Tai atskleidė Švedijoje atliktas tyrimas, kurio metu buvo apklausta ir ištirta 10 tūkst. šeimų su vaikais, kurių amžius buvo nuo 2 iki 14 metų. Vaikai dar nesirgo diabetu, ir buvo tiriama, ar šeimoje buvo kokių nors konfliktų, socialinių darbuotojų įsikišimo ar nedarbingumo atvejų.
Tėvams buvo užduodami klausimai, susiję su stresu, nerimu, gyvenimo iššūkiais. Vėliau 58 vaikams iš tirtų šeimų buvo diagnozuotas pirmojo tipo cukrinis diabetas.
Tyrėjai tvirtina, jog stresinių situacijų šeimoje sunku išvengti, tačiau šeimos turi išlikti vieningos.
Kol kas neaišku, kokios tiksliai yra cukrinio diabeto atsiradimo priežastys, tačiau dažniausiai jis pradeda vystytis tada, kai imuninė sistema sunaikina kasoje beta ląsteles, kurios išskiria insuliną.
Aplinkos veiksniai, pavyzdžiui, virusinės infekcijos, mitybos įpročiai, vaiko gimimo svoris bei greitas jo padidėjimas ar patiriamas stresas, yra rizikos faktoriai, dėl kurių gali išsivystyti cukrinis diabetas.
Naujas tyrimas aiškinosi, ar psichologinis stresas, kurį vaikas patiria beveik nuo gimimo iki 14 metų, gali padidinti tikimybę susirgti diabetu.
Taip pat skaitykite: Kita lieknumo kulto pusė: kokie sveikatos pavojai tyko „lieknųjų nutukėlių“
Tyrėjai aiškina, jog sergančių diabetu vaikų skaičius didėja daugumoje šalių, todėl aplinkos veiksniai yra tiriami dar intensyviau nei anksčiau.
Išsiaiškinta, jog sudėtingas šeiminis gyvenimas ir stresinės situacijos yra rizikos veiksniai vaikui dar iki 14 metų susirgti pirmojo tipo cukriniu diabetu.
Genetika yra dar vienas svarbus faktorius. Vaikui, kuris turi bent vieną diabetu sergantį tėvą, yra 12 kartų didesnė tikimybė taip pat sirgti šia liga.
Tyrimo iniciatoriai sako, jog stresinės situacijos šeimoje gali turėti įtakos insulino atsparumui. Tam įtakos turi ir padidėjęs streso hormono kortizolio kiekis.
Tyrėjai padarė išvadas: palyginti su prėjusiais tyrimais, šio naujo tyrimo metu išsiaiškinta, jog sudėtingas šeiminis gyvenimas ir stresinės situacijos yra rizikos veiksniai vaikui dar iki 14 metų susirgti pirmojo tipo cukriniu diabetu.
Šis tyrimas aiškinosi, kokias situacijas išgyvena vaikai dar iki diabeto diagnozės, tačiau reikalingi tolimesni tyrimai, kurie patvirtintų, ar psichologinis stresas turi įtakos imuninei sistemai. Taip pat reikia toliau tyrinėti, kiek įtakos turi genetiniai faktoriai, infekcijų plitimas ir beta ląstelių funkcija.
Taip pat skaitykite: Kodėl blogai valgyti saldumynus
Didelė dalis žmonių turi antrojo tipo cukrinį diabetą, kuris susijęs su nutukimu, tačiau daugiau kaip 95 proc. diabeto atvejų sudaro būtent sergantys vaikai, kuriems vystosi pirmojo tipo diabetas, o pastaraisiais metais jų skaičius dar padidėjo.
Tyrimas buvo atliktas Švedijos Linkopingo universitete ir paskelbtas „Diabetologia“ žurnale.
