Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Užsienyje fiktyvią santuoką sudariusi lietuvė negali išsiskirti – neišskiria nei Lietuva, nei Didžioji Britanija

Vieniša, darbo nerandanti dviejų vaikų mama, įkalbėta draugės, nuvyko į Didžiąją Britaniją ir sudarė fiktyvią santuoką su vyru iš Šri Lankos. Pastarasis jai sumokėjo žadėtą atlygį ir elgėsi su ja gražiai, kol nepanoro jos turėti kaip tikros žmonos. Šiai atsisakius atėmė jos dokumentus ir ėmė elgtis kaip su kaline. Tik sėkmingo atsitiktinumo dėka moteriai pavyko pabėgti, tačiau išsiskirti teisiškai su fiktyviu vyru, pasirodo, dar sudėtingiau.
Konfliktas
Konfliktas / Vida Press nuotr.

Už fiktyvią santuoką – 2000 svarų

Kaip pasakojama Klaipėdos apygardos teismo sprendime, Irma (vardas pakeistas – 15min) vieną 2013 m. kovo mėnesio dieną sulaukė svečiuose pažįstamos moters, kuri jai pasiūlė vykti su ja į Angliją ir sudaryti fiktyvią santuoką. Būsimas vyras jai sumokės už tai 2000 svarų atlygį, o vietoje jai nupirks viską, ko ji norės, ją išlaikys. Po kelių mėnesių, kai visi formalumai bus atlikti, ji galės sugrįžti namo.

Irma tuo metu buvo vieniša mama, neturinti nei darbo, nei pakankamai pajamų pragyvenimui, jos motina dažnai girtaudavo, mažai dukterimi ir jos gyvenimo sąlygomis rūpinosi, taigi pasiūlymas buvo viliojantis.

Ji sutiko.

Kartu su minėta pažįstama atvykusi į Didžiąją Britaniją, moteris sužinojo, kad jos būsimas vyras – Šri Lankos pilietis. Jo namuose ji ir buvo apgyvendinta.

Jos būsimas sutuoktinis „Google vertėjo“ pagalba išvertė jai legendą, kurią ji turėjo papasakoti migracijos tarnybai. Po gero mėnesio jie susituokė. Kadangi po vestuvių laukė dar vienas interviu migracijos tarnyboje, sutuoktinis paprašė moters kurį laiką pasilikti, todėl į Lietuvą ji grįžo po trijų mėnesių.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Nuotakos puokštė
AFP/„Scanpix“ nuotr./Nuotakos puokštė

Vyras panoro, kad žmona atliktų savo „pareigą“

Kaip teigė pati Irma, vyras jokio smurto prieš ją nenaudojo, ją apipirkdavo, pažadėjo duoti pinigų, todėl ji sutiko pabūti. Kai grįžo į Lietuvą, jis kas mėnesį jai siųsdavo nuo 50 iki 200 svarų. Esą jis padeda jai dabar, o ji prireikus turės jam padėti vėliau.

Vyras neleisdavo Irmai miegoti su dukra ir liepdavo ją paguldyti į lovytę dėl to, kad pats galėtų atsigulti šalia.

Kai ji gavo prašymą iš savo sutuoktinio vėl atvykti į Angliją, neseniai buvo pagimdžiusi dukrą, todėl vykti atsisakė. Visgi po kelių mėnesių bičiulė, su kuria ji buvo susipažinusi Anglijoje, įkalbėjo ją nuvykti. Kartu Irma pasiėmė naujagimę dukrą.

Kadangi vyras buvo apsigyvenęs kitame bute, Irmos reikėjo, kad jis galėtų sutvarkyti dokumentus, rodančius, kad už nuomą ir komunalinius mokesčius oficialiai moka ji. Tačiau šįkart vyras, prisipažinęs, kad niekada nėra turėjęs moters, panoro su ja ir intymių santykių, o Irmai nesutikus jo elgesys pasikeitė.

Kaip rašoma teismo sprendime, vyras neleisdavo Irmai miegoti su dukra ir liepdavo ją paguldyti į lovytę dėl to, kad pats galėtų atsigulti šalia. Kartą išgirdęs, kad ji telefonu kalba su vyriškiu, atėmė telefoną ir užsimojo jai trenkti. Tiesa, taip ir netrenkė, bet pagrasino, kad jeigu norėtų, tikrai jai trenktų.

Tik metė į sieną telefoną. Jis atėmė iš jos telefono korteles, neleido naudotis internetu, leisdavo paskambinti tik mamai iš savo telefono, kad Irma pasakytų, jog viskas yra gerai. Tiesa, su Irmos dukrele vyras elgdavosi gražiai.

Kadangi vyras pasisavino jos ir dukters dokumentus, Irma pasijuto įkalinta jo namuose. Laimė, jai pavyko susisiekti su Anglijoje gyvenančiu pusbroliu. Šis vieną dieną, kai vyras išėjo į darbą, atvažiavo, pasiėmė jas ir be dokumentų mikroautobusu pargabeno į Lietuvą.

Alvydo Januševičiaus / 15min nuotr./Spynos
Alvydo Januševičiaus / 15min nuotr./Spynos

Teismas pripažino moterį prekybos žmonėmis auka

Kai ši istorija atsidūrė teisme, ji buvo įvertinta kaip prekybos žmonėmis atvejis. Teismas konstatavo, kad Irmos bičiulė A.A., pasinaudodama pastarosios socialiniu pažeidžiamumu dėl jos sunkios materialinės padėties, užverbavo ir nugabeno ją fiktyviai santuokai, kuri buvo naudinga trečiosios šalies piliečiui, siekiančiam gauti nuolatinį leidimą gyventi Europos Sąjungoje.

Irma, nepaisant, kad pati sutiko sudaryti fiktyvią santuoką, melavo britų migracijos tarnybai, buvo pripažinta auka.

Iki fiktyvios santuokos sudarymo jis faktiškai kontroliavo nukentėjusiąją, t. y. pasinaudodamas jos finansiniu priklausomumu dėl to, kad pastaroji neturės pinigų grįžimui į Lietuvą, nemoka anglų kalbos, neturės kitos gyvenamosios vietos, išskyrus tą, kuri jai bus nurodyta, ir ribojo jos judėjimo ir pasirinkimo laisvę.

Tačiau teismas atsižvelgė, kad kaltinamoji pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi dėl to, ką padarė, ir, sumažinęs bausmę trečdaliu, skyrė jai dvejus metus laisvės atėmimo, atidedant bausmę vieneriems metams.

Taigi Irma, nepaisant, kad pati sutiko sudaryti fiktyvią santuoką, melavo britų migracijos tarnybai, buvo pripažinta auka. Tačiau „linksmybės“ prasidėjo, kai ji po teismo sprendimo nusprendė išsiskirti su savo fiktyviu vyru. Pasirodo, tai beveik neįmanoma, o kol ji neišsiskyrusi, negali pristatyti visų reikalingų dokumentų socialinei pašalpai gauti – mat ji skiriama atsižvelgiant į visų šeimos narių pajamas.

Kadangi santuoka neregistruota, jos anuliuoti negali

Kaip pasakojo Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro Tauragės skyriaus darbuotoja Žaneta Morkūnaitė, byla atsidūrė teisme po to, kai į policiją dėl šio atvejo kreipėsi socialinės tarnybos. Mat grįžusi į Lietuvą, Irma turėjo iš naujo susitvarkyti savo ir dukrelės dokumentus, kurie liko pas jos fiktyvų vyrą.

„Į mus socialinės tarnybos kreipėsi, kad padėtume jai sutvarkyti skyrybų dokumentus dėl socialinės pašalpos gavimo. Tačiau tam, pasirodo, reikia praeiti tikrus kryžiaus kelius. Tai, ko gera, pirmasis nuosprendis, priimtas dėl prekybos žmonėmis tokioje situacijoje – sudarant fiktyvią santuoką.

Kai buvo paskelbtas nuosprendis, net prokurorui nebuvo abejonių, kad ši santuoka po nuosprendžio paskelbimo turi būti anuliuota. Tačiau taip neįvyko. Valstybė tiesiog nusišalino ir paliko moterį pačią spręsti savo problemas“, – teigė pašnekovė.

Fotolia nuotr./Vestuviniai žiedai.
Fotolia nuotr./Vestuviniai žiedai.

Šiuo metu Irma augina tris mažamečius vaikus. Jos visos pajamos – 58.90 euro išmoka už vaikus bei 100 eurų alimentai už dukrelę. Tiesa, ji turi draugą, kuris yra vieno iš jos vaikų tėtis. Dėl nepritekliaus šiuo metu jis išvykęs dirbti į užsienį ir truputį padeda išlaikyti šeimą. Socialinių darbuotojų padedama, moteris surašė prašymą pripažinti jos fiktyvią santuoką negaliojančia, kad ji galėtų kreiptis dėl socialinės pašalpos išmokų.

„Su tokiu prašymu iš pradžių kreipėmės į Vidaus reikalų ministeriją, į darbuotoją, užsiimantį prekybos žmonėmis tema, tačiau buvome nusiųsti atgal pas bylos prokurorą. Šis atrašė, kad reikia kreiptis į Klaipėdos apygardos prokuratūros viešojo intereso gynimo skyrių. Taip ir keliavome grandine, kol gavome visiškai formalų atsakymą“, – teigė Ž.Morkūnaitė.

Pastarasis atsakė, kad ši santuoka dėl Irmos kaltės nėra įtraukta į apskaitą Lietuvoje, kadangi moteris neatliko prievolės apie ją pranešti atitinkamoms Lietuvos institucijoms. Kita vertus, santuokos neįtraukimas į apskaitą nedaro jos negaliojančia – tai reiškia, kad Irma laikoma ištekėjusia. Tačiau faktas, kad santuoką patvirtinančių dokumentų neturi Lietuvos institucijos, užkerta kelią paskelbti ją negaliojančia Lietuvoje.

Merginos išvežamos vedyboms ir apgaulės būdu

„Konsultavomės su teisininkais ir supratome, kad, ko gera, vienintelė išeitis – vykti į Didžiąją Britaniją, išsiimti dokumentus, patvirtinti juos apostile ir pristatyti Lietuvos tarnyboms, kad čia registruotų santuoką ir tada kreiptis į teismą, kad išskirtų. Moteris pati vykti negali, ji net čia sunkiai išgyvena. Mes taip pat neturime finansinių resursų.

Buvo bandyta kreiptis tiesiai į Didžiosios Britanijos tarnybas, tačiau susiduriame ir su kalbos barjeru, ir su nežinojimu, kokių dokumentų reikia, kur būtent kreiptis.

Šiuo metu esame visiškoje aklavietėje, nebežinome, ką daryti. Galbūt valstybė galėtų parodyti gerą valią ir pati užklausti reikalingų dokumentų, tačiau bandydami prisibelsti visur atsimušame kaip į sieną“, – teigė socialinė darbuotoja.

Pasak jos, tokių atvejų jos kuruojamame rajone ateityje gali pasitaikyti ir daugiau, kadangi Tauragėje bandymų sudaryti fiktyvias santuokas skaičius bene didžiausias Lietuvoje.

Dažniausiai vedyboms merginos vežamos į užsienį. Vienos žino, kur važiuoja, nes susivilioja pinigais, tačiau nemažai moterų yra tiesiog apgaunamos. Joms žadamas darbas užsienyje ir tik nuvykusios sužino, kad joms suplanuotos vedybos. Laimė, dalis jų sugeba pasipriešinti arba pabėgti.

Vida Press nuotr./Pora
Vida Press nuotr./Pora

Fiktyvios santuokos pavojai

Sociologas dr. Karolis Žibas išskiria du fiktyvių santuokų tipus. Paprasta fiktyvi santuoka yra nusikaltimas prieš valstybę, kadangi ja siekiama turėti naudos – gauti leidimą gyventi Europos Sąjungoje. Visai kas kita fiktyvi išnaudojanti santuoka, kuri laikoma nusikaltimu prieš žmogų. Tokiu atveju konstatuojamas prekybos žmonėmis atvejis, kadangi Baudžiamosios teisės kodekse nurodyta, kad pasinaudojimas žmogaus pažeidžiamumu laikomas prekyba žmonėmis atveju.

„Kiek tokių atvejų Lietuvoje yra, sunku pasakyti, kadangi tai latentinis reiškinys. Latvijoje, tarkime, tokių atvejų kaip ikiteisminių tyrimų registruota dešimtimis, Lietuvoje – tik vienetai. Tai nereiškia, kad pas mus ši problema ne tokia paplitusi kaip Latvijoje, tai reiškia, kad mes jos dar taip gerai neužčiuopiame.

O tai padaryti tikrai sudėtinga, kadangi išnaudojimas vyksta ne viešoje vietoje, o namų ūkio lygmenyje. Įžvelgti šį išnaudojimą ir nuspręsti, kad tai yra ne fiktyvi santuoka, o fiktyvi išnaudojanti santuoka, labai sudėtinga ne tik Lietuvos, bet ir tos pačios Didžiosios Britanijos institucijoms.

Šio išnaudojimo ypatumas dar ir tas, kad jis apjungia net kelias prievartos formas. Esant seksualiniam išnaudojimui matome vieną prievartos formą, esant darbiniam išnaudojimui – taip pat vieną, o fiktyvioje išnaudojančioje santuokoje atsiranda ir judėjimo laisvės ribojimas, ir prievartinis namų ruošos darbas, ir seksualinis išnaudojimas, kai kuriais atvejais – net prievartinis vaikų gimdymas, ir psichologinis šantažas ar smurtas. Kartais po tokių santuokų traumos gali likti visam gyvenimui“, – pasakojo pašnekovas.

Kristinos Aleksynaitės nuotr./Karolis Žibas
Kristinos Aleksynaitės nuotr./Karolis Žibas

Auka įtikinama, kad ji – nusikaltimo bendrininkė

Pasak K.Žibo, deja, labai dažnai šis reiškinys laikomas tik fiktyvia santuoka, o šiais laikais fiktyvi santuoka yra prilyginama vos nereguliariai migracijai ir saugumui.

Ir tai ne tik Lietuvos, bet visų valstybių bėda, juolab kad labiau išsivysčiusių šalių institucijoms labai sunku suvokti, kad Lietuvoje skurdas yra visai kitoks nei jų šalyje ir mūsų žmonių pažeidžiamumas žymiai didesnis nei gerovės valstybės šalyse, ir kad aukos fiktyvią santuoką sudarė ne iš savanoriškų ir savanaudiškų paskatų, o dėl didžiulio savo pažeidžiamumo. Jos tiesiog buvo paveiktos psichologiškai ir išnaudotos.

„Mūsų tyrimas, kurio metu tyrėme fiktyvias santuokas, parodė, kad jei prieš 10 metų buvo verbuojama taikant grubius psichologinio smurto metodus, dabar verbuotojas su auka sukuria labai artimą ryšį, ir auka jau nesupranta, kad ji yra auka. Ji patiki, kad sudarydama fiktyvią santuoką yra ne auka, o nusikaltimo bendrininkė. Dar ir todėl sudėtinga spręsti šiuos klausimus, nes atitinkamos institucijos dar turi įrodyti aukai, kad ji yra auka ir kad nebijotų atskleisti faktų“, – tikino sociologas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?