VšĮ „Kretingos maistas“ ir UAB „Pontem“ atlikus apklausą, paaiškėjo, kad net 87 proc. suaugusiųjų mano, jog vaikams skirti patiekalai turėtų būti turtingos maistinės vertės, maistas privalo būti ne menkavertis, suteikiantis sotumo jausmą, leidžiantis jaustis žvaliems ir energingiems.
Nuo 2016 sausio 1-osios vaikų ugdymo įstaigose tiekiamuose patiekaluose ir gėrimuose pridėtinio cukraus kiekis sumažintas iki ne daugiau kaip 5 g/100 gramų, o druskos iki 1 g/100 gramų. Paklausus tėvelių, ar pritaria tokiam Sveikatos apsaugos ministerijos teisės akto pakeitimui dėl cukraus ir druskos ribojimo, paaiškėjo, kad 75 proc. pritaria, 24 proc. nepritaria, o 1 proc. nežino.
Tėvai teigia, kad druskos ir cukraus kiekis turi būti ribojamas, bet maistas neturi būti beskonis, nes vaikas jo nevalgys. Daugelis pastebėjo, kad ir namuose druskos ir cukraus kiekis yra ribojamas, tačiau tiek, kad dar, pasak jų, būtų skanu (pavyzdžiui, dažnas mini, kad arbatos be cukraus vaikas negeria, todėl duodama tik saldinta).
Sveikatai palankaus maisto technologė ir mitybos specialistė Raminta Bogušienė teigia, kad vaikas niekada ir negers nesaldžios arbatos, jei jo natūralus skonis išderintas. Valgydami gausiai cukraus ir druskos prisotintus produktus mes išderiname natūralų savo ir savo vaikų skonio suvokimą ir tampame rafinuoto skonio sistemos vergais: skanu tik tai, kas stipriai saldu ar sūru.
Specialistės tikinimu, maistas, žinoma, turi turėti skonį, kvapą, aromatą, būti patraukliai patiektas, bet tai galima pasiekti ir natūraliomis prieskoninėmis žolelėmis, prieskoniais, tinkama konsistencija.
Vaiko sveikatai geriau, kad jis mažiau suvalgytų, o ne valgytų daugiau, bet menkaverčio maisto.
Kaip teigia R.Bogušienė, tėvai, ugdymo įstaigų personalas bei kiti suaugusieji, auginantys ir maitinantys vaikus, turėtų suprasti, kad šiais laikais sergama ne nuo bado, o nuo maisto pertekliaus ir menkaverčio maisto. Vaiko sveikatai geriau, kad jis mažiau suvalgytų, o ne valgytų daugiau, bet menkaverčio maisto. Į maistą turime žiūrėti kaip į vertingų maistinių medžiagų šaltinį, padedantį vaikams augti sveikiems ir energingiems, o ne tik kaip į sotumą patenkinančią priemonę.
Jei ugdymo cukraus ir druskos kiekis mažinamas mokyklose, tai turi vykti ir namuose. Juk jei arbata mokykloje geriama su puse šaukštelio cukraus arba nesaldinta, o namuose su 2 šaukšteliais, tai, žinoma, mokykloje bus neskanu.
32 proc. tėvų pritaria tam, kad valstybė kontroliuoja vaikų maitinimą, tačiau 46 proc. teigia, kad turėtų būti atsižvelgiama į tėvų pageidavimus, 22 proc. nežino, kaip yra geriau.
Pasak R.Bogušienės, tėvų nuomonė svarbi, bet daug svarbiau ne nuomonė, nes ji skiriasi ir vienoje mokykloje, kai vieni tėvai gali reikalauti picų su bulvių traškučiais, kiti veganiško maisto, treti sveikuoliško daržovių troškinio.
Sveikatai palankaus maisto technologė ir mitybos specialistė mano, kad turi būti suburta kompetentinga maisto technologų, sveikatos specialistų, dietistų, tėvų atstovų, vaikų maitinimo organizatorių, ugdymo įstaigų personalo komanda, kurianti bei įgyvendinanti mitybos raštingumo didinimą visoje bendruomenėje.
Jos pastebėjimu, vaikai valgo ne tik namuose, mokyklose, bet ir viešojo maitinimo įstaigose, perka prekybos centruose, o pastaruose gali įsigyti maisto, kuris nėra palankus sveikatai, bet laisvai prieinamas įsigyti vaikams. Yra nemažai maisto produktų, kurie patraukliai vilioja vaikus tarsi tai sukurta jiems, bet dažnai yra pagaminti nesilaikant sveikatai palankaus maisto produktų kriterijų.
Apklausoje tėvų klausta, kokių patiekalų turėtų būti mokyklos valgykloje, kad vaikui nekiltų poreikis eiti į prekybos centrus, kioskus pirkti greitojo maisto, bulvių traškučių, kavos ir pan. Atsakymai dviprasmiški. Viena vertus, tėvai nori, kad mokyklose būtų picų, šokoladinių bandelių, mėsos kepsnių, varškės gaminių, blynelių, makaronų su vištiena, blynų, sūrelių. Kita vertus, siūloma, kad mokyklose būtų mažiau bandelių, dešrelių, saldžių gėrimų, daugiau picų, submarinų. Pasigirdo ir pageidavimų, kad būtų didesnė maisto įvairovė, daugiau vegetariškų patiekalų, didesnės porcijos, padažai patiekiami atskirai ir mažesniais kiekiais, nepilti jų tiesiai ant patiekalų.