Vaikų mokymus Vilniuje, Pabradėje ir Rukloje koordinuos Vilniaus lietuvių namai. Kaip 15min sakė šios organizacijos vadovas Gintautas Rudzinskas, šiuo metu vyksta šeimų perkėlimo procesas iš laikinų apgyvendinimo vietų į šiuos tris centrus: „Tada, kai tos šeimos bus perkeltos, bus sudarytos vaikų grupės nuo 6 iki 18 metų. Jiems bus organizuojamas mokymas. Galutinio skaičiaus dar nėra, bet skaičiuojama, kad tokių vaikų bus apie 800.
Visuose centruose yra planuojama sudaryti grupes po 15–16 mokinių ir jiems dėstyti lietuvių kalbą – ne mažiau nei 15 pamokų per savaitę, po tris pamokas per dieną.“
Pasak G.Rudzinsko, Vilniaus lietuvių namai įpareigoti surasti mokytojus ir juos paruošti dirbti su užsieniečiais: „Mes tokio darbo patirties turime jau 30 metų.“
Kaip sakė pašnekovas, jau yra 28 lietuvių kalbos mokysiantys mokytojai. Dešimt iš jų dirbs Vilniuje, tiek pat Rukloje ir aštuoni Pabradėje, o Raseinių rajono savivaldybė vaikų ugdymą planuoja savarankiškai.
„Mes tik paruošime jų mokytojus, tačiau patį ugdymo procesą koordinuos Raseinių savivaldybė“, – kabėjo Vilniaus lietuvių namų vadovas.
Visuose centruose yra planuojama sudaryti grupes po 15–16 mokinių.
Mokymai – ir mokytojams
Rugsėjo 20-ąją mokytojams prasidės 40 valandų seminaras, kur jie bus supažindinti su mokymo metodika – kaip reikia dirbti su užsieniečiais vaikais.
„Jiems bus pateikta mokymo medžiaga – ką daryti nuo pirmos minutės atėjus į klasę. Iš pradžių mokytojai gaus 60 pirmųjų pamokų medžiagą, o paskui – ir visų kitų pamokų. Mokytojai bus įdarbinti Vilniaus lietuvių namuose tada, kai iš priėmimo vietų gausim vaikų sąrašus“, – kalbėjo G.Rudzinskas.
Kalbėdamas apie tokių mokytojų paiešką G.Rudzinskas akcentavo ir savivaldybių, rajonuose esančių švietimo įstaigų prisidėjimą: „Mes visų pirma susisiekėme su jais ir pasiūlė daug kandidatų. Po to patys paskelbėme per visas mums prieinamas informavimo priemones, kad tokių mokytojų ieškome.“
G.Rudzinskas sako, kad kol kas 28 mokytojų pakaks, įvertinant ir tai, kad jie gali dirbti su dviem, o kartais net su trimis grupėmis.
„Galbūt kai kur vieno trūks, kitur bus per daug – žiūrėsime jau pradėję dirbti“, – sakė pašnekovas.
Yra numatytas ir mokytojų pavėžėjimo apmokėjimas, jei tektų važiuoti iš toliau.
Bus skiriami du konsultantai
Visai kas kita yra mokyti vaiką, kuris kalba kalba, kuria nekalba mokytojas ir neturi jokių kalbos, kurios mokosi, pagrindų.
„Tai visai kita metodika. Mes mokome ir lietuvių kilmės vaikus, kurie grįžta iš užsienio ir nekalba lietuviškai. Mūsų metodikos pagrindas yra nevartoti užsienio kalbos mokant vaiką, o mokyti per vaizdą, per garsą.
Ši metodika yra išbandyta jau seniai. Mes pradėjom prieš 30 metų, kai į Lietuvą grįždavo politinių kalinių ir tremtinių palikuonys. Ir dabar pagal ją dirbame, tik adaptavome šią medžiagą, nes reikia didesnį dėmesį skirti rašybai – rašmenys juk skiriasi.
Mūsų metodikos pagrindas yra nevartoti užsienio kalbos mokant vaiką, o mokyti per vaizdą, per garsą. Mes pradėjom ją prieš 30 metų, kai į Lietuvą grįždavo politinių kalinių ir tremtinių palikuonys.
Todėl, aišku, sunku bus mokytojams, bet tam ir skiriam mokymus jiems patiems. Paskirsime du darbuotojus, kurie turi ilgametę patirtį. Jie konsultuos mokytojus, ką daryti, iškilus vienai ar kitai problemai“, – kalbėjo G.Ruzdinskas.
Kai kurie mokytojai nori mokyti be atlygio
Paklaustas, kas motyvuoja mokytojus imtis šio darbo, pašnekovas minėjo ir naują patirtį patiems pedagogams, ir finansinį aspektą: „Matyt, yra kelios priežastys. Iš kitos pusės, ypač rajonuose kai kurie mokytojai neturi pilno krūvio. Yra keletas jaunų mokytojų, kurie norėtų savanoriauti papildomai – mato (šių vaikų ugdymą) kaip savo pilietinę pareigą.“
Kodėl migrantų vaikai bus mokomi lietuvių kalbos, nors greičiausiai šeimos pabėgėlio statuso negaus? Pasak pašnekovo, vis dėlto yra priimtas sprendimas vaikus lietuvių kalbos mokyti.
„Aš manyčiau, kad taip sprendžiami du klausimai. Jei galų gale kažkas gaus tą statusą ir liks čia – jau turės kalbos pradmenis. Iš kitos pusės – taip sprendžiamas ir tų vaikų užimtumas. Psichologinė jų būsena bus geresnė, kai jie turės kuo užsiimti“, – svarstė G.Rudzinskas.
Rukloje paruoštos penkios klasės
Pabėgėlių priėmimo centro, esančio Rukloje, vadovė Beatričė Bernotienė sako, kad įstaigoje jau paruoštos klasės būsimoms pamokoms.
Šią savaitę čia jau įsikūrė pirmosios migrantų, į Lietuvą patekusių iš Baltarusijos, šeimos. Čia apgyvendinti migrantai su vaikais, priklausantys pažeidžiamiausioms visuomenės grupėms. Pirmieji atvyko iš pasieniečių mokyklos Pabradėje.
„Buvo priimtas sprendimas, kad vaikų ugdymas startuoja nuo spalio 4 dienos organizuojant lietuvių kalbos mokymus. Kasdien – po tris valandas, plius dvi valandos neformalaus ugdymo. Esame paruošę penkias klases, kur vaikai bus mokomi. Mokytojai atvyks į centrą ir keliomis pamainomis ugdymą organizuosime“, – kalbėjo B.Bernotienė.
Tuo tarpu neformaliuoju ugdymu rūpinsis visuomeninės organizacijos.
„Bendradarbiaujame su įvairiomis nevyriausybinėmis organizacijomis organizuojant vaikų užimtumą. Tai – sporto, dailės užsiėmimai. Turime didelę teritoriją, kur vaikai gali sportuoti, samdome ir sporto trenerę“, – sakė Pabėgėlių priėmimo centro vadovė.
Pasak pašnekovės, paruošti mokymo klases didelių iššūkių nebuvo, nes centras jau nuo seno turi mokymo bazę, rūpinasi ne tik pabėgėlių priėmimu, bet ir integracija: „Turime paruošę nuo seniau keletą mokymo klasių, kur vykdavo užsiėmimai tiek vaikams, tiek suaugusiems.“
Be jau buvusių klasių, įrengtos ir papildomos naujos, o prie šių darbų prisidėjo ir Jonavos rajono savivaldybė – pasirūpino baldais.
„Viską atsivežėme, sustatėme, įrengėme ir laukiame, kada startuos mokymai“, – teigė B.Bernotienė.
Raseinių meras: ruošiamas tarybos sprendimas
Raseinių rajono savivaldybės meras Andrius Bautronis sako, kad čia gyvenančių afganistaniečių vaikų ugdymas turėtų startuoti spalį.
„Kol nėra jų šeimoms suteikto (pabėgėlio) statuso, su vaikais užsiima Vaikų dienos centras. Tai tam tikros neformalios veiklos.
Šiuo metu ruošiamas tarybos sprendimas, pagal kurį būtų suformuotos grupės ir paskirta ugdymo įstaiga. Kai tėvai gaus statusą ar ministerija atras kitų teisinių galimybių juos įtraukti į ugdymą – bus galima pradėti. Pusę metų jie mokysis lietuvių kalbos“, – sakė A.Bautronis.
Kalbant apie mažesnių vaikų užimtumą, jis planuojamas kaip įmanoma anksčiau – Raseiniai turi vietų darželiuose, tačiau taip pat laukiama migracijos proceso pabaigos: „Mes viską pasiruošėm, kad būtų galima iš karto pradėti, kai tik gaus statusą.“
Vaikai jau taria pirmuosius lietuviškus žodžius
Raseinių socialinių paslaugų Vaikų dienos centro specialistė Vilma pasakoja, kad jos su kolege po kelias valandas praleidžia su afganistaniečių vaikais.
„Kadangi su kolege dirbame Vaikų dienos centre, tai kol mūsų vaikiukai pareina iš mokyklos, skiriame laisvą laiką ir po kelias valandas per dieną praleidžiame su šiais vaikais, nueiname pas juos. Pamokome judrių aktyvių žaidimų, jie labai futbolą pamėgo, į krepšinį mėtė, šiaip mėgsta su kamuoliu pažaisti, su virvutėm pašokinėti.
Vaikai bendrauja noriai, kai kurie, kurie imlesni, žodžius įsimena greičiau, mažiau imlūs – lėčiau. Amžius jų – labai įvairus, nuo mažiukų iki paauglių.
Truputėlį ant asfalto su kreidelėm rašom žodelius, rašom raides. Parodom, kaip mūsų raidės atrodo. Kai kurie jau taria gana gerai lietuviškus žodžius: ačiū, prašau, laba diena, viso gero.
Štai ir šiandien buvo smagu, kai po užsiėmimo sakė: ačiū, Vilma, ačiū, Renata.
Mes patirties, dirbant su vaikais, turime nemažai, tad tikrai didelio skirtumo nėra – tik kalbos barjeras, nes sunku susikalbėti, išsiaiškinti, ko tu nori. Bet kažkaip pavyksta. Vaikai supranta gestus, susirodom, ką reikia daryti. Vaikai, kurie geriau susiorientuoja, paaiškina kitiems jų kalba“, – pasakojo pašnekovė.
Socialinė darbuotoja sako, kad iššūkis buvo ir įsiminti vardus. Todėl, sako Vilma, tiek Vaikų dienos centro specialistės, tiek vaikai pasigamino korteles su vardais.
„Vaikai bendrauja noriai, kai kurie, kurie imlesni, žodžius įsimena greičiau, mažiau imlūs – lėčiau. Amžius jų – labai įvairus, nuo mažiukų iki paauglių. Tačiau viskam reikia laiko. Juk gana sunki mūsų lietuvių kalba, sunku ir vaikams jos barjerą įveikti“, – kalbėjo specialistė.
