Merginos susiduria su neigiamomis pasekmėmis
Neseniai vykusioje konferencijoje „Emancipacijos diskursai nepriklausomoje Lietuvoje 2019“ pristačiusi vis dar besitęsiančio mokslinio tyrimo, kurį vykdo kartu su kolegėmis, pirminius rezultatus, V.Tretjakova savo pranešimą pradėjo argumentais, kodėl svarbu analizuoti motinystės paauglystėje reiškinį.
„Įvairūs tyrimai rodo, kad merginos, kurios susilaukia vaikų jaunesniame nei dvidešimties metų amžiuje, susiduria su įvairiomis neigiamomis medicininėmis ir socialinėmis pasekmėmis. Jos dažnai patiria persileidimą, pagimdo negyvą naujagimį; neretai iškrenta iš ugdymo sistemos ir neįgyja išsilavinimo, o dėl to jos ir jų vaikai vėliau susiduria su didesne skurdo rizika“, – aiškino tyrėja, kurios pranešimas vadinosi „Motinystė paauglystėje: socialinės nelygybės, valstybės ir vyrų vaidmuo“ .
Ji taip pat patikslino, jog Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) paauglystę apibrėžia kaip laikotarpį nuo dešimties iki devyniolikos metų imtinai.
Europos Sąjungoje rodikliai žymiai skiriasi
V.Tretjakovos teigimu, motinystės paauglystėje reiškinys yra analizuojamas ir svarbus socialiniu, visuomenės sveikatos ir gerovės požiūriu; dažnai šis rodiklis yra naudojamas lyčių lygybės padėčiai skirtingose šalyse įvertinti.
„Besivystančiose šalyse motinystė paauglystėje dažnai yra nulemta sociokultūrinio konteksto, t. y. ankstyvų santuokų, tad vaikai ten yra laukiami ir norimi. Tuo tarpu išsivysčiusiose valstybėse dažniausia motinystės paauglystėje priežastis yra ta, kad jaunos merginos, paaugliai negeba atidėti vaikų planavimo vėlesniam laikui. Juk paprastai tose šalyse niekas nenori susilaukti vaikų, būdamas 16–17 metų amžiaus“, – lygino tyrėja.
Ji taip pat patikslino, jog vaikų gimstamumo tarp paauglių didžiausi rodikliai yra dalyje Afrikos šalių, Pietų Amerikoje, Azijoje; Europoje šie rodikliai yra gerokai mažesni.
Vaikų gimstamumo tarp paauglių rodikliai yra didesni kaimiškose savivaldybėse ir gerokai mažesni miestų savivaldybėse – skirtumai gali siekti net 6 kartus.
„Galima būtų svarstyti, ar aktualu šį klausimą nagrinėti europiniame kontekste. Visgi, sakyčiau, jog taip. 2015-ųjų duomenimis, ES vaikų gimstamumo tarp paauglių vidurkis yra apie 11 naujagimių, tenkančių tūkstančiui 15–19 m. amžiaus merginų.
Kita vertus, rodikliai tarp šalių stipriai varijuoja: pavyzdžiui, Skandinavijos šalyse vaikų gimstamumas nesiekia net 5 naujagimių tūkstančiui 15–19 m. amžiaus merginų, tuo tarpu Lietuvoje jis siekia 14/tūkst. Beje, ES vidurkį padidina situacija Bulgarijoje (41/tūkst.) bei Rumunijoje (37/tūkst.)“, – aiškino V.Tretjakova.
Didelės įtakos turi lytinio švietimo sistema
Kokios priežastys lemia tokius skirtumus tarp šalių? Pasak tyrėjos, įvairūs tyrimai rodo, kad pirmiausia vaikų gimstamumui tarp paauglių didelę įtaką turi lytinio švietimo sistema.
„Būtent Šiaurės Europos šalims būdingi mažesni rodikliai yra siejami su efektyvesne jose taikoma lytinio švietimo sistema. Tai tokia sistema, kuri yra visapusiška: paaugliams kalbama ne tik apie susilaikymą nuo lytinių santykių, bet ir apie kontraceptines priemones bei žmogaus fiziologiją apskritai. Taigi, paaugliai tose šalyse turi žymiai geresnes žinias, kaip apsisaugoti nuo nėštumo“, – teigė V.Tretjakova.
Kitas svarbus dalykas, V.Tretjakovos teigimu, yra kontraceptinių priemonių bei sveikatos paslaugų, pavyzdžiui, nėštumo nutraukimo, prieinamumas: „Tose šalyse, kur yra subsidijuojamos šios priemonės ir paslaugos, vaikų gimstamumo rodikliai tarp paauglių yra mažesni.“
Be to, kaip dar vieną reikšmingą aspektą, turintį įtakos vaikų gimstamumo tarp paauglių rodikliui, V.Tretjakova išskyrė socioekonominę padėtį.
Merginos, esančios prastesnėse socioekonominėse pozicijose, turi didesnę riziką tapti mamomis ankstyvame amžiuje.
„Jau kurį laiką buvo žinoma, kad vaiko susilaukimas paauglystėje potencialiai turi labai neigiamų pasekmių ateityje. Dabar sutinkama, kad vis tik egzistuoja ir atvirkštinis ryšys: merginos, esančios prastesnėse socioekonominėse pozicijose, turi didesnę riziką tapti mamomis ankstyvame amžiuje.
Pavyzdžiui, tyrimai rodo, jog D.Britanijoje vaikų gimstamumo tarp paauglių rodikliai yra didesni ekonomiškai neprivilegijuotose grupėse“, – patikino tyrėja.
Rodikliai Lietuvoje sumažėjo dėl visuomenės elgsenos pokyčių
Kalbėdama apie šio reiškinio padėtį Lietuvoje, V.Tretjakova atkreipė dėmesį, jog, žvelgiant iš istorinės perspektyvos, vaikų gimstamumas 15–19 m. amžiaus merginų grupėje mažėja, tačiau didžiausią įtaką šio rodiklio mažėjimui turi pokyčiai 18–19 m. amžiaus merginų grupėje.
Tuo tarpu 15–17 m. amžiaus merginų grupėje, tyrėjos teigimu, vaikų gimstamumo rodikliai nuo 2000-ųjų praktiškai nekinta.
„Taigi iš tikrųjų vaikų gimstamumo tarp paauglių rodiklio mažėjimas yra labiau susijęs su kintančia elgsena visuomenėje, nes, tarkime, 1994–1996 m. buvo įprasta baigus mokyklą susilaukti vaikų, ir tas gimstamumas nebuvo traktuojamas problemiškai kaip dabar“, – paaiškino pranešėja.
Skirtumai tarp savivaldybių gali siekti net 6 kartus
Toliau nagrinėdama Lietuvos situaciją, V.Tretjakova nurodė, jog vaikų gimstamumo tarp paauglių rodikliai yra didesni kaimiškose, periferinėse savivaldybėse ir gerokai mažesni miestų savivaldybėse – skirtumai gali siekti net 6 kartus. Pavyzdžiui, Palangos savivaldybėje 15–19 m. amžiaus merginų grupėje tūkstančiui tenka 6 naujagimiai, o Kalvarijos savivaldybėje – 36.
„Analizuojant atskirų Lietuvos savivaldybių rodiklius, pastebimas socioekonominių nelygybių aspektas. Savivaldybės, kur vaikų gimstamumo tarp paauglių rodikliai yra didesni, pasižymi prastesniais socioekonominiais rodikliais, pavyzdžiui, didesniu santykiniu pašalpų gavėjų, bedarbių skaičiumi.
Tad galima kelti hipotezę, jog vaikų gimstamumo tarp paauglių rodiklio variacija savivaldybių lygiu iš esmės atspindi ir socialinę, ekonominę nelygybę tarp šalies regionų“, – papildė tyrėja.
Lytinis švietimas Lietuvoje turi katalikišką potekstę
Remiantis tuo, jog vaikų gimstamumo tarp paauglių rodikliui didelę įtaką turi lytinio švietimo sistema, V.Tretjakova teigė, jog vykdomo tyrimo metu tyrėjai kalbėjo su mokytojais lytinio švietimo tema ir pastebėjo, jog tarsi nėra žinoma, kas už ką atsakingas.
Ji pateikė pavyzdį, jog viena etikos mokytoja tyrimo metu teigė, kad savo pamokose nekalba apie kontracepciją, nes tai yra „nerimta“. Tuo tarpu tos pačios mokyklos biologijos mokytojas, kalbėdamas apie lytinį švietimą, akcentavo Lenkijos pavyzdį kaip labai teigimą. Anot jo, „ten yra uždrausti abortai, o abortai yra žemos kultūros dalykas“.
Taip pat tyrėjai kalbėjo ir su viena visuomenės sveikatos biuro specialiste, kuri atsakinga už lytinį švietimą penkiose mokyklose.
„Specialistė sakė pastebėjusi, jog „vaikai pakankamai anksti – 5–6 klasėje – pradeda kalbėti apie kontraceptines priemones“, bet teigė „nemananti, kad reikėtų apie tai jiems pasakoti, nes tai būtų tarsi lytinių santykių skatinimas“. Kalbinama specialistė taip pat atkreipė dėmesį, kad „jau aštuntose klasėse vaikai sėdi už rankučių susikabinę ant palangių“, bet patikino, jog jei pradėtų jiems pasakoti apie tai, kaip apsisaugoti lytinių santykių metu, skatintų gyventi lytinį gyvenimą“, – dalijosi V.Tretjakova.
Kalbinama specialistė taip pat atkreipė dėmesį, kad „jau aštuntose klasėse vaikai sėdi už rankučių susikabinę ant palangių“.
Be to, tyrėja papasakojo apie dar vieną pokalbį su mokytoja, kuri vienoje mokykloje yra atsakinga už lytinį švietimą: „Mokytoja kalbėjo apie „labai gerą“ seminarą, kuriame dalyvavo su savivaldybių atstovais. Ji dalijosi, jog „įgijo didelį bagažą žinių“, pavyzdžiui, kad „kontracepcija sukelia nevaisingumą“; „dėl abortų mažėja gyventojų skaičius“; „negalima vaikams naudoti kontraceptinių priemonių“; „lytinio švietimo tikslas – siekti, kad nebūtų nutraukiami nėštumai“.
Pasak V.Tretjakovos, tyrimo metu mokslininkai kalbėjo ir su merginomis, kurios pirmojo vaiko susilaukė paauglystėje. Jos teigimu, kalbėdamos apie lytinį švietimą, dažniausiai merginos prisimena, kad ugdymo įstaigose buvo kalbama apie tai, kad „kontraceptinė priemonė yra susilaikymas“; „nepilnametės Lietuvoje negali nutraukti nėštumo“.
Pranešėja atkreipė dėmesį į tendenciją – Lietuvoje lytinis švietimas yra labiau turintis katalikišką potekstę bei iš esmės grįstas susilaikymu nuo lytinių santykių.
Vyro vaidmuo – labai svarbus
Analizuojant vyrų vaidmenį motinystės paauglystėje kontekste, V.Tretjakova teigė, kad Lietuvoje 2016 m. 15–19 m. amžiaus merginų grupėje maždaug 20 proc. vaikų buvo registruoti tik motinos pareiškimu, o 15–17 m. amžiaus grupėje šis rodiklis dar didesnis – beveik 30 proc.
Kitaip tariant, 15–19 m. amžiaus merginų grupėje tik apie 80 proc. vaikų formaliai turi tėvą, o 15–17 m. grupėje – apie 70 proc.
„Taip pat pastebėta, jog kuomet vaikas registruojamas abiejų tėvų pareiškimu arba gimsta santuokoje, 31 proc. tų vyrų yra gerokai vyresni nei paauglės – maždaug nuo 25 m. amžiaus. Taigi čia reikėtų kalbėti apie vyro atsakomybę ta prasme, jog galios santykiai poroje dėl amžiaus skirtumo yra nelygiaverčiai“, – aiškino tyrėja.
Kita vertus, V.Tretjakova teigė, jog paauglystėje vaiko susilaukusios merginos neretai yra iš disfunkcinių šeimų, tad ankstyvą nėštumą ir šeimos sukūrimą jos mato kaip vieną iš galimybių pakeisti aplinką. Ji taip pat išskyrė, jog tolimesnė merginų, susilaukusių vaikų paauglystėje, padėtis dažnai priklauso nuo vyro – ar jis pasilieka su ja, ar turi darbą, išsilavinimą.
Paauglystėje vaiko susilaukusios merginos neretai yra iš disfunkcinių šeimų, tad ankstyvą nėštumą ir šeimos sukūrimą jos mato kaip vieną iš galimybių pakeisti aplinką.
„Vis tik pastebėjome, kad jei merginos iš sudėtingesnės socioekonominės padėties, tai jos ir bendrauja su vyrais, kurie yra panašioje socioekonominėje situacijoje, tai yra, neturi išsilavinimo, yra bedarbiai, turi skolų ar vartoja alkoholį. Tai taip pat turi įtakos tam, jog ir tas gyvenimas susilaukus vaikų paauglystėje yra daug sudėtingesnis“, – sakė tyrėja.
Kritika valstybei ir žiniasklaidai
Apibendrindama pranešimą, V.Tretjakova išskyrė problemas Lietuvoje: „Matome, kad nėra jokios prevencijos, kalbant apie motinystės paauglystėje reiškinį. Deja, taip pat nėra ir postvencijos: jokių socialinės politikos priemonių ar kitokios pagalbos, skirtos tikslingai padėti vaikų susilaukusios paauglėms. Tos merginos neturi darbinės padėties, joms trūksta finansinės paramos, o galimybė baigti mokyklą dažnai priklauso tik nuo geranoriškų žmonių tam tikrose atsakingose pozicijose“.
Anot tyrėjos, kelyje į suaugusio žmogaus gyvenimą bei motinystę valstybė paaugles „paveda“ kiekviename žingsnyje. Ji nurodė, jog Lietuvoje nėra užtikrinamas visapusiškas lytinis švietimas – de facto vykdoma susilaikymu grįsta lytinio švietimo politika, kuriai būdingas institucinis neapibrėžtumas; nevykdoma postvencija; nėra užtikrinamas paauglių motinų ekonominis ir socialinis saugumas (o dauguma jų yra iš neprivilegijuotų periferinių Lietuvos regionų, disfunkcinių šeimų).
V.Tretjakova pažėrė kritikos ir žiniasklaidai dėl kuriamo stigmatizuojančio viešojo diskurso šia tema. Ji teigė pati susidūrusi su atveju, kai jos pasidalyta informacija apie motinystės paauglystėje reiškinį buvo pateikta neetiškai.
„Reikėtų kalbėti šia tema nedidinant paauglių motinų stigmatizavimo. Tikrai neetiška kalbėti, kad visos jos yra iš prastų šeimų, prastai gyvena. Svarbu, kad šis procesas, reiškinys nebūtų dar labiau stigmatizuojamas“, – sakė LSTC Visuomenės geografijos ir demografijos instituto jaunesnioji mokslo darbuotoja.
