Dažnu atveju, laiko knygai, serialui, mėgstamam sportui ar tiesiog ramiam poilsiui karštoje vonioje stigti pradeda gimus vaikams. Savi poreikiai atsiduria antrame plane, nes visas laikas, regis, turi būti skirtas naujiems šeimos nariams.
IKEA tyrimo „Gyvenimas namuose“ metu net 54 proc. apklausoje dalyvavusių mažus vaikus auginančių tėvų rūpinimąsi kitais įvardija kaip pagrindinę kliūtį privatumui. Lygiai tiek pat tėvų nurodo, kad pritrūksta laiko sau. Tačiau pats tris vaikus auginantis psichologas Paulius Rakštikas perspėja, kad visiškai pamiršę savo poreikius tėvai, tam tikra prasme, daro žalą savo vaikams. Mat savo pavyzdžiu jie atžaloms siunčia netinkamą žinutę.
„Auginantiems vaikus žmonėms laikas sau yra svarbus dėl dviejų priežasčių. Pirmoji liečia juos asmeniškai: pasirūpinę savimi, pailsėję, kupini energijos, mes galime būti tiesiog geresni tėvai savo vaikams. Kita priežastis daro įtaką vaikams: augdami jie kopijuoja tėvų ir šeimos modelį. Iš jo mokosi ir vėliau naudoja savo gyvenime. Taigi, išmokę tinkamai pasirūpinti savimi, suvokdami privataus laiko sau svarbą – jie tiesiog gebės komfortabiliau gyventi“, – sako psichologas P.Rakštikas.
Atostogos – nebūtinai yra laikas sau
Pasak specialisto, dažnai klaidingai įsivaizduojame, kad norint kaip reikiant pailsėti, laiko sau reikia labai daug. Iš tiesų, svarbiausia čia yra reguliarumas.
„Planuojant laiką sau, svarbu jo skirti kasdien bent keletą minučių. Idealu, jei tam galime skirti nuo 30 iki 60 min. ir panašiai. Savaitės eigoje reikėtų, kad jis sudarytų keletą valandų arba visą dieną nepertraukiamo laiko susikaupimui, savo pomėgiams, žaidimui ir panašiai“, – atkreipia dėmesį pašnekovas.
Įsisukus į rutiną, iš jos „iššokti“ sunku kaip iš greitai važiuojančio traukinio. Tačiau klysta, kurie mano, neturintys laiko savo pomėgiams ar tiesiog poilsiui. „Laiko stygius yra ne faktas, o psichologinė nuostata. Dėl to svarbu sau priminti, kad kai aš nespėju, pirmiausia šis jausmas gimsta galvoje ir tik paskui keliauja į išorę“, – tikina psichologas.
Auksinė taisyklė: privatus laikas turėtų būti nepertraukiamas
IKEA tyrime „Gyvenimas namuose“ net 72 porc. lietuvių teigė, kad geriausia vieta skirti laiko sau yra namai. Tačiau kone vienas iš trijų tyrimo dalyvių namuose laiko ir erdvės sau neranda.
Tačiau tris vaikus auginantis psichologas P.Rakštikas teigia, kad norint susikurti privačią erdvę, dažnu atveju nereikia net atskiro kambario. Neutralia teritorija poilsiui gali tapti patogi sofa ar kėdė. Svarbiausia aiškiai su namiškiais sutarti, kad privataus laiko metu, žmogui nebus trukdoma.
„Privatų laiką galime skirstyti trimis būdais: pagal veiklą, vietą arba laiką. Pavyzdžiui, šeimoje susitariame, kad tuomet, kai šeimos narys atlieka tam tikrą veiklą, mes jam netrukdome. Tai gali būti muzikos klausymas, maisto gaminimas, skaitymas ir pan. Taip pat galime susitarti, kad tam tikras laikas, pavyzdžiui, nuo 21 val. iki 22 val. yra tylos laikas namuose. Tai yra oficialu ir visiems žinoma. Arba galime turėti tam tikrą erdvę – kambarį, kėdę, stalą – kurioje būdamas žmogus tarsi jaučiasi patekęs į neutralią zoną, kur jam kiti netrukdo“, – sakė psichologas.
Nuo ko pradėti? P.Rakštiko teigimu, receptas yra gana universalus ir daugeliui žinomas, jis tinka ne tik ieškantiems laiko sau, bet ir sprendžiantiems bet kokias kitas šeimos problemas: „Pirmas žingsnis yra klausyti, tuomet klausti, siūlyti, dalintis, prašyti ir dėkoti. Šie žodžiai apima daug sprendimo būdų“.
Tik pailsėję tampame geresni kitiems
Tėvai, auginantys mažus vaikus, paprastai guodžia save mintimi, kad palengvėjimas ateis po kelerių metų – vaikams paaugus ir tapus savarankiškais. Tuo savęs raminti negali tie, kuriems ant pečių gula kitokių rūpesčių našta: pavyzdžiui, sergančių ar senyvo amžiaus artimųjų globa.
Neretai tokių rūpesčių prispaustas žmogus jaučiasi tarsi patekęs į aklavietę – visą savo laisvą laiką jis skiria globotiniui, o pasirūpinti savimi pamiršta arba tiesiog nebeturi jėgų. Tokiais atvejais, pasak psichologo, itin praverčia prisiminti, kad nesame nepakeičiami ir visagaliai.
„Sergant, senstant namų aplinkoje gyvenantiems artimiesiems tenka teikti dar daugiau pagalbos negu auginant vaikus. Dėl to svarbu sau priminti, kad mes nesame nepakeičiami žmonės. Tokia nuomonė klaidinga“, – sako P.Rakštikas.
IKEA tyrimo duomenimis, 19 proc. apklaustų žmonių mano, kad paprašę privatumo įžeis kitus. Tačiau, psichologas teigia priešingai: „Verta pasitelkti aplinkinių pagalbą, paprašyti jos. Nes tik pailsėję galėsime kitiems pasiūlyti geresnę savęs versiją“.
Neturite pomėgių? Keiskite rutiną
Kaip asmeninį laiką išnaudoti kokybiškai? Dauguma lietuvių mini, jog tuo metu veikia tai, ką mėgsta: sportuoja, klauso muzikos, skaito ir pan.
„Galime atsigręžti į savo pomėgius, bet galime tą laiką sau skirti kitokiai, nei esame įpratę kasdien, veiklai. Pavyzdžiui, jeigu kasdienybėje daug skubėjimo, fizinio aktyvumo – laikas sau galėtų būti ramesnis: užsiimant rankdarbiais, knygos skaitymu ir pan. Ir priešingai: jeigu darbas yra sėslus – fizinio aktyvumo vertėtų įtraukti daugiau“, – patarė pašnekovas.
O kiek privatumo yra jūsų gyvenime? Kviečiame atlikti testą: https://lifeathome.ikea.com/lt/
