Pasaulinės Sveikatos organizacijos duomenimis, viena iš trijų moterų yra patyrusi intymaus partnerio smurtą. Prekės ženklo „Avon“ užsakyta apklausa atskleidė, kad 36 proc. moterų dėl neigiamų antrosios pusės komentarų išsivystė įvairūs kompleksai ir sumažėjo savivertė. Didžioji dalis nukentėjusiųjų atsisako kreiptis pagalbos iš baimės, gėdos arba dėl to, kad nenori būti apkaltintos pačios.
Pasak Robertos Pauliuščenkaitės, emocinės paramos „Pagalbos moterims linijos“ programos vadovės Vilniuje, apie 60 proc. smurtą patyrusių moterų Lietuvoje nesikreipia pagalbos. Ji paaiškino, kad smurtas artimoje aplinkoje pasireiškia įvairiomis formomis: tai gali būti psichologinis, seksualinis, fizinis, finansinis ar verbalinis smurtas.
Tam, kad padėtų kovoti su smurto artimoje aplinkoje problema, „Avon“ skirs paramą pelno nesiekiančioms organizacijoms įvairiose šalyse, kovojančioms su smurtu, planuojama jog iki 15 tūkst. JAV dolerių bus skirta ir Lietuvoje veikiančiai „Pagalbos moterims linijai“.
Kaip teigė Roberta Dargevičienė, „Avon“ generalinė direktorė Baltijos šalims, labai svarbu skatinti moteris, patiriančias smurtą artimoje aplinkoje, netylėti.
„Prieš 135 metus, kai moterys dar neturėjo teisės balsuoti, „Avon“ suteikė joms galimybę tapti finansiškai nepriklausomomis, tampant kosmetikos konsultantėmis – tai buvo šios įmonės pradžia. Šiandien, moterims padedame kovoje su viena aktualiausių problemų – smurtu artimoje aplinkoje. Nors problema dažnai yra nematoma, ji egzistuoja arčiau, negu manome. Net viena iš trijų moterų per savo gyvenimą patiria smurtą artimoje aplinkoje ir šią nemalonią patirtį nutyli arba stengiasi pateisinti“, – pasakojo R.Dargevičienė.
60 proc. smurtą patyrusių moterų neieško pagalbos
2020 m. policijoje užregistruoti 58 553 pranešimai dėl smurto artimoje aplinkoje, o 2019 m. – 53 075, iš kurių dauguma, apie 80 proc., yra moterys, prieš kurias smurtauja jų partneriai.
„Manau, kad viena iš priežasčių, dėl kurių moterys nesikreipia pagalbos, yra nesugebėjimas atpažinti smurto, ypač subtilesnių jo formų, tokių kaip psichologinis ar ekonominis smurtas“, – pasakojo „Pagalbos moterims linijos“ programos vadovė Vilniuje.
Pasak R.Pauliuščenkaitės, minėta parama, kuri atiteks emocinės paramos linijai, bus panaudota savanoriškos veiklos skatinimui bei naujų savanorių paruošimui, taip užtikrinant, kad pagalbos besikreipiančios moterys bus išklausytos, palaikomos bei edukuojamos apie tai, kaip jos gali išsivaduoti iš smurtaujančios aplinkos.
Pusė moterų patiria verbalinį smurtą
Naujos „Avon“ apklausos rezultatai atskleidė, kad apie 47 proc. moterų yra patyrusios verbalinį smurtą iš antrosios pusės ir, dėl išgirstų neigiamų komentarų, apie trečdalis jų (35 proc.), pakeitė kažkokį savo bruožą. Tik 16 proc. verbalinį smurtą patyrusių moterų kreipėsi pagalbos – 30 proc. iš jų kreipėsi į šeimos narius, o 26 proc. papasakojo apie savo situaciją draugams.
Kai kurios apklaustosios teigė, kad apie patirtą smurtą papasakojo savo kirpėjoms ir kitoms grožio specialistėms. Kadangi smurtautojai dažnai bando savo aukas socialiai izoliuoti, bet koks išorinis asmuo tampa itin svarbiu kontaktu, galinčiu padėti aukoms išsivaduoti iš toksiškos aplinkos.
Pasak pašnekovių, ši apklausa tik darsyk patvirtino, kaip svarbu yra toliau skatinti diskusijas apie visas smurto artimoje aplinkoje formas. Anot „Pagalbos moterims linijos“ programos vadovės, diskusijų dėka visuomenė edukuojama, kaip atpažinti smurtą ir požymius, kuriuos rodo jį patyrusios aukos, bei kur kreiptis pagalbos.
