Tyrimą inicijavo edukacinė platforma mazujuekspertumokykla.lt kartu su prekės ženklu „Danonki“ ir „Mindshare Baltics“. Jo rezultatus komentuoja „Mažųjų ekspertų mokyklos” ambasadorius, vaikų gastroenterologas doc. dr. Vaidotas Urbonas.
Didžioji dauguma tėvų Lietuvoje ir Estijoje yra įsitikinę, kad užkandžiai yra svarbi vaikų mitybos dalis, tačiau taip galvoja tik 37 proc. latvių. 74 proc. kaimynų nerimauja, kad užkandžiavimas jų vaikams neatneša nieko gero. Šį nerimą jaučiantys prisipažino 46 proc. lietuvių ir 31 proc. estų.
„Vaikai turi užkandžiauti, dėl to nereikia jaudintis. Mažieji yra gerokai aktyvesni už suaugusiuosius, be to, valgo mažesnėmis porcijomis. Todėl normalu, kad trijų pagrindinių valgymų jiems neužtenka. Rekomenduojama vaikams valgyti 5–6 kartus per dieną, taigi tarp pagrindinių valgymų jie gali suvalgyti 1–3 užkandžius”, – sako doc. dr. V.Urbonas.
Žinoma, gydytojas primena, kad pirmenybė turėtų būti teikiama sveikiems užkandžiams – daržovėms, viso grūdo košėms, vaisiams, rauginto pieno produktams ir pan.
Lietuviai ir estai jaudinasi mažiau
76 proc. tėvų Latvijoje, 65 proc. Estijoje ir 52 proc. Lietuvoje nerimauja dėl cukraus kieko vaikų užkandžiuose. 89 proc. latvių, 63 proc. lietuvių ir 64 proc. estų yra sunerimę dėl užkandžių įtakos vaikų dantims. 43 proc. lietuvių ir latvių bei 33 proc. estų nerimauja dėl kalorijų kiekio užkandžiuose. 70 proc. latvių, 44 proc. lietuvių ir 30 proc. estų jaučia nerimą dėl galimos užkandžių įtakos vaikų virškinimui.
„Cukrus išties yra aktuali tema, apie kurią pastaruoju metu kalbama nuolat. Pavyzdžiui, Amerikos širdies asociacija rekomenduoja vaikams iki 2 metų cukraus (kalbama apie visas cukraus formas) nevartoti visai. Nuo dvejų metukų maksimali rekomenduojama norma yra 25 g, tai yra maždaug 6 arbatiniai šaukšteliai. Tad jei vaikas kartą per savaitę suvalgys šokoladuką, tikrai nieko nenutiks. Jeigu vaikas daug juda, sportuoja, jam gali prireikti skubiai papildyti energijos rezervą, tuomet mažas saldumynas gali suteikti greitos energijos ir pakelti nuotaiką” , – sako doc. V.Urbonas.
Dar viena problema, kelianti susirūpinimą didžiajai daliai (70 proc.) lietuvių ir latvių bei 49 proc. estų, yra užkandžiai, kuriuos vaikas valgo tuomet, kai tėvai nemato: prižiūrimi auklių, senelių, kitų šeimos narių. Daugiau nei 40 proc. tėvų pripažino, kad seneliai nepaiso jų nustatytų užkandžiavimo taisyklių ir slapčia lepina anūkus skanėstais.
Puikiausio užkandžio beieškant
Jei vaikas nenori valgyti patiekalo ir būtinai reikalauja saldėsių, tėvų pareiga yra įvesti taisykles.
Pusė apklaustų tėvų pripažino, kad, nepaisant gausios pasiūlos, jiems vis dar sunku surasti užkandį, kuris būtų ir sveikas, ir patiktų vaikui. Tyrimas taip pat parodė, kad tėvų užkandžių pasirinkimas sutampa su vaikų mėgstamais produktais – dažniausiai Lietuvos vaikai užkanda vaisių (69 proc.), saldinto jogurto (61 proc.), desertinės varškės (48 proc.). Toliau rikiuojasi įvairūs sausainiai ir trapučiai (55 proc.), sūris (26 proc.), daržovės (25 proc.).
Mažiau nei 15 proc. tėvų duoda vaikams sulčių, kompoto, saldžios arbatos, sumuštinių, pieno, saldainių, riešutų, vaisių tyrės, šokolado, mėsos produktų (dešrelių ir pan.), traškučių. Panašūs rezultatai ir kaimyninėse šalyse.
„Iš tiesų kuo užkandis paprastesnis, tuo jis sveikesnis. Aš visiems rekomenduoti valgyti morkas – jos pigios, sveikos, skanios, jas graužti vaikai mėgsta. Žinoma, jei leisime vaikui rinktis: šokoladas ar morka, vaikas nepasirinks morkos. Tėvai diktuoja taisykles ir formuoja vaiko mitybos įpročius.
Taip pat rekomenduoju valgyti viso grūdo košes. Tyrime minimos daržovės, vaisiai, jogurtas, varškė irgi yra geras pasirinkimas. Tik geriau rinktis rauginto pieno produktus ir stebėti, kad vaikas nevalgytų daugiau nei pusės litro pieno produktų per dieną”, – pataria „Mažųjų ekspertų mokyklos“ ambasadorius.
Užkandis – vis dar dažna skatinimo priemonė
Keli ne itin geri įpročiai vis dar populiarūs visose trijose Baltijos šalyse. Pavyzdžiui, tėvai sutiko, kad kartais duoda vaikui norimą užkandį, net jei nėra tinkamas metas užkandžiauti, tačiau jie nori laimėti minutėlę sau, yra pavargę ir nenusiteikę deryboms. Taip elgiasi 35 proc. lietuvių ir estų bei 22 proc. latvių.
54 proc. lietuvių duoda užkąsti vaikui prieš pat miegą. 44 proc. pritarė naudojantys užkandį kaip prizą už gerą elgesį ir kitomis panašiomis progomis. Dar 14 proc. kasdien duoda užkandį vaikui iškart po valgio.
„Jei vaikas valgo užkandį po valgio, tai jau nebe užkandis, o desertas. Žinoma, tai nieko blogo, jei vaikas jau suvalgė pagrindinį patiekalą. Tačiau dažnai tėvai skundžiasi, kad vaikas nieko nevalgo, tačiau pastebėjus vaiką visą dieną, paaiškėja, kad jis nuolat kramsnoja sausainius, geria sultis ar pan., todėl niekada neišalksta.
Jei vaikas nenori valgyti patiekalo ir būtinai reikalauja saldėsių, tėvų pareiga yra įvesti taisykles. Kartais, ypač jei įprotis jaus susiformavęs, prireiks daug kantrybės, tačiau verta suformuoti sveikos gyvensenos pagrindus, nes tyrimai rodo, kad tai, kaip vaikas valgo iki penkerių metų, daro įtaką vėlesniam jo gyvenimui”.
TAIP PAT SKAITYKITE: Bestselerio „Kodėl prancūzės nestorėja“ autorė: „Moterys, turite suprasti – dietos nepadeda“
Pusė vaikų užkandžius renkasi patys
Dažniausiai tėvai (mamos dažniau nei tėčiai) nusprendžia, kokius užkandžius nupirkti vaikui. Trys ketvirtadaliai tėvų užkandžius perka kartu su maisto produktais, o 22 proc. prisipažino, kad tai yra neplanuotas, impulsyvus pirkinys.
Paprašyti įvertinti, kaip dažnai vedasi vaikus į parduotuvę, visų trijų Baltijos šalių tėvai atsakė, kad taip apsipirkinėja maždaug kas antrą kartą. Tačiau net ir apsipirkdami su vaikais, tik 11 proc. Lietuvos tėvų leidžia vaikams patiems išsirinkti patinkantį užkandį. 39 proc. vaikų gali pasirinkti iš tėvų siūlomų variantų, o 45 proc. atvejų užkandžius išrenka patys tėvai.
Mitybos gairės tėvams nėra iki galo aiškios
Nepaisant to, kad vis daugiau kalbama apie sveiką mitybą, tyrime dalyvavę tėvai pripažino, kad jiems nėra aiškios vaikų mitybos gairės, pagrindinių patiekalų ir užkandžių porcijų dydžiai.
84 proc. lietuvių, 80 proc. latvių ir 58 proc. estų nėra tikri, ar jų vaikų mityba yra subalansuota. Nežino jie ir tikslių porcijų dydžių 2–6 metų vaikams. 40 proc. lietuvių, 45 proc. latvių ir 42 proc. estų negalėtų pasakyti, kiek pieno produktų per dieną gali suvartoti ikimokyklinukai. Apie 40 proc. tėvų Baltijos šalyse nežino, kiek užkandžių per dieną rekomenduojama suvalgyti vaikams.
„Mitybos gairės nuolat kinta, tačiau pagrindus turėtų žinoti kiekvienas tėvas. Mitybos piramidę lengvai rasite ir internete. Pagrindinis principas – įvairovė. Daržovės, viso grūdo produktai, vaisiai, pieno produktai, mėsa, žuvis, kiaušiniai, riešutai, sėklos – vaikas turi valgyti visko po truputį. Nesu griežtų mitybos planų ir porcijų dydžių šalininkas: esu tikras, kad sveikas vaikas pats suvalgys, tiek, kiek nori ir nereikia jo versti suvalgyti daugiau.
Šiais gausos laikas daug didesnė problema yra persivalgymas, o ne neprivalgymas. Žinoma, jei atrodo, kad vaikas yra per liesas ar per stambus, prastai auga, visada verta pasikonsultuoti su gydytoju”, – reziumavo doc. dr. V.Urbonas.
