85 proc. mažamečių tiki Kalėdų Seneliu
Dar 1978 m. mokslininkų atlikta apklausa parodė, kad apie 85 proc. keturmečių tvirtai tiki, kad Kalėdų Senelis yra. Tarp šešiamečių tokių jau šiek tiek mažiau, bet vis tiek daug – 65 proc. Kalėdų seneliu vis dar tiki 25 proc. aštuonmečių. Įdomiausia, kad šie skaičiai, pasak mokslininkų, nekinta, t. y. ir dabar yra panašūs.
Žurnale „Journal of Cognition and Development in 2011“ publikuotas tyrimas vėlgi parodė, kad 83 proc. penkiamečių tiki Kalėdų Seneliu.
Vaikai pradeda tikėti, kad egzistuoja Kalėdų Senelis, maždaug nuo trejų–ketverių metų, o ypač stiprus šis tikėjimas tarp ketverių–aštuonerių metų vaikų.
„Dabartiniai tyrimai patvirtina, kad anksčiau minėti 85 proc. yra teisingi“, – teigė JAV George Mason universiteto taikomosios psichologijos docentė Thalia Goldstein. Pasak jos, vaikai pradeda tikėti, kad egzistuoja Kalėdų Senelis, maždaug nuo trejų–ketverių metų, o ypač stiprus šis tikėjimas tarp ketverių–aštuonerių metų vaikų. Nuo aštuonerių metų vaikai pradeda suvokti, kas iš tiesų yra Kalėdų Senelis, ir jų tikėjimas mistiniu personažu ima mažėti, rašo CNN.
Pasak 2013 m. atliktos apklausos, apie tris ketvirtadalius amerikiečių teigia, kad vaikystėje patyrė Kalėdų Senelio apsilankymą per didžiąją metų šventę. Kiekvienas penktas suaugusysis teigia, kad namuose yra vaikų, tikinčių, kad Kalėdų Senelis tikrai egzistuoja.
Tuo tarpu Jungtinėje Karalystėje iš 161 apklausto tėvo 92,5 proc. teigė, kad jų vaikams iki aštuonerių metų Kalėdų Senelis buvo tikrai egzistuojantis.
Taip pat tyrimai rodo, kad kuo labiau vaikai yra paveikti Kalėdų Senelio idėjos, kuo daugiau apie jį girdi, jį mato, tuo labiau juo tiki.
Tyrimas: kuris Kalėdų Senelis yra tikras?
Th.Goldstein buvo nedidelio tyrimo, vykdyto Texaso universitete, bendraautorė. Tyrime dalyvavo 77 vaikai nuo dvejų iki dešimties metų. Likus savaitei iki Kalėdų jie buvo pakviesti į susitikimą su Kalėdų Seneliu Norwalk mokslo muziejuje.
Apklausus vaikus po renginio paaiškėjo, kad 39,2 proc. vaikų įsitikinę, kad žmogus, kuris pas juos atvyko, yra tas pats Kalėdų Senelis, kuris patenka į namus per kaminą. Dar 38,8 proc. vaikų nepatikėjo, kad tai tas pats Kalėdų Senelis, kuris ateina per Kalėdas, tačiau padarė prielaidą, kad jis taip pat gyvena Šiaurėje ir visai įmanoma, kad bendravo su tikruoju Kalėdų Seneliu. 13,8 proc. vaikų teigė, kad šis žmogus nėra tikrasis Kalėdų Senelis, tačiau turi tų pačių savybių kaip ir tikrasis Kalėdų Senelis.
Šis tyrimas nėra visai tikslus, kadangi dešimtmečiai, kurie netiki Kalėdų Seneliu, jame nedalyvavo. Jie tiesiog neatėjo į renginį, nes greičiausiai jis jiems buvo jau neįdomus.
„Vaikų amžius šiame tyrime neturėjo įtakos, tiki jie Kalėdų Seneliu ar ne, taip pat jiems neturėjo poveikio ir tėvų pasakojimai apie Kalėdų Senelį bei jo darbus. Vienintelis dalykas, kuris paveikė jų tikėjimą, kiek kitų Kalėdų Senelių šiemet jie buvo matę ir bendravę su jais“, – teigė Th.Goldstein.
Kaip atsiranda abejonės Kalėdų Seneliu
Kita vertus, amžius ir kognityvinio išsivystymo lygis visgi turi įtakos amžiui, kada vaikai pradeda nebetikėti Kalėdų Seneliu, teigė Los Angeles Vakarų kolegijos psichologas Andrew Shtulmanas. „Neatsitiktinai vaikai pradeda prarasti tikėjimą Kalėdų Seneliu pradinėse klasėse, kadangi tuo metu jiems formuojasi sudėtingesnis požiūris į tai, kas yra tikra ir netikra“, – teigė jis.
„Viename iš mūsų tyrimų paprašėme vaikų surašyti visus klausimus, kuriuos jie galėtų užduoti Kalėdų Seneliui. Mes išanalizavome šiuos klausimus, kad nustatytume, kaip jie sugeba atskirti tikrus dalykus nuo netikrų. Paaiškėjo, kad kuo geriau vaikai pasirodė mūsų kritinio mąstymo teste, tuo daugiau skepticizmo buvo jų klausimuose“, – teigė A.Shtulmanas.
Pavyzdžiui, nuo tokių klausimų, kaip „ar aukštas yra šiaurės ašigalis“, „kokie tavo elfų vardai“, jie perėjo prie labiau zonduojančių klausimų, tokių, kaip „kaip tu telpi į kaminą“, „iš kur tu žinai, koks aš buvau – bjaurus ar geras“.
Daugelis vaikų, pereidami nuo tikėjimo Kalėdų Senelių prie abejonių, jaučia pasididžiavimą, kad išsprendę savotišką mįslę. „Jie prisijungia prie labiau suaugusių žmonių, kurie nebūtinai tiki Kalėdų Seneliu, grupės“, – teigė Th.Goldstein.
„Jeigu tėvai pastebi, kad jų vaikas, nustojęs tikėti Kalėdų Seneliu, labai nusivylė, visada gali kalbėti apie Kalėdų Senelį kaip dovanojimo dvasią, taip pat apie būdus, kaip padėti kitiems arba kaip vertinti kitus, kuriems galbūt nepasisekė taip, kaip jums“, – patarė mokslininkė.
