažnai nebežinome, kaip elgtis.
Pasak doc. dr. J.Vyšniauskytės-Rimkienės, tėvai šiandien jau yra gerokai sąmoningesni ir atsakingesni nei anksčiau – tą patvirtina ir augantis susidomėjimas paskaitomis ir įvairiais seminarais tėvystės temomis.
„Ypač džiugina, kad ne tik mamos, bet ir tėčiai lanko Tėvų akademiją ir kitus pozityvios tėvystės mokymus, vis drąsiau klausia, dalijasi patirtimi. Pajutę šiltą lektorių ar grupės vadovų požiūrį, tėvai atsipalaiduoja, leidžia sau būti tikrais, o ne tobulais tėvais – juk tobulų tėvų nėra ir vaikams tokių nereikia. Vaikams reikia tikrų – jaučiančių, klausančių, kalbančių, save ir vaikus gerbiančių, drausminančių, o svarbiausia mylinčių tėvų!“, – tikina docentė.
Atsižvelgiant į realijas – paskaitos per nuotolį
Tėvų akademija, reaguodama į pandemijos situaciją šalyje ir prisitaikydama prie naujų reikalavimų renginiams, jau persikėlė į nuotolinę erdvę. Pirmame nuotoliniame susitikime gausiai dalyvavę tėvai noriai įsitraukė į pateiktas interaktyvias veiklas – organizatorių teigimu, jos iš tiesų įmanomos net ir nuotolinėje aplinkoje.
Ne tik užsiėmimo formatas, bet ir jo tema buvo pasiūlyta atsižvelgiant į šių dienų aktualijas – tai darbo ir šeimos vaidmenų suderinimas, kuris tampa vis didesniu iššūkiu. Užsiėmimo vedėjai, doc. dr. Aurelija Stelmokienė ir doktorantas Tadas Vadvilavičius, pakvietė susipažinti su būdais praturtinti darbo ir šeimos vaidmenis.
„Pakvietėme praktiškai įsitikinti, jog žinias bei įgūdžius, įgytus darbe, galima panaudoti šeimoje, ir atvirkščiai – kad šeimos patirtimi galima pasiremti atliekant darbines užduotis. Be to, teigiamas emocijas, savirealizacijos išgyvenimus, patirtus šeimoje, nesunku perkelti į darbą ir atvirkščiai, iš darbo į šeimą. Praktiniai patarimai, kaip tai įgyvendinti, sulaukė didžiausio dalyvių susidomėjimo“, – pasakoja docentė A.Stelmokienė.
Skaičiai kalba už save
Tėvų akademijos iniciatorių teigimu, ši iniciatyva, kuri tėvams suteikė universitetinę erdvę, leidžiančią jiems tobulėti, pasiteisino – tai patvirtina aktyvus tėvų dalyvavimas ir jų įvairovė.
Per ketverius metus pasitaikė situacijų, kai tėvai netilpo auditorijoje, reikėjo ieškoti didesnių salių. Tačiau organizatorius džiugina ne tik dalyvių skaičiai, rodantys tėvų susidomėjimą tėvystės temomis, bet ir patys į šiuos susitikimus atvykusieji. Tarp jų buvo ir tokių, kurie dar neturi savo vaikų, tačiau iš anksto nori ruoštis šiam būsimam vaidmeniui.
Paskaitose dalyvauja ne tik Kauno miesto, bet ir rajono bei regiono mamos ir tėčiai. Be to, pradėjus paskaitas vesti nuotoliniu būdu, atsirado galimybė pasiekti ir tėvus iš kitų Lietuvos miestų bei suteikti galimybes dalyvauti gausesniam besidominčiųjų tėvystės temomis būriui.
Paaugliams tėvų dėmesys itin reikalingas
Kaip ir tarp visų paskaitų, skirtų tėvams, taip ir Tėvų akademijoje, pati populiariausia tema yra paauglystė. Nenuostabu, jog didelį dalyvių dėmesį pritraukia laikas, kai tėvams tenka susidurti su nemažais iššūkiais.
„Atėjus paauglystei, tėvai dažnai jau nebegali įprastu auklėjimu paveikti atžalos – todėl būtent šiame laike žymiai didesnis tėvų skaičius pradeda domėtis vaikų auklėjimo ir elgesio klausimais. O mes, pagalbos specialistai – socialiniai darbuotojai ir psichologai – sulaukiame žymiai daugiau tėvų savo kabinetuose.
Svarbu paneigti mitą, jog paaugliams tėvų dėmesys nereikalingas – ir tyrimai, ir tiesioginė socialinių darbuotojų, psichologų praktika rodo, jog yra priešingai, tėvų vaidmuo paauglių gyvenime ypač svarbus“, – sako doc. J.Vyšniauskytė-Rimkienė, kuri taip pat vadovauja ir Paramos šeimai centrui „Darnūs namai“.
Anot jos, paauglystė sudėtinga ne tik dėl besikeičiančio kūno, emocijų, smegenų pokyčių ar santykių su bendraamžiais ir suaugusiais – tuo metu, kai vaikai žengia į paauglystę, tėvai kaip tik jaučiasi galintys skirti daugiau laiko karjerai, todėl atsitraukia ir mažiau jaučia, kuo gyvena jų bręstanti atžala. Tačiau visi raidos pokyčiai ir tėvų mažesnis teigiamas dėmesys paaugliui gali tapti nebepakeliama našta.
Nors bręstantis vaikas mus dažnai tiesiogiai atstumia, viduje jis labai nori mūsų meilės – tai pamatinis žmogaus poreikis.
„Skaitmeninio pasaulio spaudimas taip pat reikšmingas – čia visada paauglys ras, kas už jį „kietesnis“, plonesnis, gražesnis, sėkmingesnis ir taip toliau, o tai tik dar daugiau jam kelia įtampą. Tuo tarpu šilti ir geri santykiai su tėvais yra geriausia vaiko apsauga nuo išorinio gyvenimo negandų. Tad nors bręstantis vaikas mus dažnai tiesiogiai atstumia, viduje jis labai nori mūsų meilės – tai pamatinis žmogaus poreikis“, – pabrėžia pašnekovė, rekomenduojanti tėvams kurti ir palaikyti nuolatinį santykį, ryšį su savo paaugliu vaiku.
Patirtimi dalinasi įvairių sričių specialistai
VDU Tėvų akademija yra išskirtinė iniciatyva ne tik Lietuvoje, bet ir kitur pasaulyje – paprastai JAV ir Europoje analogiškas iniciatyvas organizuoja ne universitetai, o socialinių paslaugų centrai ar nevyriausybinės organizacijos. Tačiau, doc. J.Vyšniauskytės-Rimkienės teigimu, universiteto rėmuose ją inicijuoti yra galbūt net parankiau.
Tėvystei skirtose paskaitose-susitikimuose įžvalgomis dalinasi ne tik VDU Socialinių mokslų fakultete dirbantys psichologai, sociologai, socialinio darbo ekspertai, bet ir kitų fakultetų dėstytojai, edukologai, ekonomikos, finansų specialistai. Tarpdiscipliniškumas, palaikomas universitete, leidžia įvairiapusiškai aptarti tėvystės iššūkius.
„Tačiau akademijoje tėvai gali ne tik susipažinti su aktualiomis naujausiomis mokslo žiniomis – jie patys kviečiami drąsiai kelti klausimus, diskutuoti, dalintis pastabomis ar klausti patarimo“, – akcentuoja docentė.
Sąmoningam vaikų auklėjimui skirtose paskaitose per pastaruosius ketverius metus buvo paliestos pačios įvairiausios temos – nuo vaikų gabumų ugdymo ar neįgalių vaikų auginimo iki finansinio ir informacinio raštingumo, streso valdymo bei paauglių seksualumo.
Pozityvi tėvystė – pagarba grįstas ryšys su vaiku
Akademijos iniciatorė pasakoja, kad tėvystės tema yra jai itin artima – profesiniame lygmenyje mokslininkė ja domisi jau dešimtmetį. „Pozityvi tėvystė – tai nuolat palaikomas ryšys tarp tėvo ir vaiko, įskaitant nuoseklų ir besąlygišką rūpinimąsi vaiku, jo ugdymą, bendravimą su juo, įgalinimą, su pagarba ir be prievartos“, – apibendrina docentė.
Dirbdama tiek kaip mokslininkė, tiek kaip praktikė, tiesiogiai bendraujanti su tėvais, doc. J.Vyšniauskytė-Rimkienė sako pamačiusi, kad tėvai jautė realų poreikį susipažinti su profesionalų, mokslininkų patarimais apie tėvystę. Tai ir paskatino įsteigti Tėvų akademiją – iniciatyvą, kuri būtų lengvai prieinama, nemokama, organizuojama patogiu laiku po darbo, periodiškai ir nuosekliai.
