Pasak Aleksejaus Peržu, Vilniaus Aleksandro Puškino gimnazijos direktoriaus pavaduotojo ugdymui, tautinių mažumų gimnazijoje, kurioje ugdymas vyksta rusų kalba, mokosi daugiau kaip pusšimtis įvairaus amžiaus ukrainiečių.
„Mūsų gimnazija yra tautinių mažumų, mes mokomės ir bendraujame rusų ir lietuvių kalba. Ukrainiečiai bando bendrauti ir rusiškai, ir ukrainietiškai. Mes suprantame, ką mokiniai kalba, leidžiame jiems atsakyti į klausimus ukrainietiškai, o, jeigu pageidauja, ir angliškai. Tai menka problema, svarbu, kad jiems būtų patogu, nes kur kas svarbiau, kad jie jaustųsi psichologiškai saugiai“, – sako A.Peržu.
Pasak jo, vaikai naujokus priima geranoriškai, palaiko, padeda. „Ukrainiečiai ateina į bendrojo ugdymo įstaigas ir turi mokytis pagal lietuvišką mokymosi ugdymo programą. Tai nėra paprasta. Pavyzdžiui, biologijos pamokose mūsų septintokai dabar mokosi nervų sistemos sandarą, o ukrainiečiai tą temą jau yra praėję. Dešimtokai ukrainiečiai turėtų mokytis apie evoliuciją, o mes tą temą jau pabaigę ir mokomės ekologijos“, – apie lietuvių ir ukrainiečių bendrojo ugdymo programų skirtumus pasakoja A.Puškino gimnazijos biologijos mokytojas.
Speciali sesija susipažinimui su klasiokais
Prie ukrainiečių adaptacijos prisideda ne tik mokytojai ir mokiniai, bet ir kūrėjai iš išorės. Šalčininkų „Santarvės“ gimnazijoje šiais mokslo metais buvo įgyvendinama tęstinė ugdymo programa „Tyrinėjimo menas“, kurios metu asociacijos „Kūrybinės jungtys“ kūrėjai kartu su mokytojais sprendė motyvacijos mokytis ir penktokų-septintokų klasių bendradarbiavimo iššūkius.
Ukrainiečių vaikai prie projekto prisijungė programai „Tyrinėjimo menas“ einant į pabaigą ir dalyvavo paskutinėse dviejose sesijose (t. y. 8 pamokose) bei specialiai jiems parengtoje sesijoje, kurios tikslas buvo geriau pažinti vieniems kitus, lengviau integruotis naujokams bei pasijausti komandos dalimi.
„Iš pradžių atėjo mokytis du ukrainiečiai, vėliau prisijungė dar penki. Jau pirmosiose pamokose naujokai stengėsi įsitraukti, jiems padėjo ir vietos mokiniai. Kadangi rusų kalbos beveik nemoku, tik kelis žodžius, su mokiniais projekto metu kalbėdavau lietuviškai. Kai kurie mokiniai ukrainiečiams vertė, ką sakiau, ir taip padėjo geriau suprasti užduotis. Vaikai noriai pagelbėjo naujokams“, – pasakoja „Kūrybinių jungčių“ kurianti praktikė, edukatorė Ineta Dirmienė.
Kai kurie mokiniai ukrainiečiams vertė, ką sakiau, ir taip padėjo geriau suprasti užduotis.
Papildomoje „Tyrinėjimo meno“ sesijoje visos veiklos buvo orientuotos į vieni kitų pažinimą bei komandinį bendradarbiavimą. Pavyzdžiui, mokiniai pagal gimtadienio datas turėjo sustoti į ratą, t. y. jiems reikėjo išsiaiškinti vieni kitų gimtadienius. Kitos veiklos buvo komandinės. Vienoje iš jų komandoms iš įvairių priemonių reikėjo pasigaminti kiaušinio gaudyklę.
„Vaikams labai patiko kiaušinio gaudyklės kūrimo ir išbandymo užduotis. Vieni turėjo saugoti kiaušinį, kol kuriama gaudyklė, kiti konstravo ją iš įvairių daiktų, o galiausiai išdrįsti iš kuo aukščiau paleisti kiaušinį ir tikėtis, kad nesuduš. Buvo visko. Nors ukrainiečiai iš pradžių buvo nekalbūs, atliekamos komandinės užduotys visus labai įtraukė ir jie pasitardami siekė bendro tikslo, kartu džiaugėsi sėkmėmis“, – pasakoja „Kūrybinių jungčių“ kūrėja.
Daugiau dėmesio lietuvių kalbai
Šiemet Šalčininkų gimnazijoje „Tyrinėjimo meno“ programa siekė pažadinti vaikų smalsumą mokslui ir motyvaciją būti aktyvesniems. Jungiant lietuvių, anglų kalbos, geografijos ir muzikos dalykus vaikai kartu su I.Dirmiene ir mokytojais kūrė Šalčininkų žemėlapį vaikams dviem kalbomis – lietuvių ir anglų.
Per ekskursiją jie atrinko penkias įdomiausias miesto vietas ir kiekvienai iš jų pritaikė konkrečias užduotis, kurių atsakymas yra užkoduotas. Pavyzdžiui, raidės paverstos skaičiais ar ženklais. Taip pat pridėtos papildomos užduotys pastabumui bei smalsumui skatinti. Pavyzdžiui, aplinkoje pastebėti lietuviškus pavadinimus ir juos nufotografuoti. Taip buvo mokomasi lietuvių kalbos.
Kaip vienu iš pagrindinių projekto iššūkių I.Dirmienė įvardijo gebėjimą susikalbėti lietuviškai ir vaikų vengimą vartoti šią kalbą, galimai dėl baimės suklysti. Pasak edukatorės, tai gali būti vienas iš esminių sunkumų tautinių mažumų mokyklose.
„Nors nemokėjau rusų kalbos, stengiausi pasakyti kai kuriuos žodžius rusiškai. Būdavo momentų, kai iš manęs pradėdavo vaikai juoktis, nes kalbu tikrai netaisyklingai, supainiodama linksnius ar galūnes. Bet aš rodžiau pavyzdį nebijoti kalbėti. Galbūt jie patys nedrįsta kalbėti lietuviškai dėl baimės suklysti“, – pasakojo I.Dirmienė.
Programos metu buvo stengiamasi kuo daugiau užduočių atlikti lietuvių kalba. „Vaikai pamatė, kad lietuvių kalba yra gyva, ji realiai vartojama, nėra tik „vadovėlinė“. O „Tyrinėjimo meno“ sesijoms įsibėgėjant pastebėjau, kad vis daugiau vaikų gali kalbėti lietuviškai ir stengiasi tą daryti“, – sako „Kūrybinių jungčių“ kūrėja.
Pora programos „Tyrinėjimo meno“ projektų Vilniaus ir Trakų tautinių mažumų mokyklose įgyvendinusi režisierė Karolina Žernytė taip pat pastebi, kad vienas iš esminių iššūkių – kalbinis barjeras ir drąsos trūkumas kalbėti.
Kol vaikai bijo suklysti ir mano, kad gerai mokytis reiškia pasakyti gerus atsakymus, pokyčių nebus.
„Mokyklos turi drąsėti, vaikams suteikti daugiau atsakomybės patiems, daugiau improvizuoti, mąstyti savo galva. Kol vaikai bijo suklysti ir mano, kad gerai mokytis reiškia pasakyti gerus atsakymus, pokyčių nebus. Vaikams turi ateiti daugiau padrąsinimo ir iš tėvų, ir iš mokytojų. Vaikai turi jaustis drąsūs išsakyti savo nuomonę, nesijausti nepatogiai, jeigu kalbėdami lietuviškai jie suklydo“, – pasakoja režisierė.
Svarbu nepamiršti žmogiškųjų jausmų
Pasak K.Žernytės, XXI a. gebėjimai, tokie kaip kritinis mąstymas, bendradarbiavimas, kūrybingumas, yra svarbūs tiek tautinių mažumų, tiek tradicinėms mokykloms.
Režisierei pritaria ir A.Peržu. Anot jo, vaikai visada yra kūrybiški, tačiau siekdami itin kruopščiai mokytis pagal ugdymo programos reikalavimus, jie kartais antrame plane palieka savo kūrybingumą ir kitus svarbius XXI a. gebėjimus.
„A.Puškino gimnazijoje „Tyrinėjimo meno“ programoje šiemet dalyvavo šeštokų klasė, kuri sprendė bendravimo ir bendradarbiavimo iššūkius. Pamokų metu, sujungiant technologijas, dailę, kūno kultūrą ir gamtos ir žmogaus dalyką, buvo kuriamas orientacinis žaidimas. O pernai ta pati klasė rengė virtualią parodą apie gyvūnus – rašė rašinius, kūrė animacinius filmus, nuotoliniu būdu stiprino bendradarbiavimą“, – pasakoja A.Peržu.
Vilniaus Aleksandro Puškino gimnazijos direktoriaus pavaduotojo ugdymui teigimu, programa ne tik kompetencijas ir gebėjimus ugdo, bet iškelia ir žmogiškuosius jausmus. O tai svarbu tiek mokantis, tiek kuriant ryšį klasėje su bendraamžiais, ar padedant naujokams adaptuotis.
Programą „Tyrinėjimo menas: mokomės bendruomenėje“ įgyvendina asociacija „Kūrybinės jungtys“, bendradarbiaudama su Vilniaus miesto savivaldybe, EDU „Vilnius“, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos vykdomu Kultūrinės edukacijos sistemos projektu, menininkų grupe „Žuvies akis“ bei Aktyvių piliečių fondu, finansuojamu EEE finansinio mechanizmo lėšomis. Asociacijos „Kūrybinės jungtys“ veiklą finansuoja Lietuvos kultūros taryba.
