„Kad žmogus pasikeistų, pirmiausia reikia keisti jo požiūrį“ – sako psichologė, STEP programų tėvams bei mokytojams koordinatorė dr. Jolita Jonynienė. Ir pabrėžia, kad vienas svarbiausių aspektų mokymosi procese yra ryšio tarp mokytojo ir mokinio kūrimas, kuris yra nenutrūkstamas procesas. Su dr. J.Jonyniene kalbamės apie specialiai mokytojams sukurtą programą STEP-M, kuri ir padeda šiems teigiamiems procesams prasidėti bei įgyti tęstinumą.
– Papasakokite, kas tai yra STEP – M?
– STEP-M – tai psichoedukacinė (psichologinė ir mokomi) programa mokytojams, kuria yra siekiama stiprinti pagarbaus ugdymo įgūdžius. Ja mes drąsiname mokytojus naudoti pagarbaus drausminimo metodus. Mes laikomės prielaidos, kad mokytojai turi daug žinių – juk jie dalyvauja įvairiuose seminaruose, konferencijose, mokymuose, kvalifikacijos kėlimo kursuose. Mūsų tikslas padėti tas žinias atnaujinti ir iškelti į paviršių pagrindines – tas, kurių pedagogams reikia labiausiai. Kartu siekiame padrąsinti turimas žinias pritaikyti praktikoje.
– Kaip gimė idėja sukurti tokią programą?
– Nuo 2010 m. VšĮ „Drąsa augti“ komanda vedame STEP grupes tėvams. Tai pozityvios tėvystės įgūdžių stiprinimo programa. Ją per dešimtmetį baigė apie 6000 tėvų Lietuvoje. Išgirdome, kad didelė dalis tėvų kalba apie tai, kad mes stengiamės, mes keičiamės, mes taikome pagarbaus drausminimo metodus namie, tačiau kitose erdvėse, pavyzdžiui mokykloje, vaikas susiduria su visai kita realybe ir drausminimo kultūra. Atsirado prašymas, kad tuos dalykus, kurių mokote mus, kokiu nors būdu perduokite ir mūsų vaikų mokytojams. Juk, kad vaikas formuotųsi nuosekliai, jam reikia vieningo ribų nubrėžimo ir etinių sprendimų.
Tėvai kartojo, kad mokytojai sutrikę, pavargę, nesupranta vaikų. Tad įkvėpti šio poreikio, matydami šiuolaikinius vaikus ir, pagaliau, nuo besikartojančių situacijų pervargusius mokytojus, pagalvojome, kad STEP programa galėtų būti naudinga ir pedagogams. Juolab, kad pasaulinėje praktikoje ji yra taikoma ir jiems.
– Kaip ir kokių šalių patirtį adaptavote kurdami STEP-M?
– Šios programos pirminė versija buvo sukurta JAV dar 1980 m. ir vadinosi STET (angl. STET: Systematic Training for Effective Teaching). Laiko atotrūkis – viena pagrindinių priežasčių, kodėl amerikietiško originalo nesiėmėme įgyvendinti Lietuvoje. 2017 m. VšĮ „Drąsa augti“ komanda (aš pati kartu su Aušra Nore, Jūrate Lietuvnikiene, Audrone Kerpaite, Ijola Petrauskiene ir Rūta Lingyte) pradėjome modifikuoti senosios amerikietiškos STET programos turinį, kurį pildėme dirbant su tėvais STEP grupėse per aštuonerius darbo metus įgyta patirtimi. Po 2 metų sistemingo darbo, 2019 m. rudenį pagaliau pristatėme mūsų versiją – STEP-M programą.
Adaptuodami programą ir kurdami savo versiją mes daug dėmesio skyrėme jausmams ir jų įvairovei aptarti. Grupėse su mokytojais diskutuojame apie tai, kaip suprasti, ką vaikas jaučia, kaip kalbėti su vaiku ir kaip įvardinti savo kaip mokytojo jausmu, pvz., aš dabar susierzinau ar supykau ir kaip mano elgesys tai rodo. Kalbamės apie tai, kaip padrąsinti, pastiprinti mokinį ir kaip jam nubrėžti ribas. Iš esmės mes siekiame duoti mokytojui konkrečius praktinius įrankius, kuriuos jis galėtų taikyti savo darbo metu klasėje.
Pedagogas universitete visų pirma yra ruošiamas mokyti. Tačiau mes laikomės nuomonės, kad norėdamas vaiką išmokyti, tu turi atrasti kelią, kaip iki to vaiko prieiti, užmegzti su juo kažkokį ryšį – tik tuomet pavyks sėkmingai perteikti ugdomąją medžiagą. Su vienais vaikais tas ryšys užsimezga vos ne akimirksniu, tačiau su kitais tenka šiek padirbėti, kitaip jie visai nenorės daryti to, kas jiems sakoma, tiesiog nepriims informacijos. Ugdant vaikus būna visokių probleminių situacijų. Tik tada, kai esi ryšyje su vaikais – tu juos supranti ir jie supranta tave, gali juos ko nors išmokyti. Tad STEP-M ir yra apie tai, kaip padėti mokytojui prieiti prie savo mokinių ir būti su jais.
– Ar visi mokytojai sutinka su tokiu požiūriu?
– Yra grupė mokytojų, kurie turi nusistatymą, jog jų darbas yra išmokyti, o vaikai tiesiog savaime privalo jų klausyti. Bet ką tuomet daro mokiniai? Jie atsisako paklusti, jei pamato, arba tiesiog mano, kad yra elgiamasi kaip nors nesąžiningai. Mokytojai nori, kad vaikai juos gerbtų – bet ar visuomet jie patys pagarbiai elgiasi su vaiku? Tuomet kyla sunkumų. Ryšys yra procesas, nesvarbu ar kalbama apie ryšį su vaiku šeimoje ar klasėje – vieną dieną aš galiu labai stipriai padirbėti, kad tą ryšį sukurčiau, o kitą dieną savo veiksmu jį visiškai sužlugdyti.
Kad žmogus, šiuo atveju – mokytojas pasikeistų, visų pirma reikia keisti jo požiūrį. Bet, pvz., jei pedagogas ugdymo įstaigoje dirba 30 metų, pakeisti požiūrį nėra lengva. Tokiais atvejais ypatingai džiugina, kai po 3 mėnesių grupinių užsiėmimo ciklo mokytos ištaria: „Žinote, aš gal truputėlį kitaip pradėjau galvoti...“.
– Papasakokite plačiau – kaip jūs dirbate?
– Lietuvoje mes dirbame grupėmis, kuriose susitinkame su nuo 8 iki 10 mokytojų. Visos programos metu turime 10 susitikimų, kurie paprastai vyksta popietėmis, kada mokytojai jau baigę pamokas, gal net spėję atsikvėpti valandą kitą. Mes dirbame ne paskaitų principu – siekiame, kad mokytojas maksimaliai mokytųsi pats, o grupės moderatorius būtų tarsi vedlys, kuris atreaguoja, nukreipia reikiama linkme. Mūsų darbas yra pasiūlyti kuo įvairesnius įrankius, tuo tarpu mokytojo pagrindinė užduotis – pabandyti tai pritaikyti klasėje ar individuliai su mokiniais.
Vieno 3 valandų trukmės susitikimo metu dirbame keliais būdais: pradžioje visuomet skiriame laiko bendroms temoms, pakalbame, su kuo mokytojas ateina, kaip jis jaučiasi, aptariame atliktus namų darbus (ką jis išbandė pritaikyti praktiškai). Antrojoje užsiėmimo dalyje imamės aptarti tekstą, kurį mokytojas turėjo perskaityti Mokytojo knygoje. Ši knyga yra tarsi vadovėlis, su kuriuo dirbame. Kartu tai ir savotiškos pratybos, nes ten yra klausimai, į kuriuos ruošiantis reikia atsakyti. Per savaitę laiko mokytojas turi perskaityti vieną knygos skyrių, kurį ir aptariame užsiėmimo metu. Būna įdomu matyti, kaip skirtingai tą pačią medžiagą mokytojai suprato. Arba nesuprato. Tad maždaug valanda užsiėmimo yra skiriama skaitytos temos analizei, atsakymams į kilusius klausimus.
Galiausiai visuomet turime praktinę užduotį, kurios metu modeliuojame įvairias situacijas ir bandome taikyti teorines žinias. Dažnai patys mokytojai prisimena netgi skaičiuojančias gerą dešimtmetį situacijas, labiausiai įstrigusius atvejus, kurie kažkada jiems buvo iškilę – juos aptariame, ieškome galimų konstruktyvių reagavimo bei sprendimo būdų. Tokiu būdu programa tampa ne paskaitų ciklu, ne atvejų analizės grupele, bet kompleksiniais mokymais ir praktinių įgūdžių stiprinimo kursu.
– Kaip manote, ar ši programa jau prigijo, pasiteisino Lietuvos mokyklose?
– Apie prigijimą kalbėti kol kas nedrįsčiau, nes mūsų dar tik pradžia ir laukia ilgas bei įdomus kelias. Kol kas programa 2019 m. spalio – 2021 m. sausio mėn. buvo įgyvendinta penkiose Kauno miesto mokyklose 7 suformuotose grupėse: Kauno „Varpelio“ pradinėje mokykloje, Kauno M. Mažvydo progimnazijoje, Kauno J.Grušo meno gimnazijoje, Kauno Veršvų gimnazijoje, Kauno Milikonių progimnazijoje, joje sudalyvavo apie 65 mokytojus. Programos susitikimus vedė 6 patyrę STEP grupių vadovai (psichologai, andragogai), rengę šią kvalifikacijos tobulinimo programą: dr. Jolita Jonynienė, Aušra Norė, Jūratė Lietuvnikienė, Rūta Lingytė, Audronė Kerpaitė, Ijola Petrauskienė. Karantino akivaizdoje programos sąmoningai nevykdėme, nes mokytojai turėjo kitų papildomų, su nuotoliniu mokymu susijusių iššūkių.
– O kaip su finansavimu – ar mokytojai patys moka už dalyvavimą programoje?
– Programa buvo rengiama savanoriškais pagrindais ir iš pradžių įgyvendinama VšĮ „Drąsa augti“ bei kelių programoje dalyvavusių ugdymo įstaigų lėšomis. 2020 m. parengėme projektą „STEP-M programa – mokyklos bendruomenei stiprinti, drąsinti, tikėti“ bei gavome Sveikatos stiprinimo fondo finansavimą – taip atsirado galimybė pakviesti į programą kur kas daugiau mokytojų iš platesnio rato ugdymo įstaigų. Projektą administruoja LR Sveikatos apsaugos ministerija.
– Ką programą baigę mokytojai mano apie STEP-M?
– Mes visada kalbam su programos dalyviais ir analizuojam jų atsiliepimus. Džiugu, kad mokytojai mini tuos dalykus, kuriuos kaip uždavinius kurdami programą ir kėlėme.
Pirma, mokytojai akcentuoja, kad STEP-M jiems buvo galimybė pagilinti žinias ne tik paskaitant teoriją, bet ir aiškinantis, diskutuojant, pasimokant iš kitų patirties. Jie džiaugiasi, kad tai praktiniai mokymai su realiomis situacijomis. Mokytojams svarbi galimybė sukurti abipusį pagarbų santykį su mokiniais ir mes duodame praktinius įrankius kaip to pasiekti.
Taip pat siekiame, kad mokymų popietė būtų laikas jos dalyviui pažvelgti į save kaip į mokytoją – išsikelti klausimą: „Aš kaip mokytojas – koks aš esu?“. Ir džiaugiamės girdėdami, kad programos dėka padedame sustiprinti mokytojo savivertę – tikėjimą, jog jie yra sėkmingi savo profesijos atstovai.
Taip pat mokytojai programos metu pajunta pozityvų bendrumo, darbo ir bendravimo, bendradarbiavimo komandoje jausmą. Itin džiugina, tokie pasakymai kaip: „Mes 20 metų dirbame vienoje įstaigoje, bet aš nei karto su tuo žmogumi negėriau kavos“. Mūsų programos dėka mokytojai atranda galimybę pažinti kolegą – iškilus problemai jie jau nebijos kreiptis vienas į kitą pagalbos ir patarti, kaip spręsti sunkumus.
Galiausiai, kuomet grupė vienos įstaigos pedagogų dalyvauja mūsų programoje, jie netrunka pastebėti, kad jie ne tik kaip specialistai pradėjo kalbėtis viena kalba, bet ir pradėjo geriau susikalbėti su STEP programą baigusiais mokinių tėvais. Tai taip pat prisideda prie bendrystės jausmo, kuris yra vienas svarbiausių, kad žmogus galėtų džiaugtis tuo, ką daro.
Pradžioje kai kuriuos mokytojus gąsdina programos ilgumas. Tačiau paskutinių susitikimų metu būna klausiama, ar negalėtume jų kokiu nors būdu pratęsti. Džiaugiamės, kad kol vykdėme programą beveik nepatyrėme užsiregistravusių ir pradėjusių lankyti pedagogų nubyrėjimo.
– Ar ir kada planuojate formuoti naujas grupes?
– Džiaugiamės, kad šiuo metu pedagogus galime pakviesti prisijungti į naujas grupes. Planuojame suburti 12 naujų grupių, kuriose užsiėmimai vyks nuo kovo pradžios iki birželio vidurio. Šios grupės yra projekto „STEP-M programa – mokyklos bendruomenei stiprinti, drąsinti, tikėti“ dalis. Šiuo metu programą įgyvendiname su pradinių klasių mokytojais ir priešmokyklinio ugdymo specialistais. Kaip ir praėjusį kartą, didžioji dalis grupių bus formuojama atskirose ugdymo įstaigose.
Visgi ne visuomet ugdymo įstaigoje pavyksta suburti norinčiųjų dalyvauti grupę, tad šį kart planuojame pasiūlyti bent porą grupių, į kurias galės jungtis susidomėję pavieniai mokytojai iš skirtingų ugdymo įstaigų. Iš viso 100-110 mokytojų turės galimybę dalyvauti STEP-M programoje. Kol kas dar neturime atrinkę konkrečių mokyklų. Esame pasiruošę nuotoliniu būdu vesti grupes ir toms mokykloms, kurios yra nutolę nuo didžiųjų miestų.
Be to, visus susidomėjusius Lietuvos pradinių mokyklų vadovaus, mokytojus ir pagalbos vaikui specialistus kviečiame registruotis ir jungtis į 2021 m. vasario 17 d. vyksiančią nuotolinę konferenciją „Psichoemocinio klimato ugdymo įstaigose praktiniai metodai“. Joje plačiau pristatysime STEP-M programą.
Registracija vyksta iki 2021-02-15, 14:00 val.
Registruotis galima paspaudus nuorodą: https://forms.gle/g11rNBh4ZAVHpt9E8
