„Su gimtadieniu, mama! Tūkstantis bučkių!“ Kaip smagu tokius žodžius išgirsti gyvai, bet ne ką mažiau malonu sulaukti šilto sveikinimo iš atžalos „Facebook“. Neliekame abejingi, kai jie į virtualų socialinį tinklą įdeda gražią nuotrauką, ir nedvejodami spaudžiame like. Beje, ar domėjotės, kiek jūsų draugų sąraše yra vaikų? Tarp jų – jūsų vaikai, geri jų draugai, jūsų draugų atžalos ir taip toliau. Žodžiu, čia buriasi didelė graži šeima. Gera bičiulė sako, kad jos dukters dalyvavimas socialiniame tinkle padeda mergaitei atsiskleisti kaip asmenybei: čia ji bendrauja su gausybe draugų, aptaria reikalus su šeimos nariais. Kai susirgo ir negalėjo vykti į ekskursiją, apie tai parašė ant savo sienos. Draugai kaip mat atsakė šiltais komentarais, o kitame mieste gyvenanti močiutė anūkei parašė: „Gerk daug mano džiovintų liepžiedžių arbatos ir nenusimink!“
Naudojasi per jauni
„Facebook“ saugumo taisyklėse nurodyta, kad jauniausi šio virtualaus socialinio tinklo vartotojai turėtų būti ne jaunesni nei trylikos metų. Ne paslaptis, kad „Facebook“ naudojasi daugybė jaunesnių nei trylikos metų vaikų. Jie išradingi – registruodamiesi nurodo didesnį amžių. Kartais tai vyksta su tėvų žinia, tačiau dažnai suaugusieji net nežino, ką jų atžalos veikia prie kompiuterio. Kompanijos „Microsoft Lietuva“ technologijų ekspertas Šarūnas Končius sako, kad 44 proc. tėvų teigia nežinantys, ką vaikai veikia socialiniuose tinkluose, nesirūpina jų privatumu. Bendraudamas su vaikais mokyklose ir pasakodamas jiems apie saugumą internete, ekspertas sužinojo, kad dauguma vienuolikamečių turi prieigas prie „Facebook“ arba „One.Lt“, nors šiais socialiniais tinklais galima naudotis tik nuo 13–14 metų. Be to, tyrimai rodo, kad maždaug trečdalis paauglių, besinaudojančių „Facebook“, kasdien tam sugaišta mažiausiai kelias valandas.
Leisti ar drausti?
Mama, kuri domisi, ką veikia jos atžala, be abejo, žino, kad sūnus ar dukra naudojasi populiariuoju „Facebook“. Kitos faktą, kad vaikas turi anketą šiame socialiniame tinkle, sužino gavusios pakvietimą tapti draugu. Galbūt reikėtų šį klausimą aptarti iš anksto? Ne paslaptis, kad vaikai labai smalsūs. Sužinojęs, kad bendraklasiai bendrauja „Facebook“, būtinai prisiregistruos ir jis. Jeigu santykiai su tėvais geri, vaikas apie tai papasakos. Kaip elgtis? Net jeigu jūsų atžalai nėra trylikos metų, galite aptarti šį klausimą su ja ir priimti sprendimą. Jeigu pasitikite vaiku, manote, kad jis yra atsakingas, drausti tikrai nevertėtų. Be to, galite susitarti, kad jums bus žinomas dukters ar sūnaus prisijungimo slaptažodis. Kitas variantas – leisti atžalai stebėti, kaip „Facebook“ naudojatės jūs: dedate šeimos nuotraukas, skaitote naujienas, bendraujate su draugais.
Kaip nuspręsti, ar vaikas pasiruošęs „Facebook“ naudotis savarankiškai? Laikykitės panašių taisyklių, kurias nustatėte atžalą pirmą kartą išleisdama į žaidimų aikštelę ar pas draugus. Savarankiškam, atsakingam vaikui kontrolės ir priežiūros reikia mažiau, tinginukui ar padykusiai atžalai – daugiau. Labai svarbu aptarti klausimą, kiek laiko per dieną vaikas gali skirti socialiniam tinklui. Draudimas, ypač nepagrįstas, gerų rezultatų neduos. Jeigu vaikas norės, susikurs prieigą slapta. Juolab kad šiandien internetu galima naudotis ne tik namie, be to, tam nebereikia kompiuterio.
Ar saugu?
Nesvarbu, ar jūsų šeima naudojasi „Facebook“, ar kitais socialiniais tinklais, natūralu, kad nerimaujate, kai atžalos žengia į virtualųjį pasaulį. Tiesą sakant, vaikas su pavojais susiduria kiekvieną dieną, tarkim, važiuodamas dviračiu. Dauguma tėvų mano galį geriau apsaugoti atžalas, kai mato ir žino, ką jos veikia. Iš tiesų išsiaiškinti, ką vaikas veikia internete, yra lengviau, negu sužinoti, kuo jis užsiima realiame gyvenime. Peržiūrėjus dukters ar sūnaus anketą, galima rasti nuotraukų, žinučių, matyti, su kokiais draugais bendrauja. Labai smalsu, kokį draugą vaikas parsiveda namo, taip pat ne mažiau įdomu, su kuo jis bendrauja internetu. Tiesa, būtina viena sąlyga – tėvų kompiuterinis raštingumas. Ekspertai sako, kad jeigu tėvai nesinaudoja kompiuteriu arba nėra susipažinę su socialiniais tinklais, reikėtų paprašyti, kad vaikai parodytų, kaip jais naudojasi, papasakotų, kodėl jiems to reikia.
Moksleiviams ir jų tėvams ketvirtus metus mokyklose organizuojama Saugesnio interneto akademija, kurios metu specialistai siekia paaiškinti, kaip saugiai naudotis internetu. Ekspertai pastebi, kad moksleiviai supranta, kaip naudotis failų dalijimosi technologijomis, moka bendrauti internetu, daug žino apie socialinius tinklus, pasakoja, ką ten veikia. Apie funkcionalumą vaikai žino daug, tačiau dažnai nesugeba įvertinti elgesio pasekmių. Kartais paaugliai nesupranta, kas gali nutikti internete atskleidus pernelyg daug informacijos apie asmeninį gyvenimą. Pavyzdžiui, publikavus nuotrauką internete, labai sunku ją apsaugoti nuo platinimo, keitimo ar kitokio panaudojimo.
Paaugliai taip pat gali susidurti su kitais pavojais, tokiais kaip viliojimas ar priekabiavimas elektroninėje erdvėje. Už tai, kad vaikai būtų saugūs virtualioje erdvėje, atsakingi socialinių tinklų kūrėjai. Jie turi pasirūpinti, kad nepilnamečių profilių nebūtų galima ieškoti išorės paieškos sistemomis. Taip pat vaikų saugumu internete domisi įvairios tarnybos. Pavyzdžiui, Lietuvos Ryšių reguliavimo tarnyba „Facebook“ atstovams pasiūlė į šį socialinį tinklą integruoti saugesnio interneto pagalbos linijas (helpline).
Žalia šviesa jaunesniems vartotojams?
Būtų naivu manyti, kad kompanija „Facebook“ nežino, jog jos paslaugomis naudojasi mažamečiai. 2011 m. gegužę paskelbtas JAV kompanijos „Consumer Reports“ tyrimas parodė, kad 7,5 mln. „Facebook“ vartotojų yra jaunesni nei 13, daugiau nei 5 mln. – jaunesni nei 11 metų. Įdomu ir tai, kad JAV labai populiarūs socialiniai tinklai, skirti penkerių metų vaikams! Atsižvelgusi į padėtį, „Facebook“ kompanija kuria technologiją, kuri leistų jaunesniems nei 13 metų vaikams naudotis socialiniu tinklu prižiūrint tėvams. „Facebook“ įkūrėjas ir vadovas Marcas Zuckerbergas sako, kad vaikai ir jų asmeninė informacija neturi būti vertinama kaip pajamų šaltinis. Suteikus prieigą prie „Facebook“ mažamečiams, gerokai padidėtų socialinio tinklo vartotojų skaičius, tačiau kompanija atsidurtų privatumą ir asmens duomenų saugumą prižiūrinčių institucijų dėmesio centre. Kai kurie analitikai sako, kad „Facebook“ atvėrimas mažamečiams įmanomas, tačiau tik laikantis labai griežtų privatumo taisyklių, nesuteikiant prieigos prie reklamos, be to, kompanija turėtų dėti daugiau pastangų šviesdama tėvus ir jų atžalas apie virtualioje erdvėje tykančius pavojus. Kol kas nėra aišku, ar „Facebook“ įgyvendins šį sumanymą.
Verta žinoti
Jeigu vaikas bendrauja internetu, būtinai jam paaiškinkite, kas yra privatumas, atsakomybė, pristatykite tokio bendravimo taisykles. Tegul jis žino, kad tai, kas neleistina mokykloje, ar namuose, taip pat netoleruojama ir internete.
Apie teigiamą pusę
Prieš ketverius metus MacArthuro fondas, besidomintis paauglių saugumu virtualioje erdvėje, nustatė, kad bendravimas internetu padeda vaikams įgyti tarpasmeninių ir techninių įgūdžių, kurių jiems prireiks realiame gyvenime. Daugelis ekspertų akcentuoja, kad tai skatina vaikų kūrybiškumą, savęs pažinimą, gerina rašymo ir spausdinimo įgūdžius.
Naudingos svetainės
Norėdami daugiau sužinoti apie tai, kaip būti saugiems internete, užsukite į šias svetaines:
www.draugiskasinternetas.lt
www.esusaugus.lt
www.salfield.com (naudinga svetainė tėvams, norintis įdiegti programas, ribojančias vaikų naudojimąsi kompiuteriu ir pan.)
J. Garnytės-Jadkauskienės tekstas
Taip pat skaitykite:
„Facebook“ „draugų“ skaičius – būdas vilioti
